Vis gardžiuojuosi savu laiku: eiti, stebėti, nesistebėti ir... landsbergiškai sau juoktis

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2013-11-25
Peržiūrėta
2905
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Gediminas GRIŠKEVIČIUS
Gediminas GRIŠKEVIČIUS

Su intelektualiuoju literatūrinės kūrybos ir žurnalistikos autoritetu, naujienų piligrimu Algimantu Čekuoliu (82 m.) galima diskutuoti, bet ginčytis – nepatartina. Šventa yra ši jo bevargės gyvensenos taisyklė: „Svarbiausia yra nesustoti ir dirbti, kitaip pradėtų pulti ligos. Visiems, o ypač – žurnalistams, svarbiausia domėtis ir būti tokiems smalsiems tarsi septynerių metų vaikas saldainių parduotuvėje“. Ir dar ypatingai akcentuotina senojo „jūrų vilko“, visažinio dėdės A. Čekuolio mintis: „Nuėjus keturis kilometrus per parką, atsiranda raumenų džiaugsmas. Malonu. Vaikščiojimas yra absoliučiai „geras maistas nuo visko“. Kiekvienam – savas „durnogenas“. Pati maloniausia, nes dar ir sveikatinanti „liga“ yra „Neramių kojų sindromas“. Taip iš Indijos jogų supratęs jau mokė ir Vilhelmas Storosta-Vydūnas. Vedūnas. Vedlys į sielos ir kūno ekologiją, „ilgaamžę“, į dorą ir „grožę“. Tikėjimas! Šio žodžio gelmėje yra kodas, mano gerasis bendraminti bičiuli palangiški: eiti, matyti, pažinti, klausytis, išjausti, palytėti, išgyventi savimi, savyje visą šio spalvingo „Pasaulio dvarą“, visą gyvenimą – štormo jėgą apmąstant štilyje. Nuo „Jūros altoriaus“. Be tarpininkų ir žmonių pinigų. Smėlynų laike. Žygiuose, neskaičiuojant kilometrų. Bet... Jaučiant buvimo džiaugsmą.
„Esu gražiai girtas Gyvenimu“, – pasidžiaugiu vilniečiui, „Gairių“ redaktoriui, 50 metų patikimam poetiškos dūšios aukštaičiui Algirdui Kustai. Man pritartų daug Palangos kranto ėjikų, bėgikų, turistų dar nuo „SSSR“ laikų – Vytautas Mažeika, ištvermės etalonas Egidijus Šalkauskis, Lidija Umbrasienė ir abu jos šaunūs sūnūs, Regina ir Dainius Kepeniai, Petras Grecevičius, Jonas Brindza, Vytautas Dirmeikis, Edmundas Benetis, Nijolė Piepuolienė, man pritartų kiekvienas ir kiekviena, kas už sveikatingą gyvenseną – sąmone ir pasąmone, rankom ir kojom. Beje, savo akimis mačiau žvaliai su šeima panagliais žygiuojant ir mūsų merą Šarūną Vaitkų.
Po 12-os atsakingo, tvarkingo, sau nemeluojančio „Jūros ciklo“ metų savo dienoraštyje įrašiau frazę, kuria neabejoju: „Gal pernelyg ilgai autoritetais buvo klastūnai ir amoralūs egoistai – latrai?“ Pritariu tam, kas sako: „Velniškumo žmonėse daugiau, negu dieviškumo, moralumo“. Štai ir aš gal jau 20 metų girdžiu vienintelį klausimą – priekaištą: „Kodėl tu ne vagis?“ Žmonių pasaulio logika ir alogizmai netelpa net į jūros formatą. Mus supa daug žmonių, kurie pernelyg anksti „pasidavę“, iškėlę baltas dvasinio nuovargio vėliavas, o tai – laidojantys savo ateitį, atmintį, minties, o pirmiausiai – kūno ilgaamžystę. Niekas taip nenualina, kaip buki, provincialūs, beprasmiški „Vienos tiesos ginčai“. Ne aš – baltesnis, o kitas ne juodesnis. Ne aš čia – svarbiausias. Bet aš noriu čia su visais sveikai susikalbėti ir rasti bendrų temų, bendrų žygių takų ir bendraminčių tuose pajūrio takuose. Eikim, planuodami vis naujus darbus ateičiai, galvodami apie naujus gėlynus. Palangoje ir Lietuvoje. Negalvok, pakeleivi, kad kuprinė sunki ir tu be sustojimo nueisi – ne, nustraksėsi jūros krantu nuo Karklės – Šaipių – Plazės ežeriuko – Nemirsetos iki Saulėtekio tako Palangoje. Noras norėti gimdo norą galėti: „O kada aš gyvensiu, jeigu šiandien verkšlensiu?“ Nes gyvenimui išstudijuoti, „išuostinėti“ žmonių – sieldaužių kėslus ir klastas reikia daug fizinių ir moralinių jėgų. Ryžto, pasiryžimo, optimizmo ir savo „EGO“ neslepiančios valios. Kai eini smėlynais ir jauti greta šnarant muzikalią jūrą – nieko sunkaus. Tai, kas vakar žeidė, tai, kuo piktinaisi – smulkmeniška ir juokinga. Nueini – pareini – nusiramini su kuprine ir... štai jau keturi metai jokio daktaro nereikia. Stebuklas: priartėjus prie jūros – vienu metu – viskas gerai. Čia ir laukia savas dievas.
Kiekvieno individo – savarankiškai egzistuojančio organizmo, asmens gyvenimas – tokia didinga „smulkmena“ Žemės visatos erdvėje, kad, – įsiklausyk! – net ir margaspalvis Birutės parko genys ritmingais pušies tuksenimais praeiviui kartoja:
„Tau patart atrast galiu
Kuo daugiau Aistros kelių,
Nors pasauly – daug apgaulių,
Vykis Kelią, artink Saulę,
Kuo ilgiau čia, kuo ilgiau čia,
Širdžiai – meilės, kojoms greičio“.

Panašiai mums visiems šiandien patartų ir žymiausioji, valingiausia XX-XXI amžių sankirtos Palangos (Mėguvos) krašto keliautoja, gidė, literatė, biologė – ornitologė visų paukščių sesuo be kabučių, smalsioji kovo pirmosios žuvis, Lidija Umbrasienė. 2002 metų rugpjūtį ji mane pirmą kartą „pervedė“ Baltijos krantu iš Girulių į Palangą, supažindino su Prūsijos smėlynais, upeliais, akmenynais, ačiū, kuprinė ir šiandien „priaugusi“ prie mano nugaros. Iš esmės pasikeitė mano gyvensenos stilius. Esu 100 procentų gamtamylys. Ačiū už tai. Už vartus į 1000 pasakų. Žygis yra savęs – jėgos, valios ir ištvermės galių patikra. Auditas. Sielovadyba. Menas be „gliutvaimatų“. Ne „projektai“. CNS kantrumo akademija. Juk svarbiausia – sugebėti suvaldyti savo emocijas, nervus. Tai būtina, nes gyvenimas yra tokia didinga, kiekvienam individui dangiškųjų jėgų dovanota, deja, vienkartinė, „smulkmena“, kurią reikia išjausti, visa savo esybe, (esme, vidiniu turiniu), kiekviena jautruoliška nervalaste. Kad atrastum, pažintum tikras tikro Pasaulio paslaptis, kad sužinotum KUR, KODĖL, KAM gyvenu, ko reikia gyvenimui ir KAIP gali tu gyventi. Paslaptis visada po KLAUSTUKU. Todėl reikia eiti, reikia Gyvenimo žygio. Einant lapkričio 17-ąją ir gimė ši „Pasaka po jūros kriauše“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

„Atšventęs savo šešiasdešimtmetį ir išgirdęs labai daug gražių sveikinimų, pagyrų, tarsi pajutau, kad viskas, nebeturiu daugiau ko siekti, turiu sustoti, tad pasitraukiau į kitokį gyvenimą“, – prisipažino žymus palangiškis fotomenininkas Adas Sendrauskas. Po septynerių metų, vėlgi artėjant jo gimtadieniui, jis vėl visus pakvies į labai daug prisiminimų sužadinsiančią savo parodą, simboliniu...


Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...


Šiandien jauni žmonės dažniausiai veržiasi dirbti sau ar didelėse tarptautinėse kompanijose, tačiau kai kuriems svajonių darbdavys – savivaldybė. Juk toks darbdavys – bene patikimiausias, su visomis garantijomis valstybės tarnautojui. Šiais metais Palangos miesto savivaldybėje pradėjo dirbti Kristijonas Matonis, vilnietis, naujasis Juridinio ir personalo skyriaus...


Kai nebeliko nieko: „vilko vaiko“ likimas

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 08 24 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto viešojoje bibliotekoje iki kitos savaitės dar eksponuojama visą vasarą veikusi kilnojama paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“. Joje atskleidžiama, ką teko ištverti suniokotoje po Antrojo pasaulinio karo Rytų Prūsijoje likusiems dešimtims tūkstančių beglobių vaikų, kokie likimai jų laukė....


Šios savaitės „Lietuvos ryto“ straipsnis „Ar Druskininkai yra kurortas? Paskelbta Vijūnėlės dvaro gelbėjimo operacija“, kurį „Palangos tiltas“ šiandien perspausdina, sukėlė daug šurmulio ne tik didžiausiuose šalies kurortuose, Palangoje ir Druskininkuose, bet ir visoje Lietuvoje. Ar gali būti, kad, kaip rašo...


Paskutiniais metais vėl pastebimas vis didesnis domėjimasis sveika gyvensena, žmonės tampa sąmoningesni, ieško informacijos, mokosi, šviečiasi, imasi sveikatingumo praktikų. Galima sakyti, sveika gyvensena dalyje visuomenės tampa gera mada. Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva Seimas 2013 metus buvo paskelbęs Sveikatingumo metais. Nevyriausybiniame sektoriuje kilusi nauja...


Su intelektualiuoju literatūrinės kūrybos ir žurnalistikos autoritetu, naujienų piligrimu Algimantu Čekuoliu (82 m.) galima diskutuoti, bet ginčytis – nepatartina. Šventa yra ši jo bevargės gyvensenos taisyklė: „Svarbiausia yra nesustoti ir dirbti, kitaip pradėtų pulti ligos. Visiems, o ypač – žurnalistams, svarbiausia domėtis ir būti tokiems smalsiems...


„Sugrįžtantys laike“ – tokiu pavadinimu projektas, skirtas tapytojo Broniaus Uoginto atminimui ir kūrybai, šeštadienį, rugpjūčio 17 d., bus pristatytas Lietuvos kultūros sostinėje Palangoje.


Popiežius Benediktas XVI 2012 m. spalio 11 dieną visoje Bažnyčioje paskelbė Tikėjimo metus, kurie baigsis 2013 lapkričio 24 dieną. Popiežiaus paskelbtieji tikėjimo metai sutampa su dviem svarbiais įvykiais visai Bažnyčiai – 50-osiomis Vatikano II Susirinkimo pradžios ir 20-osios didžiojo Bažnyčios Katekizmo išleidimo metinėmis. Tai du svarbūs Bažnyčios dokumentai, kuriuose...


Ji, ko gero, be Lietuvos prezidentės, premjero ir Seimo pirmininkės yra labiausiai saugomas asmuo Lietuvoje. Po to, kai ji, švytinti šypsena, mosuodama Amerikos vėliavėle, išsiuntė į lenktynes Palangos gatvėmis visus automobilių lenktynių „American Spirit“ dalyvius, buvau pakviestas į specialiai mano interviu su JAV ambasadore Anne Ellizabeth Derse prie...


Renginių kalendorius