Šventojoje atidarytas antras Lietuvos jūrų uostas vilios žvejus ir pramogautojus

Linas JEGELEVIČIUS, 2011-06-13
Peržiūrėta
1086
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Šventojoje atidarytas antras Lietuvos jūrų uostas vilios žvejus ir pramogautojus

Nuo praėjusio šeštadienio Lietuva jau turi du jūrų uostus - Klaipėdoje ir Šventojoje, kurioje savaitgalį įvyko iškilmingas uosto atidarymas. Nuo šiol Šventosios uoste galės švartuotis maži komerciniai ir pramoginiai laivai ir jachtos.

 

Buvo numatytas atidarymas vėliau

Pakiliai nusiteikę sveikintojai, kurie vienas po kito lipo į sceną, įvykį vadino „neeiliniu“, „itin reikšmingu Lietuvai“ ir lygino su kūdikio gimimu.

„Šiandien – didelė šventė. Ji man labai asmeniška. Dar prieš metus man daug kas sakė, kad neįmanoma atidaryti Šventosios uosto šių metų birželį. Vyriausybė planavo uostą atidaryti ne anksčiau kaip 2015-aisiais. Bet Klaipėdos uosto direkcija, vienintelė, kuri galėjo imtis šio sumanymo, iškėlė sau uždavinį: uostas bus atidarytas žymiai anksčiau,“  – džiaugėsi valstybinės įmonės Klaipėdos Jūrų valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Normatyviniai teisės aktai dėl Šventosios uosto atstatymo pradėti rengti  2006 metais.

 Priėmus Šventosios uosto įstatymą, 2007-2008 metais buvo priimti poįstatyminiai aktai dėl laivybos, uosto naudojimo taisyklių.

Pernai vasarą  E. Gentvilas nusprendė, kad nėra ko laukti, kol bus pradėtas didysis Šventosios uosto atstatymo projektas ir ėmėsi prieplaukų įrengimo darbų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšomis.

„Tie 4 milijonai yra niekas palyginus su tais keliolika šimtų milijonų kainuojančiais jau vykdomais darbais Klaipėdos jūrų uoste,“ – sakė E. Gentvilas.

Norint greičiau atstatyti uostą, reikėjo pakeisti Šventosios jūrų uosto įstatymą taip, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai būtų pavesta vykdyti Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijas. Pataisa Seime buvo įregistruota 2009 metais, tačiau metus nebuvo svarstoma, kol pagaliau 2010 metais, gruodžio pradžioje, Seimas balsavo už tai, kad tokia pataisa būtų priimta.

 

Baigtas pirmas darbų etapas

Įrengusi Šventosios uostą Lietuva įvykdė ir ES rekomendaciją jūros pakrantėje kas 50 kilometrų turėti užeigos uostelį, kuriame galėtų prisiglausti mažieji laivai.

Baigtas vykdyti I-asis uosto atstatymo darbų etapas kainavo 4 milijonus litų. Buvo išvalyta akvatorija - iki -3 metrų įplaukoje ir iki -2 metrų prie rytinės krantinės bei iki -3 metrų ir -2,5 metrų prie vakarinės krantinės.

Įrengtose 72 prieplaukose galės švartuotis mažieji ir pramoginiai laivai.

Valymo darbus atliko latvių bendrovė BGS.

AB „Hidrostatyba“ praplėtė ir įrengė inžinerinius tinklus, įrengė 72 prieplaukas, atliko inžinerinių tinklų privedimo prie naujai pastatytų dviejų konteinerinio tipo namelių. Prie rytinės krantinės įrengta 30 vietų laivams iki 10 metrų ilgio, prie vakarinės – 42 vietos laivams iki 12 metrų ilgio.

E. Gentvilas sakė, kad Vyriausybė, planuodama uosto atstatymo darbus, ketino steigti atskirą Šventosios uosto direkciją. „Ačiū Seimo Ekonomikos komitetui, kuris Vyriausybei įrodė, kad to daryti nereikia, kad užtenka Klaipėdos uosto direkcijos administruoti ir Šventosios uostą,“ – dėkojo direktorius.

 II-ojo  etapo Šventosios uosto atstatymo darbai kainuos apie 176 milijonus litų.

 

Sveikintojai nestokojo jausmingų žodžių

Susisiekimo viceministras  Arūnas Štaras uostą vadino „svarbiu infrastruktūros objektu.“ Vidaus reikalų ministras, palangiškis Raimundas Palaitis prisipažino, kad atidarant uostą jam „spaudžiasi ašara, nes nuo 2000-ųjų svajojęs apie Šventosios uostą.“ Šventosios uosto direktorei Airidai Čėsnienei uosto atidarymas prilygo „dideliam įvykiui Lietuvos istorijoje ir kūdikio gimimui rekordiškai greitai.“ Palangos merui Šarūnui Vaitkui Šventosios uosto atidarymas irgi prilygsta „svarbiam istorijos įvykiui.“

„Džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė, spręsdama Šventosios uosto reikalus, perėjo nuo kalbų prie darbų. Dėkoju ministrui Eligijui Masiuliui ir Klaipėdos jūrų uosto direktoriui Eugenijui Gentvilui, kad uostas buvo atidarytas kur kas anksčiau nei buvo planuota,“ – sakė Š. Vaitkus.

Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas kvietė visus susirinkusius į šventę pasakoti apie Šventosios uostą visiems – draugams, giminaičiams, Lietuvos svečiams. „Nuo mūsų pačių priklauso, ar uostas bus lankomas,“ – sakė E. Čilinskas.

Šventosios uosto rinkliavos dydžiai jau buvo patvirtinti prieš kelerius metus - siekė nuo 40 iki 80 litų parai, priklausomai nuo laivo dydžio, ir 500 iki 1000 litų mėnesiui, taip pat priklausomai nuo laivo dydžio. Po kritikos, kad tokia rinkliava yra labai didelė, situaciją gelbėjo Susisiekimo ministerija, kuri sumažino rinkliavų dydžius iki 50 procentų nuo nustatytos bazinės kainos. Renginio šventės dalyviai  pasveikino pirmą kartą surengtos regatos „Klaipėda–Šventoji“ nugalėtoją – juo tapo Osvaldas Kudzevičius, plaukęs jachta „Lietuva“. Iš viso regatoje dalyvavo 30 jachtų.

Šventė baigėsi trimis šūviais iš patrankos: už Lietuvą, Šventąją ir Šventosios uostą.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis siūlo, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, 2022 metais skirti 12 milijonų eurų  vienam iš Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos etapų – molų įrengimo darbams. 


Grupė Seimo narių penktadienį, spalio 8-ąją, lankosi Palangoje ir Šventojoje – savo akimis, ne internete pamatė svarbiausius savivaldybės infrastruktūros objektus. O kaip rašė „Palangos tiltas“, šiandien, 17 val. 30 min., Seimo narių krepšinio rinktinė Palangos universalioje sporto arenoje (Sporto g. 3) susikaus su Palangos miesto Tarybos narių krepšinio komanda. Ryte parlamentarai –...


Seimą antradienį, rugsėjo14 d., pasiekė įstatymų pataisos, leisiantis Šventosios jūrų uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai. 


Šventosios jūrų uostą, jo infrastruktūrą ir akvatoriją siūloma leisti patikėjimo teise valdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai. 


Nuo vasario 3 d. Palangos miestos savivaldybės įmonė Šventosios jūrų uostas (ŠJU) turi naują direktorių, Arūną Pranckevičių.


Palangos oro uoste bei Klaipėdos jūrų uoste pasieniečiai sulaikė du Lietuvos piliečius, kurie buvo ieškomi dėl nusikaltimų. Trečiadienį, lapkričio 27 d., Palangos oro uoste VSAT pareigūnai atliko pasirinktinį kelių reisu Ryga – Palanga atskridusių keleivių patikrinimą. Tai yra Šengeno vidaus reisas, kuriuo keliaujančių asmenų nuolatinė kontrolė neatliekama, tačiau...


Vakar neeiliniame tarybos posėdyje pagaliau patvirtintas Šventosios jūrų uosto detalusis planas. Pritarus šiam svarbiam tiek Šventajai, tiek valstybei dokumentui, uosto direkcija teiks paraišką dėl techninės dokumentacijos rengimo, kainuosiančio apie 8 mln. Lt, finansavimo ES paramos lėšomis.


Nuo praėjusio šeštadienio Lietuva jau turi du jūrų uostus - Klaipėdoje ir Šventojoje, kurioje savaitgalį įvyko iškilmingas uosto atidarymas. Nuo šiol Šventosios uoste galės švartuotis maži komerciniai ir pramoginiai laivai ir jachtos.


Parengta Šventosios jūrų uosto galimybių studija

„Palangos tilto“ informacija, 2010 05 27 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę miesto meras Vytautas Stalmokas, Administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas ir vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dalyvavo techninės tarybos posėdyje, kur UAB „Ardanuy Baltic“, Ispanijos kompanija „Ardanuy Ingeneria“ atstovė Lietuvoje pristatė Šventosios jūrų uosto galimybių studiją.


Šventojoje Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, Palangos miesto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas su savivaldybės administracijos direktoriumi Valerijumi Kuznecovu bei laikinuoju miesto vyriausiuoju architektu Svajūnu Bradūnu, dalyvaujant Šventosios seniūnui Eugenijui Čilinskui, aptarė Šventosios...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius