Pavasario šventė moko pažvelgti ir į bundančią gamtą, ir į savo gyvenimą

Rasa GEDVILAITĖ, 2011-04-24
Peržiūrėta
1243
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Pavasario šventė moko pažvelgti ir į bundančią gamtą, ir į savo gyvenimą

Kasmet, artėjant didžiosioms metų šventėms, norom nenorom panirstam į dvasinį pasaulį, jame ieškom tarsi kažkur „praganytos“ ramybės, „pasimetusių“ dienų. Šiuo metu visi laukiam Šv.Velykų – gamtos atbudimo, o krikščioniškasis pasaulis laukia ir Kristaus prisikėlimo šventės. „Velykų šventė dar labiau parodo, jog mirtim gyvenimas nesibaigia, visi dalykai turi amžinybės prasmę“, - savo patirtimi pasidalino Palangos klebonas Marius Venskus.

 

Gyvenimo tempas – per greitas

Visuomet tokių švenčių metu gyvenimo tempas sulėtėja. Ne vienam atsiranda galimybė pajusti harmoniją, kurią išlaikyti itin sunku, tačiau įmanoma. Prie šio jausmo, žinoma, prisideda iš žiemos miego bundanti gamta. Pavargę nuo gyvenimo tempo tokiom akimirkom galim atsikvėpti, pabūti su šeima. „Juk turbūt yra tokių žmonių, kurie net nepastebėjo, jog nutirpo sniegas, jog gamtos kvapas jau kitoks, todėl, kad visuomet skubam, turim vieną taką link darbo ir juo einam, nepastebėdami nieko aplink“, - dabartinę gyvenimo padiktuotą situaciją apibūdino klebonas.

 

Formuojama klaidinanti informacija

Kaip pastebėjo palangiškių palankumą pelnęs klebonas, daug įtakos žmonių pasąmonei, jų mintims suteikia ir gausa informacijos. „Girdima, kaip siūloma tapti „dabartistais“, o ką gi reiškia „dabartistai“, vadinasi, bėk, slėpkis, ignoruok, neprisiimk jokios atsakomybės, nes apie rytojų galvoti nereikia“, - propaguojamos reklamos poveikį įvardino klebonas. Pasak jo, taip siūloma žmonėms išvengti gyvenime pasitaikančių kliūčių. Žinoma, jei nieko nedarysi, tuomet ir nesuklysi, tačiau to bijoti neverta. „Visi mes, aišku, turim siekių, tikslų, gal jie kiti ir neišsipildo, tačiau nustoti siekti dėl to neverta“, - gyvenimo variklį įvardino M.Venskus.

„Ir tokios reklamos, kaip pastebėjau, transliuojamos tendencingai. Pavyzdžiui, pamenu prieš Kalėdas buvo platinama tokia reklama – senelis džiaugiasi galėdamas įsigyti internetą, nes tuomet galės bendrauti su anūku ir jis labiau jį mylės. Vadinasi, kaip teigiama, svarbiausias yra materialusis turtas“, - reklamų eilutes diktavo klebonas.   

 

Jausti širdyje

Niekas nepaneigtų, jog egoizmas žmonėse stipriai veši, tarsi piktžolė sėja savo sėklas kiekviename, skatindama vis didesnį apetitą. Natūralu, kai žmonės nori geresnio, sotesnio gyvenimo, tačiau kuomet visko esama, tačiau vis ne gana, sustoti pasidaro sunkiau. „Kuomet plečiasi namai, dažniausiai plečiasi ir širdžių atstumai tarp žmonių, tampa svetimi vienas kitam“, - pastebėjo ir klebonas M.Venskus.

Tikinčiųjų vadovas patikino, jog nebūtinai turi lūžti nuo vaišių stalas, jog pajustum širdyje Velykų šventę. Pats svarbiausias tikslas ir yra – būtent širdyje „uždegti“ šios šventės pilnatvę, pajusti ramybę, susikaupimą, o ir visai šeimai drauge susirinkti atsiranda galimybė.

 

Nebijoti išbandymų

„Gavėnios metu žmonės kviečiami rimčiai, tuomet nebūtina ištarti nei žodžio, svarbiau – suprasti, kas mes tokie esam, ko siekiam, už ką turim būti dėkingi“, - kalbėjo klebonas M.Venskus, pastebėjęs, jog žmonės linkę pasiduoti kitai krypčiai.

Pasak klebono, svarbu atkreipti dėmesį į visą žmogaus gyvenimą, begalinę Dievo meilę žmogui, kuris – pats vargingiausias, tačiau nepraradęs garbingumo ir orumo. Šie bruožai, kaip patikino Palangos klebonas, turi keroti kiekviename.

 „Mes pateikiam žmonėms galutinį tašką, tobulą gyvenimo atramą, tačiau pabrėžiam, jog iki jo jiems teks patirti ilgą kelionę, gali laukti sunkūs išbandymai“, - apie žmonėms rodomą teisingą gyvenimo kelią pasakojo M.Venskus, patyręs, jog žmonės šių laukiančių išbandymų išties ir baiminasi. Pasak jo, niekuomet negalima sakyti, jog „man nepasiseks“ ar „aplinkybės kaltos“. „Kas pasiduoda pykčiui, nevilčiai, tampa patys sau vergais. Gyvenimo išbandymai – neatsiejama gyvenimo dalis“, - savo pastebėjimais dalinosi klebonas.

„Juk kada priimi visą gyvenimą tokį, koks jis yra, tuomet pajunti laisvę“, - taip trokštamos siekiamybės kainą įvardino M.Venskus.

 

Gyvenimas – trapus

„Velykų šventė mus moko pažvelgti į mirtį, suprasti, jog visi dalykai turi amžinybės prasmę, tad siekdami laimės čia, ją nusinešim ir ten. Viskas, ką susikursim – harmoniją, laisvę – laukia ir po mirties“, - kalbėjo dvasininkas, pataręs kiekvieną savo veiksmą atlikti apgalvotai, nekenkiant kitiems, linkint sau pilnatvės.

„Malda nėra įskaičiuojama į laiką, maldai skirtas laikas netrumpina dienos. Juk iš tiesų atsigulę vakare ar pabudę ryte mes jaučiam tarsi didžiulę virš galvos „kybančių“ darbų naštą, ką reikia nuveikti, kur nubėgti, kažką pabaigti, o būtent malda padeda mintims susikoncentruoti, pajusti vidinį ramumą“, - patarimais pasidalino Palangos klebonas.

Išties, ryt švęsime Šv.Velykas, ridensime margučius, svarbiausia, jausim artimo meilę. Kaip, kad įvardino klebonas M.Venskus, gyvenimas yra trapus, tad verta džiaugtis kiekviena diena ir padėkoti už ją, vos tik pakilus saulei.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Velykos yra džiaugsmo ir vilties šventė – džiaugsmo dėl tiesos pergalės, dėl Kristaus įkūnyto žmonijos prisikėlimo naujam, šviesesniam ir laimingesniam gyvenimui, ir vilties, kad tamsiosios  jėgos bus nugalėtos.


Didžioji pavasario šventė – šv. Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė, o vienas iš reikšmingiausių šios šventės simbolių – kiaušinis, simbolizuojantis gyvybės atsiradimą. Šv. Velykoms skirti renginiai kurorte jau prasidėjo ir tęsis iki pat Prisikėlimo šventės. Kokie yra nauji šių metų šv. Velykų švenčių akcentai? 


Alina D. karo apimtą šalį paliko su penkiais vaikais. Iš Zaporižės į Lietuvą keliavo su pusantrų metų sūneliu Artūru, devynerių Kirilu bei savo trim nepilnamečiais broliais, kurių globėja tapo anksti mirus tėvams: Romanu (14 m.), Vladiku (15 m.) ir Aleksandru (16 m.). Svetingų raseiniškių namuose su gausia šeima prisiglaudusi 32-ejų metų moteris sako, kad nėra nieko geriau už ramų dangų...


Penktadienį, birželio 11 dieną, Palangos kurorto Jūros šaulių choras šventė savo veiklos 40 – metį. „Palangos bendruomenės vardu pasveikinome ir palinkėjome dar daug metų  savo dainomis džiuginti palangiškius ir miesto svečius,“ – tokį sveikinimą savo „Facebook“ paskyroje paliko Palangos meras Šarūnas Vaitkus.


Palanga dabinasi miesto vėliavomis ir lygiai po savaitės visus metus minėti ne tik kurortui, bet ir šaliai labai svarbią sukaktį – kovo 30 d. sukaks lygiai šimtas metų nuo dienos, kuomet Palanga Tarptautinės arbitražo komisijos sprendimu buvo grąžinta Lietuvai. Kurorto gyventojai taip pat kviečiami pažymėti šią visai šaliai svarbią sukaktį –...


Daugeliui puikiai žinoma, kad sportas yra atsakymas į daug klausimų: „Skundiesi sveikata?“ – sportas. „Nerandi mėgstamos ir produktyvios veiklos?“ – sportas. „Nori pagražinti figūrą?“ – sportas. Įdomu, ar nuo ankstyvo amžiaus ir kiek vėliau pradėjusiųjų sportuoti žmonių pasaulėžiūra skiriasi? Į šį klausimą savo atsakymus pateikė...


Palangoje, pradedančioje aktyvųjį kurortinį sezoną, renginys veja renginį – jau rytoj pasimėgauti gintariniu lietumi pakvies Gintarinis savaitgalis, o pajudėti ragins asociacijos „Sportas visiems“ organizuojamas to paties pavadinimo festivalis. O štai kitą savaitgalį, gegužės 31 d. – birželio 2 d., į Palangą pakvies Kurorto šventė „Myliu...


Ar visi mokame pasidžiaugti savo miestu?  12

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 02 02 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Viešojoje erdvėje už neveiklumą ilgai koneveikti Palangos vadovai pagaliau sulaukė šiokio tokio pripažinimo.


Joga moko kūno atpalaidavimo, ištvermės, vidinės ramybės. Kai kurie gydytojai ne tik patys praktikuoja jogą, bet ir rekomenduoja ją savo pacientams, prilygindami ją kineziterapijai. Jogos užsiėmimai jau kuris laikas vyksta ir mūsų mieste. Jogos mokytoja Audronė Pašilytė „Palangos tiltui“ sakė, jog svarbiausia atrasti ryšį tarp fizinio kūno, amžinosios mūsų...


Kasmet, artėjant didžiosioms metų šventėms, norom nenorom panirstam į dvasinį pasaulį, jame ieškom tarsi kažkur „praganytos“ ramybės, „pasimetusių“ dienų. Šiuo metu visi laukiam Šv.Velykų – gamtos atbudimo, o krikščioniškasis pasaulis laukia ir Kristaus prisikėlimo šventės. „Velykų šventė dar labiau parodo, jog mirtim gyvenimas nesibaigia, visi dalykai turi amžinybės prasmę“, - savo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius