Šventosios tiltas į jūrą – kaip žvakė mirštančiajam?

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016-08-04
Peržiūrėta
7870
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Šventosios tiltas į jūrą – kaip žvakė mirštančiajam?

Ant griūvančio Šventosios pietinio molo šiandien saulėlydžiais mėgaujasi nebent žuvėdros ar kirai, o riogsiantys tilto į jūrą griuvėsiai perša mintį, kad tūkstančiai mažyčio kurorto svečių čia sugužėjo po neseniai pasibaigusio karo, per kurį, žinia, tiltai pirmiausia griaunami. Kiek kainuotų atstatyti tiltą, reikia skaičiuoti, bet UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus „iš akies“ ir sumą įvardijo: „Apie milijono eurų reikėtų. Bet kol Šventoji mirusi, kol nėra uosto, jis būtų kaip žvakė mirštančiajam“.

Šventojiškiai nusivylę pažadais
Ne vienerius metus diskutuojama apie Šventosios uosto atstatymą, o su juo kartu būtų atkurtas ir molas. Garsiai apie Šventosios uostelio atstatymą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) pradėjo kalbėti dar 2013 metais. Girdi, galima svarstyti ir galimybę atstatyti baigiantį sugriūti pietinį molą, statytą apie 1923–1926 metus. Istorikai mena, kad 1939 metais molas į jūrą buvo nusidriekęs net 780 metrų. Palyginimui: Palangos tilto į jūrą ilgis – vos 470 metrų. Buvo keliama mintis šalia geriausiai išlikusio pietinio molo pastatyti naują, kurio ilgis siektų daugiau kaip 600 metrų. Turėjo būti įrengtos specialios aikštelės, iš kurių būtų galima apžiūrėti senuosius molo polius. Tačiau šiandien šventojiškiai jaučiasi nuvilti dėl pažadų, o KVJUD vis randa motyvų, kodėl darbų nepavyksta pradėti.
Buvęs Palangos miesto vyriausias architektas Edmundas Benetis įsitikinęs, kad šiandien įrengti prie molo apžvalgos takus, tiltą į jūrą, stebėjimo aikšteles ir pritaikyti senojo molo griuvėsius – neįsivaizduojama.
„Tvirtai laikausi nuomonės, kad pirmiausia reikia atstatyti uostą, o po to savaime sektų ir visi kiti darbai, taip pat ir molo atstatymo. Turėtume visi apsvarstyti, kas visgi svarbiau – turėti uostą ar naują romantiškų pasivaikščiojimų vietą. Tektų ir pasvarstyti, ar naujas tiltas netrukdytų kažkada gal vis dėlto prasidėsiantiems uosto darbams?“ – E. Benetis sakė „Palangos tiltui“.

Visiškai neišnaudoja jūros
Architektas mano, kad gal geriau kurį laiką neturėti naujos pasivaikščiojimo erdvės Šventojoje, bet atstatyti uostą.
Pasak architekto E. Benečio, Palanga visiškai neišnaudoja jūros: „Nei Palangoje, nei Šventojoje ir Nemirsetoje negali atplaukti nė viena jachta ar mažesnis laivelis, tad jūrą mes išnaudojame tik pasimaudymui ir saulėlydžių stebėjimui“.
Architektas visiems primena grafų Tiškevičių laikus, kada ant paplūdimio ruožo buvo nutiesti bėgiai krovinių gabenimui, o vėliau buvo siūlomi pramoginiai pasiplaukiojimai laivu.
„O dabar nebeliko nieko, tik prisiminimai iš to laiko. Nė vieno laivelio, net menkiausio. Mes negalime prisikviesti į Palangą ar Šventąją nė vieno buriuotojo, kaituotojo ar kitokio vandens pramogos, sporto atstovo. Gebame prisišaukti tik grundulų žvejus, kurie lipte aplimpa mūsų tiltą“, – apgailestavo E. Benetis.
Kol neatsigręšime veidu į jūrą, tol tikrai nebūsime jūrinis miestas, įsitikinęs jis.
„Kodėl sezono šventės metu negalėtų būti bent viena ar kita pramoga vandenyje, nejau tam nėra jokių galimybių, o gal tik trūksta noro? Mūsų pagrindinis uždavinys – nepamiršti, kad esame miestas prie jūros“, – sakė pašnekovas.

Tuščios kalbos
Šventosios bendruomenės pirmininkas Domininkas Jurevičius su nuoskauda kalbėjo apie Šventosios uosto reikalus: „Juk buvo skirtas ir finansavimas, bet tuometinis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis visus 145 milijonus litų atidavė kelių remontui“.
Pasak jo, jokios kalbos apie tilto į jūrą ar naujų turistinių vietų šalia senojo molo įrengimo atsiradimą – negalimos, kol neatstatytas visas molas ir uostas.
„Tam reikia Vyriausybės sprendimo ir palaiminimo. Pats ne sykį važiavau į Vilnių, kalbėjau su ne vienu Vyriausybės atstovu. Yra paskaičiuota, kad viso molo atstatymui reikia 70 milijonų eurų“, – sakė D. Jurevičius.
Anot jo, nors dėl jo atstatymo vyksta daug diskusijų, įvairių pasitarimų, bet visa tai tuščios kalbos, nes niekas po jų nepasikeičia.
„Artėja uosto šimtmetis ir kankina tokia baisi nuojauta, kad liksime išvis be nieko. Manau, kad Palanga paprasčiausiai turi per mažai noro, kad šis uostas atsirastų“, – sakė šventojiškis.
Palanga vylėsi, kad lėšų uostui atstatyti skirs Europos Sąjunga, bet ji pasiuntė aiškų signalą, kad Šventosios uostas neatitinka jos mažajai laivybai keliamų reikalavimų.

Padaryta jau nemažai
Liepos mėnesį Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos mokslų akademija surengė susitikimą – jame buvo vienbalsiai konstatuota, kad Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo projektas yra reikšmingas ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai, todėl šis projektas turėtų būti prioritetinis.
D. Jurevičius teigė, jog yra pats daug nuveikęs vardan Šventosios uosto atstatymo: „Parengti detalieji planai, uosto atstatymo projektas, gautas ir statybos darbų leidimas“. Kalbos apie tik tilto į jūrą atstatymą D. Jurevičių, jo žodžiais tariant, juokina: „Pastatyti tik vieną visos uosto infrastruktūros elementą, o patį pagrindinį – uostą – nustumti dar keliems metams, būtų pati didžiausiai klaida. Pažiūrėkit į sukurtą projektą – koks grožis turėtų atsirasti Šventojoje, kaip uostelio teritorija neatpažįstamai pasikeistų“.
UAB „Sweco“ parengtame projekte numatyta Šventosios uoste sutalpinti iki 500 ir pramoginių, ir pramoninių laivų, uosto krantinės būtų pritaikytos pėsčiųjų pasivaikščiojimui, numatyta komercinė ir paslaugų infrastruktūra, o svarbiausia – galimybė miestui keistis ir tapti turistų traukos centru.

Gal naujajai Vyriausybei rūpės labiau
Šventosios seniūnaitis Ramutis Šeštokas svajones pastatyti Šventojoje uostą taip pat vertina teigiamai: „Viskas gerai, gražu ir sveikintina, bet jei vis dėlto kada turėsime uostą, kurio atstatymo metu bus atstatyti molai, tiltas kaip ir praranda savo svarbą“.
Į D. Jurevičiaus pastabą, kad, girdi, Palangos miesto valdžiai ne itin ir rūpi uosto atstatymas Šventojoje, jis atkerta: „Asmeniškai aš tai stipriai jaučiu, kad yra dirbama ties uosto klausimu. Miesto meras deda labai daug pastangų, kad uostas vis dėlto atsirastų. Kalbėjo dėl to ir su Gabrieliumi Landsbergiu, ir su Sauliumi Skverneliu“.
Kol neatstatytas uostas, vargiai galima tikėtis, kad į jūrą bus nutiestas tiltas, įsitikinęs jis.

Tiltas – tik poilsiautojams?
Šventojiškis archeologas Mikelis Balčius taip pat deda daug vilčių, kad Šventosios kurortas turėtų uostą, o su juo – ir naują erdvę pasivaikščiojimams. „Matot, atstatyti molai, kaip numatyta pagal projektą, jau savaime tarnautų kaip tiltas, net dar geriau“, – kalbėjo archeologas. Pasak šventojiškio, jei šiandien statytume tiltą, jis tarnautų tik poilsiautojams: „O juk mūsų tikslas kitas – mes norime vystyti laivybą, kad galėtų prisišvartuoti jachtos, buriuotojai ir panašiai“.
Naujai pastatytas tiltas, anot jo, tik „iššvaistytų pinigus“, nes molų atstatymui jis paprasčiausiai trukdytų ir gal tektų jį nugriauti.
M. Balčius priminė, kad pristatytas Šventosios uosto projektas – labai gražus: „Būkime kantrūs, juk ant molo, labai tikiuosi, galėsime vaikščioti ir gėrėtis saulėlydžiais – čia žadėjo įrengti suoliukus, apšvietimą, tad turėtų būti ne tik funkcionalu, bet ir labai gražu“.

Šventosios tiltas – lyg žvakė mirštančiajam
Pasiteiravus dėl Šventosios uosto ir tilto atstatymo, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius K. Skierus kalbėjo be užuolankų: „Būkim „biedni“, bet teisingi – nebus to Šventosios uosto. Tai yra ne Europos Sąjungos projektas, ji tokių dalykų nefinansuos, o iš kur kitur tokie pinigai galėtų būti skiriami – neįsivaizduoju“.
Tiltas, kaip viena iš Šventosios bent mažos dalies atsigavimo priežasčių, anot K. Skieraus, būtų per brangus statinys: „Už menką biudžetą būtų galima pastatyti prastą objektą, bet iš jo nauda tik tokia, kad bus. O kad jis sulauktų tokios traukos, kaip Palangos tiltas – to niekada nebus“.
K. Skierus galimybę pastatyti Šventojoje tiltą į jūrą lygino su žvakės uždegimu žmogui prieš mirtį: „Gal ir būtų galima statyti, bet kad tai atneštų kokią naudą, tuo smarkiai abejoju. Gal kuriam laikui Šventąją naujas objektas ir pagyvintų, pritrauktų vieną kitą turistą, bet tai ir viskas“.
Pasak K. Skieraus, kol Šventoji iš pagrindų nepasikeis, niekas ten nevažiuos: „Juk ten nėra ką veikti. Pažiūrėkit, žiemą pravažiavus, vargiai galima sutikti ten vaikščiojantį žmogų. Lyg negyvenama zona. Visi puikiai žinom – Šventajai verkiant trūksta infrastruktūros“.
Tad tilto į jūrą galimybę K. Skierus vadina nebent kaip nuraminimą Šventosios bendruomenei: „Jei prie to prisidėtų Palanga, gal šventojiškiai taip nebepyktų ant Palangos“.
 

Jūsų komentaras:

Info 2023-04-24 17:09 (IP: 162.158.102.16)
Taigi jau 2 metai kaip atstatinėjamas uostas...

Taip pat skaitykite

„Atverkime vartus į jūrą“ – tai turbūt patys gražiausi ir prasmingiausi šiandien mano išgirsti žodžiai. Būtent tokiu sakiniu Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius šiandien, sausio 27 d., apibendrino komiteto poziciją Šventosios jūrų uosto atstatymo klausimu,“ – trečiadienio vakarą Facebook parašė meras...


Jau tradicinė, ketvirtąjį kartą Palangoje vyksianti socialinė akcija „Pasveikink jūrą“ šį šeštadienį susilauks ypatingo svečio – naujojo šalies Prezidento Gitano Nausėdos. „Prezidentas su žmona išties šeštadienį lankysis Palangoje ir pasveikins akcijos „Pasveikink jūrą Palangoje“ dalyvius bei organizatorius....


Susidomėjimą Palangos miesto savivaldybės organizuojama socialine akcija „Pasveikink jūrą Palangoje“ jau parodė daugiau kaip pusė Lietuvos savivaldybių. Didžiausias šalies kurortas antrus metus iš eilės kviečia jūros nė karto nemačiusius vaikus atvykti į Palangą ir čia pirmą kartą išvysti banguojančią Baltiją.


Praėjęs savaitgalis, liepos 30-31 d, giliai į atmintį ir širdį įsirėžė bemaž keturiems šimtams vaikų – tądien tiek visos Lietuvos vaikų iš mažiau pasiturinčių šeimų, lydimi juos prižiūrinčių suaugusiųjų, pirmąkart pamatė jūrą. Palangos savivaldybė su kelias dienas trukusia akcija „Pasveikink jūrą Palangoje“ prisijungė prie Lietuvos Respublikos...


Ant griūvančio Šventosios pietinio molo šiandien saulėlydžiais mėgaujasi nebent žuvėdros ar kirai, o riogsiantys tilto į jūrą griuvėsiai perša mintį, kad tūkstančiai mažyčio kurorto svečių čia sugužėjo po neseniai pasibaigusio karo, per kurį, žinia, tiltai pirmiausia griaunami. Kiek kainuotų atstatyti tiltą, reikia skaičiuoti, bet UAB „Palangos komunalinis...


Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas – lyg įžanga į...


Palangos tiltas – kaip iki šiol ar nuo šiol – Draugystės tiltas, simbolizuojantis Latvijos, Lietuvos ir Estijos tikrą ar menamą draugystę, nes ant jo penktadienį, pradedant kurorto sezono atidarymo šventę „Myliu Palangą“, lipo ir komplimentų Palangai pažėrė trijų Baltijos šalių parlamentų pirmininkės? Vakar Palangos savivaldybės vicemeras S....


Šventosios uoste vyksta valymo darbai

Ugnė RAUDYTĖ, 2011 04 12 | Rubrika: Miestas

Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė informavo, kad nuo balandžio pirmosios dienos prasidėjo uosto valymo darbai. Konkursą laimėjusi Latvijos kompanija „BGS“ jau kurį laiką valo Šventosios uostelio įplaukos kanalą. Iš viso planuojama iškasti per 66 tūkstančius kubinių metrų grunto. Jis nebus plukdomas į jūrą, o liks formuoti būsimo Šventosios uosto teritorijai. Nuo 20-30 centimetrų...


Tiltas į jūrą – neatskiriama kurorto dalis

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 07 02 | Rubrika: Miestas

Palanga – didžiausias Lietuvos kurortas, įsikūręs prie Baltijos jūros, neįsivaizduojamas be savųjų simbolių, kurie taip mylimi tiek vietinių gyventojų, tiek ir poilsiautojų. Birutės, Naglio kalnas, Botanikos parkas, Tiškevičių rūmai, žinoma, tiltas į jūrą – neatskiriama kurorto dalis.Skaityti daugiau...


Biblioteka glaudžia daugybę istorijų, kurias visas savomis rankomis paliečia joje dirbantys darbuotojai. Surūšiuotos, radusios savo vietas jos suranda ir savo skaitytojus. Šią misiją vykdo atsidavę knygai ir jos puoselėjimui darbštūs bibliotekos darbuotojai. Itin išraiškingai apie savo vykdytą veiklą papasakojo buvusi Šventosios bibliotekos vedėja Anelė-Emilija Mažeivaitė ir ne šiaip...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius