Savivaldybėje lankėsi ir su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovė Daina Vitkauskienė

Pirmadienį, spalio 18 d., Savivaldybėje lankėsi ir su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovė Daina Vitkauskienė. 

Susitikimo, kuriame taip pat dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė, direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė bei Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Irena Šatkauskienė, tikslas – Pasaulinės baltosios lazdelės dienos proga atkreipti dėmesį į kasdienes silpnaregių problemas šalyje bei aptarti Palangos viešųjų erdvių bei objektų pritaikymą regėjimo negalią turintiems asmenims.

D. Vitkauskienė susitikimo metu pasidžiaugė, kad kurorto viešoji infrastruktūra bei pastatai yra pritaikyti aklųjų ir silpnaregių poreikiams, tačiau taip pat atkreipė dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria silpnaregiai, pavyzdžiui, nepakankamai didelėmis raidėmis užrašyti gatvių pavadinimai ar namų numeriai ir kt. Problema silpnai matantiems tampa ir ant šaligatviuose įrengtų aklųjų ir silpnaregių vedimo linijų užstatyti prekybiniai vežimėliai ar kita įranga.

Š. Vaitkus teigė, jog į gyventojų išsakomas problemas visuomet atkreipiamas dėmesys, ne išimtis – ir aklųjų bei silpnaregių poreikiai. Meras paprašė visuomet pranešti apie pastebėtas problemas, į tai bus reaguojama.

***

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) Pasaulinės baltosios lazdelės dienos proga kviečia atkreipti dėmesį į silpnaregius ir jų poreikius. Svarbiausias kvietimo tikslas – aplinką, kurią kuriame visi drauge, padaryti tinkamesnę tiems, kas blogai mato.

Statistikos departamento duomenimis, apie 300 tūkstančių prastai matančių mūsų šalies gyventojų, net nešiodami akinius ar kontaktinius lęšius, susiduria su dideliais sunkumais gyvendami jiems nepritaikytoje aplinkoje. Net ir gerai matant neretam būna sunku pataikyti į nepažymėtas stiklines duris ar įskaityti daugelį instrukcijų, vaistų ir kitų produktų aprašymų, skelbimų ir tvarkaraščių. Silpnaregiai su tokiais nepatogumais susiduria kiekviename žingsnyje. Dažnai jų prastesnė rega išoriškai nepastebima. O ir patys silpnaregiai nenori išsiskirti iš visuomenės, kad nebūtų nustumti į darbo rinkos ir socialinio gyvenimo pakelę. Neretai šie žmonės su savo problema lieka vieni. LASS kviečia kiekvieną prisidėti prie silpnaregiams gyvenimą lengvinančių pokyčių.

„Vis dažniau ir garsiau kalbame apie reikalavimus ir standartus, teisinius reglamentus, užtikrinančius fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymą, bet išėjus į gatvę tave pasitinka realybė. Toje realybėje pirmiausia trūksta didesnių raidžių: ant autobuso, ant kabinetų durų, skelbimuose, dokumentuose, elektroniniame laiške. Mano kasdienė aplinka galėtų išgirsti šūkį – „Myliu dideles raides“! Jį galėtų išgirsti kiekvienas, turintis valią raidėms: dizaineris, programuotojas, tarnautojas, specialistas, ar šiaip, kad ir laišką rašantis žmogus“, – apie silpnaregystės keliamus nepatogumus ir paprastą būdą juos įveikti kalba LASS fizinės aplinkos prieinamumo specialistas Vytautas Gendvilas.

Spalio 15-ąją, Pasaulinę baltosios lazdelės dieną, Seime ir kiekviename LASS filiale visoje Lietuvoje kalbėsime apie skirtingas regos galimybes ir aplinką, kuri būtų patogi visiems. „Kuriant saugią ir patogią aplinką silpniau matantiems žmonėms, svarbiausi dalykai – kontrastas, nuspėjamumas, tolygus apšvietimas ir kuo mažiau atspindžių bei šešėlių. Vienspalvės erdvės, kai viskam, nuo lubų iki grindų, įskaitant ir iškabas, parenkami mažai besiskiriantys pilkų ar baltų spalvų tonai arba labai spindinčios erdvės, kai ant blizgių grindų krinta lempų šešėliai, o visa tai dar sustiprina veidrodžių ir stiklinių pertvarų atšvaitai, silpnai matančiam žmogui kelia labai didelę įtampą. Ir klausimas, kas nugalės: ar noras pas jus užsukti ir gauti paslaugą (pvz., nusipirkti švarką ar aplankyti parodą), ar noras išvengti streso. Ir aš nekalbu apie žmones, kurie mato labai prastai. Tokia aplinka nepatogi net tiems, kurie mato dvi ar tris eilutes regos aštrumo tikrinimo lentelėje – turint tokį regos aštrumą, neįgalumas nenustatomas, o nepatogumų tenka patirti išties nemažai“, – situaciją komentuoja Ramunė Balčikonienė, Lietuvos aklųjų bibliotekos komunikacijos vadovė.