„Tūkstantmečio mokyklų“ kūrybingumo ugdymo mokymuose Palangos mokytojos turi papasakoti ir apie savo pirmąjį bučinį kitoms tai filmuojant

Kai kurios programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) dalyvaujančios kurorto mokytojos yra pasipiktinusios: Palangos švietimo pagalbos tarnybos ir Palangos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus atrinktuose ir patvirtintuose kūrybingumo ugdymo mokymuose jos buvo raginamos viešai papasakoti apie savo pirmąjį bučinį kitoms mokymų dalyvėms filmuojant kolegės reakciją. Kitu atveju, jaunutė lektorė  rodė „sukeverzotą“ piešinuką ir mokytojoms uždavė namų darbus – parašyti, ką jos mato jame. Ugdydama kurorto mokytojų kūrybiškumą, lektorė skaidrėje baksnojo į automobily padėtą kavinuką ir ragino mokytojas „sugalvoti“ kaip jį patobulinti, taip pat prašė „patobulinti“ ir dviratį skaidrėje. 

„Kai kurios mano juokaudamos kolegės siūlė saldainių padėti prie kavinuko ar į jį jų įdėti, o dviratį gražiai, kaip dovaną, supakuoti. O kitos tūžo: ar kurorto mokykloms reikalingos kūrybingos mokytojos, ar mokinukės, turinčios atlikti lektorių, amžiumi tinkančių į mamas, namų darbus,“ – „Palangos tiltui“ sakė viena Palangos senosios gimnazijos mokytoja, kuri, dėl suprantamų priežasčių, nepanoro, kad straipsny būtų minimas jos vardas.

Ji sakė, kad apie šimto programos mokymuose dalyvaujančių kurorto mokytojų buvo prašoma ir parašyti pamokų autorinius planus bei juos aptarti su kitomis mokymų dalyvėmis.

„Tai yra autorinis darbas, už kurį mokami pinigai. O mūsų prašo juos nufotografuoti ir atsiųsti, nors tai akivaizdžiai prieštarauja ir autorinių teisių bei asmens duomenų apsaugos reglamentams. Kai kurie mokytojai net atsisakė tai daryti,“– skundėsi mokytoja.

Senojoje gimnazijoje kalbama, kad pagal programą „Tūkstantmečio mokyklos“ gavus pinigų stadiono atnaujinimui, mokytojos dabar privalo pinigus jam „atidirbinėti“ – dalyvauti įvairiuose „koučinguose“, seminaruose, mokymuose.

Gimnazijos vadovai – ne mokytojų pusėje

Anot jos, skaudžiausia tai, kad gimnazijos administracija – ne mokymuose dalyvaujančių mokytojų pusėje. 

„Skėsčioja rankomis, girdi, turite dalyvauti, nes yra finansiniai įsipareigojimai, jiems baisu, kad gimnazija neteks pinigų,“ – atskleidė mokytoja.

Anot jos, kartą ji buvo liudininkė, kaip paskambinusi savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Nedzveckienė „tiesiog rėkė“ ant gimnazijos vadovų, kad šie „nesukontroliuoja“ savo mokytojų, nes seminarų rengėjai jai skundęsi, kad mokytojai nenoriai juose dalyvauja, nerodo iniciatyvumo ir kūrybiškumo, be to, toli gražu ne visi mokytojai atlieka namų darbus.

„Gimnazijos vadovai ir Švietimo skyriaus vedėja bei miesto pagalbos švietimui tarnyba mato, kurie mokytojai prisijungia prie tokių mokymų, kurių didžioji dalis vyksta nuotoliniu būdu, o kurie – ne,“ – sakė mokytoja.

Pasak ją, kitos, net ir prisijungusios, taiso mokinių namų darbus: „Kam laiką gaišti tokiuose nieko vertuose mokymuose?“

Palangos senojoje gimnazijoje programą „Tūkstantmečio mokyklos“ kuruoja Lina Toleikienė, direktoriaus  pavaduotoja ūkio reikalams.

„Pavedus jai kuravimą, ji pasijuto didele viršininke, neretai kalba pakeltu balsu,“ – sakė mokytoja.

Pavaduotojos vyko į Prancūziją 

Ji atskleidė, kad gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Sandra Žutautienė ir dar kita direktoriaus pavaduotoja TŪM rėmuose neseniai vyko į Prancūziją.

„O kodėl eiliniams mokytojams tokių kelionių neišperka?“ – retoriškai klausė „Palangos tilto“ pašnekovė.

Tiesa, gimnazijos ir miesto progimnazijos mokytojai vyko į mokymus į Uteną, bet grįžę spjaudėsi: „Mokymai buvo pradinių klasių mokytojams. Kodėl mūsų kurorto Švietimo skyrius net nepasidomi, kur mus siunčia?“

Anot mokytojos, „Skaitymo strategijos“ mokymuose „beveik išimtinai“ pasakojama, kaip dirbti su pradinukais.

„Tai kodėl mums tai kiša, ko mums tikrai nereikia? Kiek pinigų jau yra išvaistyta niekam, kai gimnazijoje kartais pritrūksta popieriaus, o kompiuteriai „suklebę?“ – stebėjosi mokytoja.

Senosios gimnazijos mokytojos dabar „ūžia“ – pasklido gandas, kad jos, „atidirbinėdamos“ už gimnazijos stadiono renovacijos pinigus, turėsią vasarą gimnazijoje veltui surengti penkių dienų stovyklą šimtui vaikų iš kitų mokyklų.

„Net gimnazijos administracija sako tiesiai šviesiai: „Turime „atidirbinėti“ už savo stadioną – kitos išeities nėra,“ – pasakojo mokytoja.

Anot jos, Palangos senojoje gimnazijoje tokiuose „Tūkstantmečio mokyklos“ mokymuose dalyvauja apie 30-40 mokytojų. Mokymai vyksta nuo šių mokslo metų pradžios, jie vyksta kartą per mėnesį.

Nepatenkintos ir kitos mokytojos

Nors programos tikslas – aiškus, kad kurorto mokytojai tobulėtų, ugdytų savo kūrybingumą, atrinktas mokymų turinys yra daugiau nei keistas ne tik šiai mokytojai iš Palangos senosios gimnazijos.

Rengdamas straipsnį, „Palangos tiltas“ kalbino ir Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos mokytoją, kuri taip pat stebėjosi kurorto švietimo vadovų atrinktais mokymais ir jų „iki galo neapgalvotu turiniu“, tačiau daugiau informacijos nesuteikė.

Mokymus-seminarus Palangos mokytojams daugiausiai veda „Kūrybingumo mokykla“, dalį – „Skaitymo strategijos.“ Savo tinklapį „Kūrybingumo mokykla“ skelbia: „Kūrybingumo mokykla“ – tai kultūrinis-edukacinis projektas, tyrinėjantis kūrybinio mąstymo vaidmenį edukaciniuose procesuose. „Kūrybingumo mokykla“ inicijuoja ir vykdo daugybę tarptautinių ir vietinės reikšmės projektų, kurių tikslas – paskatinti kūrybingumą edukacijoje. Bendradarbystės tinklas apima įvairias Lietuvos švietimo įstaigas, partnerius iš Suomijos, Islandijos, Norvegijos, Estijos bei toliau plečiasi.“

Platformos iniciatoriai ir steigėjai – patyrę lektoriai bei kūrybos profesionalai, VU profesorius Kristupas Sabolius ir komunikacijos ekspertas Tomas Ramanauskas, tyrinėjantys kūrybingumą įvairiose mokslo, edukacijos srityse, o taip pat kasdienybėje.

„Bet man jų parengti filmukai – paviršutiniški, be aiškios minties, neišbaigti. Ne tik aš, bet ir kitos mokytojos nesupranta, kaip jie skatina ir ugdo kūrybiškumą,“ – sakė „Palangos tiltui“ gimnazijos mokytoja.

Palangai pavyzdžiu dėl TŪM mokymų galėtų būti Kretinga

Kaip ir kitos Palangos mokytojos, dalyvaujančios TŪM mokymuose, ji norėtų išgirsti: „Kaip pasirenkami mokymai? Ar jų organizatoriams, savivaldybės Švietimo skyriui, Palangos švietimo pagalbos tarnybai svarbi mokytojų nuomonė? O jei svarbi, kodėl seminarų turinys nėra atitinkamai koreguojamas, ypač, kai akivaizdu, kad jis daugumai mokytojų – visai neaktualus,“ – retoriškai klausė senosios gimnazijos mokytoja.

„Kodėl, pavyzdžiui, mums nenupirko mokymų apie dirbtinį intelektą, IT raštingumo, kurie tikrai yra labai aktualūs dabar?“ – klausia ji.

„Ne tik aš, bet ir kitos mano pažįstamos mokytojos dabar pasukioja pirštus prie smilkinio – mūsų mokymai yra „vėjų vėjai.“ Teko domėtis: Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyrius atrinko ir patvirtino visiems mokytojams įdomias, tinkančias, kūrybiškumą skatinančius,  o ne iš mokytojų išsityčiojančius mokymus,“ – sakė mokytoja.

Dalyvavo mokymo priemonių mugėje

Palangos švietimo pagalbos tarnybos direktorė Vilma Želvienė sakė „Palangos tiltui“, kad rengiant savivaldybės TŪM pažangos planą ir pateikiant programą pirmajam etapui, Europos socialinio fondo agentūra (toliau ESFA), organizavo TŪM programos galimų mokymų tiekėjų ir mokymo priemonių mugę. Joje buvo kviečiami ir galėjo dalyvauti savivaldybės TŪM komandos ir mokyklų atstovai. 

„Šioje mugėje Palangos švietimo pagalbos tarnybos atstovas lankėsi ir sužinojo pasiūlą. Visų tiekėjų programos ir mokymai buvo orientuoti į TŪM projektą, ir parengti laikantis TŪM projekte nustatytų kriterijų,“ – sakė ji.

Anot jos, pagal TŪM projektą mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas yra numatytas keturiose srityse (lyderystės, įtraukiojo ugdymo, STEAM ugdymo ir kultūrinio ugdymo). 

„Palangos miesto TŪM komanda, kuri buvo sudaryta Administracijos direktoriaus įsakymu, rengė Pažangos planą, kuriame ir buvo suplanuoti mokymai, apimantys visas keturias sritis. Pažangos planas buvo  suderintas su TŪM akademijos ekspertais, vadinasi atitiko TŪM projekte keliamus reikalavimus,“ – sakė V. Želvienė.

Buvo atrinktos šios programos: „Komandinio koučingo mokymų“ programa (40 ak. val.) skirta visų bendrojo ugdymo mokyklų vadovams ir pavaduotojams; „Kūrybiškumas kaip ugdymo filosofija“ (90 ak. val.), skirta mokytojams; „Skaitymo motyvacijos ir gebėjimų skaitymo metodai ir jų taikymas ugdymo procese“ , skirta pradinio ugdymo ir lietuvių kalbos mokytojams. Programa parengta ŠMSM akredituotos institucijos VšĮ „Šiuolaikinių didaktikų centras". 

Taip pat buvo organizuotos stažuotės „STEAM filosofija grįstas ugdymas Estijos mokyklose“ (Palangos švietimo pagalbos tarnybos programa), „Universalaus mokymosi dizaino strategija. Aktyvus mokymasis“ Utenos savivaldybėje (Utenos švietimo centro programa), „Lyderystė pokyčių valdymui ir tinklaveikai. Prancūzijos Respublikos ugdymo įstaigų patirtis“ (Palangos švietimo pagalbos tarnybos programa).

„Nei vieni mokymai nebuvo organizuojami atrinkus tik savivaldybei ar tik  Palangos švietimo pagalbos tarnybai. Ministerija mokymų neatrenka. Konsultuojanti ir stebėseną vykdanti institucija yra ESFA,“ – sakė V. Želvienė.

Ji teigė, kad skundų dėl pasirinktų mokymų negavo, o padėkų elektroniniais laiškais – taip.

Palangos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Nedzveckienė sakė „Palangos tiltui“, kad Palangos miesto pažangos planą kūrė darbo grupė, kuri buvo sudaryta Administracijos direktoriaus įsakymu.

„Tad sakyti, jog nusprendė savivaldybė, tikrai, negalima, atsakingai dirbo visų mokyklų direktoriai ar mokyklų vadovų deleguoti jų pavaduotojai, plano parengimui buvo skirta apie pusė metų. Galbūt yra komunikacijos problemų tam tikrose bendruomenėse, trūksta bendravimo ir diskusijų mokyklų viduje,“ – sakė vedėja.

Skundų negauta

Laimutė Benetienė, Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos direktorė, sakė „Palangos tiltui“, kad progimnazijoje mokymai yra organizuojami „tikslingai ir planingai“. 

„Mokytojų skundų dėl mokymų negauta,“ – teigė ji.

Šventosios pagrindinės mokyklos direktorė Valda Šarkienė sakė „Palangos tiltui“, kad nusiskundimų dėl mokymų mokyklos vadovai nesulaukė.

„Viskas priklauso nuo požiūrio ir nusiteikimo – ar mokymuose dalyvauji su neigiama nuostata, ar esi nusiteikęs pozityviai, su tikslu tobulinti ir sustiprinti žinias bei įgūdžius, ir rasti įkvėpimą pradėti veikti kažką naujo. Norėtųsi, kad mokymų datos, esant galimybei, būtų dar labiau suderintos su mokinių atostogomis,“ – sakė V. Šarkienė.

Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos direktorius Alvydas Kniukšta sakė redakcijai, kad mokymai pasirenkami pagal mokytojų pageidavimus ir yra derinami su mokyklomis, savivaldybės švietimo skyriumi  ir švietimo pagalbos tarnyba. 

Skundų dėl jų A. Kniukšta  nesulaukė.