Paskutinio šiais metais „Palangos tilto“ kavaryčio svečiai: „Metai Palangai buvo reikšmingi“

Populiarūs laikraščio „Palangos tiltas“ kavaryčiai-susitikimai šiais metais baigėsi šį antradienį, būriui palangiškių ir svečių atėjus į „Fotokava“ kavinę, mūsų kavaryčių partnerį. Siurbčiojant kavą ir vaišinantis meduoliais, kiekvienas pasidalino įsimintiniausiais šiais metais įvykiais – Lietuvai, Palangai, kiekvienam asmeniškai. Susirinkusieji dalijosi ir lūkesčiais Naujiesiems, 2018 metams. „Svarbiausia, kad būtų taika žemėje, tada visiems visko užteks. O Palangoje neturėtų būti balų renovuotose gatvėse“, – salė Kazimieras Algirdas Pečiukonis, jau tuoj į dešimtą dešimtmetį įkopsiantis palangiškis. Į jo žodžius dėl balų sureagavo neeilinis kavaryčio svečias, Leonas Barišauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas. Jis senoliui žadėjo „pakelti savivaldybės sutartis“ ir pasidomėti, kas ir kaip atliko darbus.
Paskutiniame šiais metais PT kavarytyje dalyvavo Ringailė Juozapavičiūtė, sanatorijos „Gradiali“ rinkodaros ir pardavimų vadybininkė, jau minėtas K. A. Pečiukonis, laisvės kovų dalyvis (save pristatė ir, beje, ištikimu „Palangos tilto“ skaitytoju), Reinoldas Liaudanskas, Palangos balandininkų klubo pirmininkas, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Palangos skyriaus darbuotojas, jau minėtas Leonas Barišauskas iš STT, Algirdas Benetis, Palangos senosios gimnazijos abiturientas, akordeonistas, Kęstutis Bončkus, Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vadovas, Algirdas JonasRauba, save prisistatęs „nauju Palangos pensininku iš Druskininkų gatvės“ ir Marselis Balasanovas, vaikų futbolo klubo „Gintaras“ vadovas, žinomas futbolo treneris.
PT redaktoriaus paprašyti įvardinti ryškesnius įvykius Lietuvos ir Palangos gyvenime, taip pat savo gyvenime ar įmonės veikloje, R. Juozapavičiūtė iš „Gradiali“ išskyrė naujo komplekso statybas „Gradiali“ sanatorijoje.
„Plėtra buvo seniai planuojama, žinoma, jau galvojame apie naujų darbuotojų priėmimą, prisidėsime prie Palangos ekonomikos, – sakė Ringailė. – Sveikatingumo paslaugoms Palangoje matome didelį potencialą – žmonės nori gyventi be tablečių, gyventi sveikai“.
K. A. Pečiukonis prisiminė, kad į Palangą atvyko gyventi prieš 25 metus: „Tuomet daugiaaukščio namo kieme stovėjo daugiausiai trys tarybinės mašinos, o dabar jos netelpa, būna iki 25. Mane stebina, kad žmonės šiais laikais verkšlena – gyvename gerai. Visi kažkodėl mėgsta brangias dideles mašinas“.
Laisvės kovų dalyvis sakė esąs labai patenkintas, kad jo namo Druskininkų gatvėje kiemas šiais metais buvo pagaliau apšviestas.
„Anksčiau tamsoje visokių įvykių, dabar klojamos plytelės, namai atnaujinami. Labai gražu – miestas sparčiai atsinaujina“, – džiaugėsi K. A. Pečiukonis.
Nors sulaukęs 89 metų, senolis vis dar važinėja dviračiu ir mašina.
„Jau labai retas atvejis, kad tokio garbaus amžiaus žmogus Palangoje vairuotų, – pastebėjo K. Bončkus iš miesto policijos komisariato. – Jūs puikiai atrodote savo amžiui“.
„Man patinka važiuoti, net autobusais važiuoju. Tik, va, apmaudu, kad renovuotose gatvėse yra balų“, – pasiskundė garbaus amžiaus palangiškis.
Čia sureagavo L. Barišauskas iš STT: „Aš pasidomėsiu, kas jūsų išvardintose gatvėse vykdė darbus“.
Kalbai pasisukus apie šiemet įvestą vienos krypties automobilių eismą Vytauto gatvėje, K. Bončkus sakė, kad sprendimas „tikrai pasiteisino“.
„Eismas Vytauto gatvėje tapo atsakingesnis: vairuotojai – atidesni, lėčiau važiuoja, dviratininkai tapo šiais metais pilnateisiais eismo dalyviais“, – sakė K. Bončkus.
Jis pasidžiaugė, kad buvo išvengta rimtesnių eismo įvykių Vytauto gatvėje. Vis tik kai kurie miesto taksistai skundėsi, kad vienpusis eismas sudarė nepatogumų, o dėl ilgesnių apvažiavimų tenka ir paprašyti papildomo euro iš keleivių.
R. Liaudanskas priminė visiems, kad Palangos balandininkų klubas šiais metais surengė 10-ąją Klaipėdos apskrityje balandininkų parodą Palangos sporto arenoje.
„O Baltų vienybės dienoje teko visiems pristatyti tarptautinę vaikų piešinių balandžių tema parodą, – pasakojo palangiškis. – Kitais metais mūsų laukia didelis balandžių renginys Kopenhagoje. Jame dalyvaus 25 valstybių, ir Lietuvos, balandininkai“.
Anot jo, Palangoje yra itin aktyvūs penki balandininkai.
Paklaustas, kur – Lietuvoje ar užsienyje – ketinąs mokytis, A. Benetis diplomatiškai išvengė tiesaus atsakymo: „Nežinau dar, nors jau nedaug liko tą nuspręsti“.
Jis sakė, kad „apytikriai“ šiek tiek daugiau nei 25 procentus klasiokų studijas rinksis užsienyje.
„Mane gyvenimui po studijų viliotų kuris nors Lietuvos didmiestis, tačiau esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau grįšiu gyventi į Palangą“, – sakė A. Benetis.
Jaunasis palangiškis sakė, kad jį žavi Palangos savivaldybės administracijos koordinuojami darbai mieste.
„Mane žavi ir mūsų mero Šarūno Vaitkaus veiklumas ir aktyvumas, – prisipažino Algirdas. – Palanga šiais metais sulaukė kelių naujų traukos objektų. Turiu omeny grafų Tiškevičių alėją pirmiausia. Smagu, kad Palanga pradėjo statyti baseiną. Į jo statybas dėmesį atkreipiu kiekvieną dieną pravažiuodamas pro mamos (A. Benečio mama – V. Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė Laimutė Benetienė) darbovietę. Kad visi Palangos vaikai būtų mokomi plaukti – viena iš mano senų idėjų miestui“.
Jį džiugina ir šių metų miesto papuošimas Kalėdoms.
„Tautinė simbolika labai gražiai žiūrisi ant eglutės ir miesto dekoracijose“, – sakė vaikinas.
K. Bončkus iš policijos komisariato sakė, kad praeinantys metai buvo sudėtingas laikotarpis miesto policijai.
„Visoje policijoje įvyko reforma – ji palietė ir Palangos pareigūnus, daliai jų teko palikti kabinetus ir vykti dirbti, kaip sakau, į gatves. Didelę metų dalį mūsų komisariatui teko dirbti be vadovo – buvo nemažas iššūkis, tačiau su juo susitvarkėme. Džiaugiuosi, kad dabar turime energingą vadovą“, – sakė K. Bončkus.
Šiuos metus jis vadino saugesniais Palangai.
„Bendras visų nusikalstamų veikų skaičius – panašus kaip ir praėjusiais metais, bet fiksuojame ryškų sumažėjimą vagysčių ir ypač sunkių nusikaltimų“, – sakė Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vadovas.
„Telšių keliai“ labai pagražino visą Druskininkų gatvę – dirba net šeštadieniais, renovuojami namai, jau ir mūsų namui ateina eilė, labai smagu, labai darbštūs žmonės, – sakė A. J. Rauba, jau penktus metus gyvenantis Palangoje. – 45 metus dirbau augalų apsaugoje ir karantine, ir pakeliavau nemažai – buvau net Hirošimoje ir Hiustone. Palaidojau savo žmoną, du sūnus – toks jau gyvenimas, anūkui užleidau butą Vilniuje, o pats – į Palangą. Važinėju čia ir dviračiu, ir mašinyte. Labai patogus susisiekimas Palangoje“.
Jis mėgsta važiuoti ir Vytauto gatve, bet pastebėjo, kad dėl joje neįrengto nuolydžio krituliams, kai kuriose vietose kaupiasi balos.
„Tai ir būna, kad aptaško, nors taip neturėtų“, –pasiguodė A. J. Rauba.
Jis pastebėjo, kad prie Vytauto g. 123 yra „susikaupęs“ šiukšlynas: „Būtų gerai jį dar šiais metais patvarkyti“.
L. Barišauskas iš STT Klaipėdos valdybos sakė, kad, bendrai kalbant, situacija, korupcijos prasme, šalyje, Klaipėdos apskrityje ir Palangoje gerėja, tačiau problemų dar – daug.
„Šiais metais atlikinėjome rizikos analizę valstybės turto valdymo srityje Palangoje. Neoficialiuose pokalbiuose visko girdime, ypač vasarą, aišku. Esame gavę skundų šiais metais dėl prekybos vietų nustatymo, pačios prekybos, yra ir kitų skundų, dėl viešųjų pirkimų, kiti gal ir papiktnaudžiauja skųsdamiesi“, – sakė STT atstovas.
Telefoninius sukčius jis taip pat vadino korupcijos apraiška.
„Korupcijos, deja, dar nemažai“, – sakė L. Barišauskas.
Reaguodamas į STT atstovo žodžius, M. Balasanovas, FK „Gintaras“ vadovas, sakė, kad „ačiū Dievui“ vaikai nėra girdėję apie korupciją, ypač futbole.
„Aš visus vaikus mokau to paties: kad būtų sąžiningi, kad gerbtų vieni kitus, kad pargriovę varžovą, jam ranką ištiestų, kad nesikeiktų – nei aikštėje, nei už jos ribų“, – sakė M. Balasanovas.
Jis priminė, kad FK „Gintaras“ 2017 metais iškovojo ne vieną įspūdingą pergalę.
„Sudalyvavome apie 40 tarptautinių turnyrų, kuriuose užėmėme apie 30 prizinių vietų. Iš jų 16 – pirmosios vietos“, – sakė žinomas šalies futbolo specialistas.Jis apgailestavo, kad privatiems futbolo klubams Lietuvoje– sunku.
„Net gauti savivaldybės autobusą vykti į rungtynes yra praktiškai neįmanoma“, – sakė M. Balasanovas.
Kalbai pasisukus apie Naujuosius metus, K. Bončkus išreiškė viltį, kad žmonės jais bus dar sąmoningesni.
„Svarbiausia, kad žmonės galvotų ne tik tai, kas vyksta šalia jų, bet ir kaimynystėje, kad bendradarbiautų su policija, visa bendruomene“, – sakė policijos atstovas.
A.Benetis vylėsi, kad 2018-aisiais į Palangą grįš daugiau emigrantų, ypač jaunimo, išreiškė viltį, kad Lukiškių aikštėje Vilniuje stovės Vytis, kad Gedimino kalnas nustos slinkti.
R. Liaudanskas tikisi Naujaisiais pristatyti Lietuvą ir Palangą balandininkų tarptautiniame renginyje Kopenhagoje.
L. Barišauskas sako jaučiasi gyvenąs nuolatiniame „lūžio žmonių sąmonėje“ laukime.
„Tikiuosi, Naujaisiais metais mes link jo dar labiau priartėsime. Visi Lietuvos žmonės turi siekti jo. Įrankių jam – pakankamai“, – sakė STT atstovas.
Laukiant „Marriott“ atėjimo į Palangą, R. Juozapavičiūtė sakė, kad teks visiems jau veikiantiems reabilitacijos centrams ir sanatorijoms „labai pasistengti“ ir „dar labiau“ mylėti savo darbuotojus naujais metais.
M. Balasanovas linkėjo visiems būti geresniais Naujaisiais metais.
„O sportas tegul visus vienija“, – sakė treneris.
A.J. Rauba tikėjosi, kad Druskininkų gatvė kitais metais taps dar gražesnė.
K. A. Pečiukoniui nerimą kelia globalūs įvykiai pasaulyje.
„Svarbiausia, kad nekiltų branduolinis karas Naujaisiais metais. Man labai svarbu, kad Lukiškių aikštėje Vilniuje iškiltų ne kas kitas, o Vytis, mūsų valstybės simbolis“, – sakė K. A. Pečiukonis.
Paklaustas, kaip nugyventi ilgą ir sveiką gyvenimą, garbus palangiškis atsakė: „Aš pradėjau gyventi, tik kai mano suėjo 80 metų. Iki tol visi man – „malalietkos“. Tikras vyras – tik nuo 80. O mirti gali bet kada. Svarbiausia –gera nuotaika ir teigiamas požiūris į gyvenimą“.