Šiemet per Jurgines bus svarbiausia aptikti dar paslėptus ar mažai atrastus Palangos gamtos lobius

Linas JEGELEVIČIUS, 2021-04-22
Peržiūrėta
2421
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Šiemet per Jurgines bus svarbiausia aptikti dar paslėptus ar mažai atrastus Palangos gamtos lobius

Pats gražiausias metų laikas Palangoje – pavasaris, kai Šv. Jurgis paima raktus, atrakina žemę ir išleidžia žalumą. Tai nutinka per džiaugsmingą atbundančios gamtos šventę, kada išskirtinę nuotaiką kuria folkloro ansambliai, lalėdami visomis Lietuvos tarmėmis ir mirgėdami gražiausiais tautiniais kostiumais.

Šventė bus tylesnė, bet ne mažiau įdomi

Šiemet šventė bus kitokia – tylesnė dėl vis dar galiojančių šalyje karantino suvaržymų, tačiau dėl to nė kiek ne prastesnė.
„Šiemet Šv. Jurgį pasitiksime paslaptingiau, su netikėtumais. Svarbiausia, kad visi išeitumėme į Palangos gamtą ir naujai ją atrastumėme. Būtent ji šioje šventėje, o ne Palangos architektūra ar pramogos J. Basanavičiaus gatvėje, yra unikali ir būtent ji labiausiai vilioja visus čia atvykti“, – kalbėjo Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro kolektyvo „Mėguva“ vadovė, etnografė Zita Baniulaitytė.
Nuo seniausių laikų palangiškiai ant Birutės kalno – paleoastronominės stebyklos vietoje – rinkosi pažymėti Jurgines. „Neužmirškime, kad Birutės kalnas yra ne tik Palangoje, bet ir visoje šalyje viena sakrališkiausių ir nuostabiausių istorinių vietų. Būtent jį per šias Jurgines mes pirmiausia pagerbsime – žemės meno kompozicijomis ir šviesos instaliacijomis“, – sakė Z. Baniulaitytė.

Kalnas nušvis įvairiomis spalvomis

Palangos kultūros ir jaunimo centro atstovė žada, kad Birutės kalnas balandžio 23 dieną, kuomet Lietuvoje švenčiamos Jurginės, nušvis įvairiausiomis spalvomis. „Kalnas švytės iš toliausiai. Pamatysite jį žaižaruojantį iš visų pusių“, – teigė pašnekovė.
Jurginės pasieks ir pajūrį. „Iš jūros išlįs žemaitiškas smakas – lietuviškai kalbant, slibinas, kinietiškai – drakonas. Jį Palangos kultūros ir jaunimo centrui gamina Linas Žulkus. Jau šį penktadienį smakas pirmiausia išnirs Birutės kalno papėdėje“, – pasakojo Z. Baniulaitytė.
Smako likimas – toks pat, kaip ir kitų lietuviškų švenčių, pavyzdžiui, Užgavėnių Morės – ant laužo. „Bet kada jį – visų mūsų ydų ir blogybių simbolį – deginsime šiemet, kol kas negaliu atskleisti. Kad nesibūriuotų žmonės – juk dar karantinas. Grasinantį smaką bus galima pamatyti pajūryje“, – sakė etnografė.

Aplankykite didžiausius Palangos gamtos stebuklus

Netingintys pramankštinti kojas galės paieškoti Jurgio raktų.
Tam Jurginėms Palangos kultūros ir jaunimo centras sukūrė specialų gamtosauginį maršrutą. Įsidiegus specialią programėlę mobiliesiems telefonams, palangiškiai ir miesto svečiai per Jurgines bus kviečiami aplankyti nuostabiausius Palangos gamtos objektus. Programėlė skelbiama Palangos kultūros ir jaunimo centro interneto puslapyje, taip pat – Facebook puslapyje.
„Pavyzdžiui, vienas iš tokių gamtos objektų, kuriuos kviečiame aplankyti, yra trijų Jonų ąžuolas. Matyt, net daugelis palangiškių nežino, kur jis yra“, – kalbėjo „Mėguvos“ vadovė.

Svarbu pajusti gamtos atrakinimo dvasią

Šiemet Šv. Jurgis dėl karantino suvaržymų atrakins Palangos žemę be skambančių eitynių, gražiausių dainų ant Birutės kalno, ratelių ir šokių siautulio, žirgų prajodinėjimo, tradicinės kiaušinienės ir duonos kepimo. Birutės parke gamtą šlovins tik paukščių sutartinės.
„Bet... vaikščiojant po Palangą pajusime gamtos atrakinimo dvasią. Be jau minėtų dalykų, prie Kurhauzo išvysime puikius Jurginių šventės prisiminimus Eglės Mekuškienės fotografijose, Palangos kurorto muziejaus kieme mirgės spalvingos Jurgio vėliavos – skiautinių rankdarbiai iš Vilniaus, Mažeikių ir Palangos, – vardijo Z. Baniulaitytė. – Ekspozicija bus kabanti ir plevėsuojanti kaip šv. Jurgio vėliava. Ryte eksponatus – skiautinius – pakabinsime, o vakare nuimsime“. Ši paroda – kartu ir ekologinė akcija, nes skiautinių menas moko tvarios gyvensenos.

Mišios bus aukojamos tik bažnyčioje

„Ir gal šv. Jurgio prašysime šv. Mišiose ant Birutės kalno, kad jis nukreiptų audros debesis, atvertų mums duris į sveikesnį būvį, kad kitais metais savo gyvenimą vėl galėtume nuspalvinti kelione į gyvybės vešėjimo meto pradžią su senųjų tradicijų interpretacijomis mūsų Palangoje“, – sakė pašnekovė.
Šiemet šv. Jurgiui skirtos mišios vyks miesto bažnyčioje, o ir koplytėlė ant Birutės kalno sekmadienį bus atrakinta.
„Svarbiausia, kad minint Jurginių-Jorės šventę šiemet, visi į gamtą eitumėme saugiai ir be ausinukų, kad ne tik pamatytume, bet ir išgirstume – Palangos gamta jau prabunda ir šv. Jurgis paėmęs raktus atrakina mūsų žemę“, – įsitikinusi Z. Baniulaitytė.

Palangos miesto sav. info

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šiais metais liepos 1-2 dienomis Šventoji pasiners į kultūros, teatro ir gamtos pasaulį.


Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Palangoje, Žiogupio gatvėje, aptiko penkis be privalomojo statybą leidžiančio dokumento statomus blokuotus neypatingosios kategorijos vienbučius gyvenamuosius namus. Apie juos inspekciją informavo pati Palangos miesto savivaldybė.


Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informavo, kad Palangos Paliepgirių gatvėje trečiadienį, rugsėjo 29 d., apie 11 val.,vykdant kasimo darbus, buvo rasti žmogaus kaukolės ir kojos kaulai.


Marijonas Daujotas (1891–1975) – Lietuvos nusipelnęs miškininkas,  miško agromelioracijos,  smėlynų apželdinimo pradininkas Lietuvoje, pedagogas, mokslininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas. Šiemet minime M. Daujoto 130-ąsias gimimo metines.


Pats gražiausias metų laikas Palangoje – pavasaris, kai Šv. Jurgis paima raktus, atrakina žemę ir išleidžia žalumą. Tai nutinka per džiaugsmingą atbundančios gamtos šventę, kada išskirtinę nuotaiką kuria folkloro ansambliai, lalėdami visomis Lietuvos tarmėmis ir mirgėdami gražiausiais tautiniais kostiumais.


Pats gražiausias metų laikas Palangoje – pavasaris, kai Šv. Jurgis paima raktus, atrakina žemę ir išleidžia žalumą. Tai nutinka per džiaugsmingą atbundančios gamtos šventę, kada išskirtinę nuotaiką kuria folkloro ansambliai, lalėdami visomis Lietuvos tarmėmis ir mirgėdami gražiausiais tautiniais kostiumais.


Baltijos jūra slepia istorinius lobius

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 07 17 | Rubrika: Miestas

Praėjusią savaitę pasitikti ekspedicijos dalyviai, vykę į Suomijos įlanką įsitikinti, kad ten nuskendęs guli istorinis prezidento Antano Smetonos karo laivas. Be jo atrasti dar trys laivai „Kretinga“, „Panevėžys“ ir „Utena“. Misiją įvykdyti pavyko ir jie parvežė šventę į Lietuvą. Su ekspedicijai vadovavusiu profesoriumi Vladu Žulkumi kalbėjomės ir...


Palangos senojoje gimnazijoje vyko 5-oji Palangos gamtos mokslų olimpiada (PGMO). Tai jau tradicija tapęs renginys, kuriame chemijos, biologijos ir fizikos žinias išbando šauniausi Palangos aštuntokai. Olimpiadą, kurios pradžioje sveikinimo žodį tarė Gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas, organizavo IIIB klasės mokinės Reda Pocevičiūtė ir Ugnė Dubosaitė, joms...


Šventosios paplūdimio pusės kilometro ruožas šiomis dienomis labiau primena svetimos planetos panoramą – gamtos stichija į krantą „išspjovė“ tonas dumblo ir kitų biologinių sąnašų, kurios, pašvinkusios, vienus Šventosios poilsiautojus gena tolyn, o drąsiausius vilioja – dvoko nebijantys gintarautojai tvirtina, kad Baltija...


Ši vasara daliai Palangos verslininkų keista: birželio vėsa staiga virto į alinančius karščius, o dėl įvykių Ukrainoje ir neretai antirusiškos retorikos Lietuvos žiniasklaidoje ženkliai sumažėjo rusų turistų. Juos pakeitę baltarusiai rusams negali prilygti išlaidumu ir restoranine kultūra. „Baltarusiai prisiperka „,Maximoje“   mėsos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius