Tiškevičių rūmai atgimsta pagal F. H. Schwechteno brėžinius ir piešinius

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-07-03
Peržiūrėta
448
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Tiškevičių rūmai atgimsta pagal F. H. Schwechteno brėžinius ir piešinius

(Pabaiga. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 46, 48)

 

Birželio viduryje iš statybininkų pastolių išsinėrę Tiškevičių rūmai jau švyti atnaujintais fasadais. O rudenį, kaip žadėjo „Pamario restauratoriaus“ direktorius Aldas Kliukas, bus baigti visi vidaus darbai. Lietuvos dailės muziejaus direktorius, Palangos miesto garbės pilietis Romualdas Budrys patikino, jog istorinis rūmų vaizdas bus atkurtas maksimaliai tiksliai: restauratorių vedliu tapo slaptuose Berlyno archyvuose aptikti rūmus projektavusio architekto F. H. Schwechteno brėžiniai bei piešiniai.

 

Restauracija pradėta jubiliejaus proga

 

Pernai, švenčiant Gintaro muziejaus penkiasdešimtmetį, Lietuvos dailės muziejus Europos Sąjungos lėšomis 2013-2014 m. įgyvendina projektą „Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams (antras, baigiamasis, etapas)“.

2013-ųjų birželio 20 d. pirmą kartą atidarytas naujas muziejaus įėjimas su lankytojų aptarnavimo erdve pastato cokoliniame aukšte, kur įsikūrė rūbine, kasa, laukimo patalpos bei tualetai ir modernus neįgaliesiems pritaikytas liftas. Tądien svečiai, žengdami į Gintaro muziejų, pirmąkart praėjo pro architekto F. H. Schwechteno projektuotą žibintą, kurio grafai Tiškevičiai taip ir nespėjo pastatyti, o pastatytas jis buvo ir pirmąkart nušvietė įėjimą į rūmus Gintaro muziejui švenčiant savo 50 metų jubiliejų.

„Gintaro muziejus, kuris kasmet sulaukia vis didesnio svečių iš Lietuvos ir viso pasaulio srauto, buvo susidūręs su rimtomis problemomis, kurias būtų galima įvardinti socialinėmis: dalį pirmojo aukšto reprezentacinės salės teko atitverti, įrengiant ten rūbinę, muziejaus lankytojai, ypač jeigu atvykdavo po kelias ekskursijas iškart, neturėdavo vietos, kur laukti, labai sunku būdavo ekspozicijas apžiūrėti neįgaliesiems, o ir prie tualetų besidriekiančios eilės sukeldavo nepatogumų, - praėjusių metų birželį pasakojo R. Budrys. – Ministerijai remiant ir Savivaldybei palaikant, laimėjome konkursą ir gavome lėšų įgyvendinti projektą „Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams“, kurio antrasis, baigiamasis etapas bus užbaigtas kitąmet. O šiandien  pirmą kartą atidaromas naujas muziejaus įėjimas su lankytojų aptarnavimo erdve – rūbine, kasa, laukimo patalpomis bei tualetais ir moderniu neįgaliesiems pritaikytu liftu“.

 

Buvo atnaujinti interjerai

 

Pirmojo aukšto rūmų erdvės praėjusiais metais lankytojus pasitiko atnaujintais istoriniais rūmų interjerais. Pasak ekspozicijos autoriaus R. Budrio, „po daugiau nei 100 metų rūmai vis dar stebina grakštumu, įspūdinga europinės vertės architektūros ir gamtinės aplinkos derme. Siekiant atkurti rūmų autentiką, teko ieškoti patikimų šaltinių. Palangos rūmų projektų techninių brėžinių ir piešinių archyvą pavyko surasti Berlyne, Slaptajame Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyve (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz), kurį 2007 metų vasarą eksponavome Palangos gintaro muziejuje ir paskelbėme specialiame leidinyje. Išsamų Palangos vasaros rezidencijos apibūdinimą yra pateikusi lenkų architektūros istorikė Małgorzata Omiłanowska, kurį patvirtino ir vienas rūmuose ilgus metus dirbęs grafų Tiškevičių tarnautojas Konstantinas Kraucovas (1899–1972). Jis 1968 metų birželio 10 d. iš lėto eidamas per rūmus ypač sielojosi, kad didžiajame salone (Židinio menėje) nebėra puošnių baldų, žaliųjų užuolaidų, raudonajame salone, kur paprastai valgyti rinkdavosi visa grafų šeima, nebėra puošniųjų raudonmedžio baldų, o gretimoje didžiulėje pokylių salėje – indaujų, kuriose buvo sudėti herbais papuošti servizai, skirti „šešiasdešimčiai asabų“.

Lankytojams pernai buvo pristatytos penkios atnaujintos salės: Didysis salonas (dar vadintas Raudonuoju), Grafienės buduaras, Mėlynoji svetainė, Grafo kabinetas, Mažoji svetainė (grafo priimamasis). Šiose reprezentacinėse rūmų salėse atkurta aristokratų rezidencijos aplinka, kurioje eksponuojami XVIII a. pab. – XIX a. didikų rūmų interjerų kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus išsaugotų grafų Tiškevičių ir kitų Lietuvos didikų rūmų kolekcijų.

 

Rudenį baigs visus darbus

 

Šiemet gi visos Tiškevičių rūmų pirmojo ir antrojo aukšto patalpos iš pagrindų atnaujinamos. Tiesa, kad į Palangą atvažiuojantys ir Gintaro muziejaus eksponatus norintys apžiūrėti turistai neliktų nusivylę, pernai įrengtose cokolinio aukšto patalpose įkurdinta sumažinta ekspozicija. Na o restauruoti fasadai savo pirmapradžiu grožiu sušvito birželio viduryje, kai „Pamario restauratoriaus“ darbininkai anksčiau, nei planuota, nuėmė rūmus juosusius statybinius pastolius.

Restauratorių jau atliktus ir dar tebevykdomus darbus įvertino R. Budrys ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus, pasidžiaugę, kad dirbama itin sparčiai ir itin kokybiškai. Itin džiugu esą tai, kad tuo pačiu metu restauruojami ir grafų Tiškevičių rūmai, ir Birutės parkas - detalė po detalės atkuriamas Palangos perlu vadinamos rezidencijos pirminis vaizdas.

Restauratoriai per 10 mėnesių  įsipareigoję restauruoti  fasadus, rūmų terasą su baliustrada ir laiptais, dalį vidaus patalpų, lipdinius, langus ir duris, medinius vidaus laiptus, pagal išlikusią ikonografinę medžiagą ir istorinius tyrimus - atkurti parketą bei židinį. Darbų vertė – daugiau nei 2,5 mln. Lt, o pabaigti juos planuojama jau šį rudenį.

 

Atkuria istorinį vaizdą

 

R. Budrys akcentavo, jog šiuo metu vykdomo Gintaro muziejaus rūmų fasado ir vidaus tvarkybos (restauravimo) darbų projekto tikslas – maksimaliai tiksliai atkurti istorinį rūmų vaizdą. Užsakovo – Lietuvos dailės muziejaus, projektuotojų ir restauratorių vedliu tapo Berlyno archyvuose aptikti F. H. Schwechteno brėžiniai bei piešiniai. Jie iki smulkiausių detalių atspindi tituluoto rūmų eksterjero ir interjero projekto autoriaus sumanymus – kokiu raštu buvo iškloti vienos ar kitos rūmų salės parketai, kokia lipdinių ornamentika puošė lubas ar sienas.

„Pernai mes pristatėme penkias atnaujintas sales, tačiau jos nebuvo visiškai sutvarkytos. O kai viskas bus maksimaliai tiksliai atkurta, galėsime lankytojams parodyti, kokioje aplinkoje išties gyveno grafai Tiškevičiai,“, kalbėjo R. Budrys.

Rūmų fasado ir vidaus tvarkybos (restauravimo) darbų projektą  įgyvendinantys UAB “Pamario restauratorius” vadovai sako priėmę užsakovų iššūkį prikelti rūmus per itin trumpą terminą.

“Mums ir garbė, ir atsakomybė atkurti pirminį grafų Tiškevičių rezidencijos grožį. Juk tai vienas iš reikšmingiausių istorinių statinių Vakarų Lietuvoje. Įpareigoja ne tik grafų Tiškevičių legenda, bet ir karališkasis rūmų projekto autoriaus  Schwechteno titulas, meistriškumas bei kruopštumas, žavintis ir stebinantis net praėjus šimtmečiui”,- sakė A.  Kliukas.

Jis paminėjo, jog restauratorių darbas – itin kruopštus: nors rūmai buvo laikas nuo laiko atnaujinami, dabar reikia „nukrapštyti“ visus buvusius sluoksnius ir dirbti vadovaujantis rūmų projekto autoriaus brėžiniais bei piešiniais. O sunkiausia esą atkurti – praktiškai iš naujo sukurti – sudėtingais ornamentais pasižymintį parketą.

Paklausus, gal restauruojant aptikta kas nors naujo ir dar nežinomo, R. Budrys prasitarė, kad paaiškėjo po rūmais buvus nemenko vyno rūsio. Galima sakyti, jog to rūsio vieną iš sienų saugo centrinio įėjimo laiptus puošiantis liūtas.

 

Atgimsta ir parkas

 

Restauruojami ne tik grafų Tiškevičių rūmai – jau kelinti metai iš pagrindų tvarkomas ir Birutės parkas.

Parke iki metų pabaigos bus atnaujinti abu fontanai, medinė tvenkinuko prieplauka, renovuotas didysis parteris - jame bus pastatytos 8 marmurinės vazos bei  kaltiniai pilonai, įrėminti gėlynai, rožynai ir takai, lankytojams tarnaus nauji suolai ir dviračių stovai,  bus įrengti mažosios architektūros objektai.

Jau dabar į Birutės parką svečiai įžengia pro atkurtus grafų Tiškevičių laikmetį menančius vartus.

Į viršutinę Birutės kalno terasą sugrįš istorinė aukščio žyma.  Visą parko teritoriją apjuos tvora, prie pagrindinių įėjimų bus įrengtos kaltinės tvoros su vartais ir varteliais. 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Sparčiai atgimsta Palangos kurhauzo medinė dalis  2

"Palangos tilto" informacija, 2019 10 19 | Rubrika: Miestas

Legendinis Palangos kurhauzas toliau sėkmingai kyla tarsi Feniksas iš pelenų. Kaip ir buvo planuota, dar iki šių metų pabaigos bus atkurtas statinio tūris, uždengtas stogas, sudėti langai. Kurhauzo medinę dalį restauruoja konkursą laimėjusi įmonė „Pamario restauratorius“, kuri sutvarkė ir mūrinę legendinio pastato dalį.


Pasaulis kasmet spalio 4-ąją pažymi Pasaulinę gyvūnų dieną. Pasaulinės gyvūnų dienos misija – pagerbti visas gyvūnų gyvybės formas bei žmonijos ir gyvūnijos tamprų ryšį, padėkoti gyvūnams už jų didžiulę svarbą žmonių gyvenime, suteikiant gyvenimui daugiau džiaugsmo ir prasmės.


(Pabaiga. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 46, 48)   Birželio viduryje iš statybininkų pastolių išsinėrę Tiškevičių rūmai jau švyti atnaujintais fasadais. O rudenį, kaip žadėjo „Pamario restauratoriaus“ direktorius Aldas Kliukas, bus baigti visi vidaus darbai. Lietuvos dailės muziejaus direktorius, Palangos miesto garbės...


Birželio viduryje iš statybininkų pastolių išsinėrę Tiškevičių rūmai jau švyti atnaujintais fasadais. O rudenį, kaip žadėjo „Pamario restauratoriaus“ direktorius Aldas Kliukas, bus baigti visi vidaus darbai. Lietuvos dailės muziejaus direktorius, Palangos miesto garbės pilietis Romualdas Budrys patikino, jog istorinis rūmų vaizdas bus atkurtas...


Prieš kelias dienas iš statybininkų pastolių išsinėrę Tiškevičių rūmai jau švyti atnaujintais fasadais. O rudenį, kaip žadėjo „Pamario restauratoriaus“ direktorius Aldas Kliukas, bus baigti visi vidaus darbai. Lietuvos dailės muziejaus direktorius, Palangos miesto garbės pilietis Romualdas Budrys patikino, jog istorinis rūmų vaizdas bus...


Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas – lyg įžanga į...


Politikus turime rinkti ne pagal grožį, o pagal protą  34

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 08 16 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Vasara – nėra pats tinkamiausias metas politinėms temoms. Tačiau sugrįžti prie politikos verčia kilęs nesveikas ažiotažas po išsakytos nuomonės apie socialdemokratų kandidato į Seimą Dano Palucko padarytą administracinį pažeidimą.


Su kurhauzu atgimsta ir Palangos dvasia

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 05 31 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Prieš dešimt metų Palangoje degė ne vien istorinis pastatas, iš kurio atvaizdo visa Lietuva neklysdama galėjo pasakyti miestą, kuriame jis stovi. Tokiu jis yra poilsiautojams. Atmintiną 2002 metų rugpjūčio 26 dieną liepsnos liežuviai laižė ne tiktai kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių XIX amžiaus pabaigoje pastatytą pirmąjį miesto restoraną ir viešbutį....


Praėjusį penktadienį palangiškė menininkė Roma Tumosaitė pristatė savo kūrybą kurorto bendruomenei. Kaip pati paminėjo, patį tinkamiausią laiką pasidalinti savo kūryba sunku rasti, tad ji pasirinko vidurvasarį. Už lango pliaupus lietui, užsukus į galeriją „Namelis“ pasitiko ne tik šilumą spinduliuojantys darbai, kuriuose įamžinti daugelis šventųjų, bet ir pati besišypsanti autorė.


Palangos gintaro muziejus jau kitų metų gegužės mėnesį lankytojus ims priiminėti atsinaujinęs. finansuojant Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programai „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“, atliekama reprezentacinių rūmų restauracija ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams. Kaip paminėjo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius