Šilumos trasų modernizacijos iššūkis: kaip suderinti gyventojų privačius ir viešuosius interesus?

Jau netrukus sunkiasvorių mašinų kaušai įsmigs į žemę – kurorte jau artimiausiu laiku prasidės šilumos trasų modernizacija, kurią vykdys rangovas iš Plungės – UAB „Plungės lagūna“. Jam pristatyti miesto šilumos įmonė „Palangos šilumos tinklai“, modernizacijos užsakovė, kovo 15 d. pakvietė ne tik žurnalistus, Savivaldybės atstovę, bet taip pat ir miesto komunalinio įmonės bei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovus.
„Apie projektą jau yra nemažai kalbėta ir visiems pasakota, tačiau dabar priėjome prie jo svarbiausios dalies – įgyvendinimo. Primenu, kad „Palangos šilumos tinklai“ eksploatuoja 32 kilometrus šilumos tiekimo trasų, šiuo metu iš jų yra rekonstruota tik 20 procentų, o visos kitos yra 40 ar net 50 metų senumo, tad jų pakeitimas – būtinas“, – susirinkusiems sakė UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktorė Giedrė Juršėnė.
Anot jos, paklojus naujus, gamykloje pramoniniu būdu izoliuotus vamzdynus, padidės šilumos tiekimo patikimumas bei kokybė, atnaujinus vamzdynus sumažės galimų avarinių situacijų tikimybė, be to, modernūs šilumos tiekimo vamzdynai leis išlaikyti kokybinius termofikacinio vandens parametrus.
„Svarbiausia, kad tokių projektų vykdymas leidžia mums mažinti šilumos energijos gamybos išlaidas“, – pabrėžė ji.
Modernizacija apjungs du etapus: šilumos tiekimo tinklo apjungimą ir atnaujinimą.
„Sujungus centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, bus uždarytos dvi Palangos centre, senamiestyje, esančios katilinės, kuriose veikia šeši 0,05–0,35 MW galios dujiniai vandens šildymo katilai. Katilinių tinklai bus prijungti prie Palangos rajoninės katilinės tinklo, tam bus paklota nauja 330 metrų ilgio šilumos tiekimo trasa. Tai leis sumažinti dujų suvartojimą šilumos gamyboje ir padidinti biokuro katilų galios išnaudojimą“, – sakė direktorė.
Anot jos, įmonė „labai gerai suvokia“ gyventojų savalaikio informavimo apie artėjančią modernizaciją svarbą, todėl „Palangos šilumos tinklų“ specialistai deda daug pastangų, kad gyventojai šilumos trasų keitimo darbams būtų tinkamai pasirengę ir „labai nepyktų“ dėl laikinų nepatogumų.
Projekto metu bus klojami pramoniniu būdu izoliuoti bekanaliai vamzdžiai su gedimų kontrole, kuri padės tinklų eksploatavimo metu greitai nustatyti defekto vietą.
„Mes tikimės ne tik žiniasklaidos, bet ir kitų miesto tarnybų, ypač įmonių administruojančių gyventojų būstus, pagalbos užtikrinant, kad šilumos tinklų modernizacija vyktų sklandžiai ir sulauktų gyventojų paramos“, – sakė G. Juršėnė.
Miesto šilumos įmonės technikos direktorius Tomas Auryla supažindino su modernizacijos projekto planu ir miesto žemėlapy demonstravo, kur, kaip ir kokie darbai bus vykdomi.
Anot jo, mieste bus nutiesti daugiau kaip 4 kilometrai visiškai naujų šilumos trasų.
„Atliekant darbus, teks laikinai atjungti karšto vandens tiekimą – tai neišvengiama, ir gyventojai apie tai bus informuoti, tačiau nutiesus naujus šilumos tinklus, siekiama 30 metų sumažinti avarijų tikimybę“, – įsiterpė G. Juršėnė.
Įgyvendinus šį projektą, renovuoti šilumos tinklai mieste sudarys 32 procentus nuo visų šilumos trasų.
Siekdama užtikrinti patikimą ir kokybišką Palangos vartotojų aprūpinimą šilumos energija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dar 2017 metų pabaigoje suderino UAB „Palangos šilumos tinklai“ investicijas į Palangos šilumos tinklus 2017–2020 metais.
Už Palangos šilumos trasų modernizavimo projektą atsakingas „Plungės lagūnos“ vykdomasis direktorius Povilas Batavičius sakė, kad darbų atlikimas bus derinamas su atitinkamomis miesto institucijomis.
„Ir su policija, ir su miesto komunaliniu, ir kitomis žinybomis. Gyventojų informavimas – mūsų prioritetas. Kalbėsimės su daugiabučių bendrijų pirmininkais, prašysime, kad jie informuotų gyventojus apie numatytus darbus. Didžioji dalis darbų bus atlikta vasarą, tad, be kitų dalykų, labai aktualus visiems yra ir parkavimo klausimas. Bet patikinu, kad jeigu tam tikroje atkarpoje teks iškasti žemę, sieksime, kad darbai būtų atlikti greitai, o žemė būtų kuo greičiau užkasama“, – sakė P. Batavičius.
„Plungės lagūna“ ne vienintelė keis šilumos trasas – su ja darbuosis ir subrangovai, UAB „Vacerna“ (žemės darbai) ir UAB „Eidvaras“ (vamzdžių montavimas). Darbai Kastyčio gatvėje bus derinami su gatvės rekonstrukcijos darbus atliekančia bendrove.
Išvengiant nesusipratimų su gyventojais ir galimais piktnaudžiavimo atvejais, „Plungės lagūna“ pasitelks ir anstolius.
„Jie fiksuos esamą situaciją, kokios dangos buvo prieš mūsų kasimą ir kokios yra po trasų paklojimo. Tai – nauja praktika, tačiau vis plačiau taikoma, dėl to paties tikslo – išvengti nesusipratimų, – sakė „Plungės lagūnos“ atstovas. – Kurorto verslo ir poilsiautojų asmeninių interesų suderinimas su viešaisiais interesais – laiku ir kokybiškai pakloti naujas šilumos trasas, yra, be abejo, didžiausias iššūkis, tad viešieji ryšiai – itin svarbu“.
Planuojama investicija – apie 2 mln. eurų, dalis šios sumos yra finansuojama ES lėšomis.
Į „Palangos tilto“ klausimą, ar modernizacijai jau yra gautos visas numatytos lėšos, G. Juršėnė sakė, kad jos yra skirtos, tačiau įmonė jas gaus tiks atlikus darbus etapais, o kita dalis bus finansuojama „Palangos šilumos tinklų“ lėšomis (sudaryta sutartis su banku dėl projekto finansavimo).
„Svarbiausia, kaip sakau, „tilpti“ į numatytus terminus. Tokia sąlyga būtina gauti europinį finansavimą“, – pabrėžė direktorė.
„Plungės lagūnos“ vadovas P. Batavičius patikino, kad darbų vykdymas pagal jau numatytus terminus – rangovo atsakomybė, darbai bus atliekami pagal iš anksto numatytą grafiką.
Rangovas įsipareigojo iki 2020 metų balandžio modernizuoti 12 procentų visų mieste eksploatuojamų šilumos tinklų ir apjungti tiekimo sistemas.
Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Vidmantas Jarulis domėjosi, kaip rangovas užtikrins, kad miesto gatvės, kuriose bus keičiamos šilumos trasos, būtų lengvai pravažiuojamos spec. tarnybų automobiliams.
„Bet koks eismo ribojimas bus derinamas ir su jūsų tarnyba, ir policija, ir miesto greitosios pagalbos tarnyba“, – sakė P. Batavičius.
UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vadybininkas Gintautas Mackevičius domėjosi, ar nebus miesto viešosiose vietose palikta statybinių atliekų ir laužo.
Jis taip pat gavo patikinimą, kad taip neatsitiks.