„Vykdant naktinę mokesčių reformą, apie ekonomikos skatinimą ir eilinius žmones buvo negalvojama“

Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad sunkiai įsivaizduojanti vasarą be atostogų Palangoje.

„Girdėjau, kad Palanga gražiai tvarkosi pastaruoju metu“, – pastebi politikė, kurią vyresni žmonės, jai dirbant socialinės apsaugos ministre, neretai „pakrikštydavo“ „pensininkų motina“. Į mano pastabą, kad pasikeitimai mieste tapo pastebimi kurortui ir Vyriausybei vadovaujant konservatoriams, viena socialdemokratų partijos lyderių, plačiai šypsojosi: „Puiku, kad meras moka pasinaudoti tokia padėtimi! Kita vertus, į amžinybę išėjęs Algirdas Brazauskas visada rodė padidintą dėmesį Palangai, nepaisydamas mero partiškumo“.

V. Blinkevičiūtė prisimena, kad A. Brazauskas, grįžęs iš kelionių po pajūrį, jai pasiskųsdavęs: „Baisokai mūsų Palanga atrodo: keliai sugriuvę, net pagrindinė promenada nei šiokia, nei tokia...“  Būtent jam vadovaujant vyriausybei, buvo skirtos lėšos J. Basanavičiaus gatvė sutvarkymui.

V. Blinkevičiūtė, priėmusi „Palangos tilto“ redaktorių savo nedideliame kabinete Europos Parlamente (EP), mielai sutiko atsakyti į klausimus apie EP sprendimų svarbą Lietuvai, pasidalinti įžvalgomis apie ateinančius Seimo rinkimus ir pastebėjimais, kaip sako pašnekovė, eilinių žmonių gyvenimą.

– Buvote ryški Lietuvos politikė, kai dirbote Seime ir Vyriausybėje. Sutikite, kad darbas Briuselyje dažnai nutolina žiniasklaidos dėmesį nuo europarlamentarų. Kokie didžiausi jūsų darbo Europos Parlamente džiaugsmai ir galbūt nusivylimai?

– Parlamente jau dirbant pusę kadencijos, turiu prisipažinti, kad būta visko. Ypač pati pradžia buvo nelengva. Dėl to, kad laukė nauja aplinka, nauji žmonės. Sakau jums atvirai: nesigailiu, kad ryžausi dirbti ne Lietuvoje, o Briuselyje. Noriu, galiu, yra ką dirbti dėl Lietuvos interesų Europos Sąjungoje. Noriu, kad visi Lietuvos žmonės suvoktų, kad visi EP sprendimai yra skirti visiems pusei milijardo Europos Sąjungos piliečių, o taip pat ir Lietuvos gyventojams. Galbūt vis dar kai kam atrodo, kad Briuselis yra toli ir jo sprendimai eilinių mūsų šalies žmonių neliečia, bet pastaruoju metu pastebiu didėjantį žmonių suvokimą, kad bendrijos sprendimai paliečia ir mūsų kasdieninius gyvenimus Lietuvoje.

– Sutikite, kad Lietuvos žiniasklaida dažniau viešina ne Europos Parlamento sprendimus ar politikos užkulisius, o lietuvių europarlamentarų R. Pakso, V. Uspaskicho ir V.Tomaševskio pretenzijas ar teisinių ieškinių aplinkybes. Ar žinote dar kitą šalį, kurios ketvirtadalis europarlamentarų norėtų savo šalį užtampyti po teismus?

– Sutinku su jumis, kad jūsų išvardinti mano kolegos yra galbūt daugiau girdimi ne tik dėl to, bet ir dėl padėties savo partijose – du iš jų yra jų pirmininkai.

Ypač kartais nemalonu dėl V.Tomaševskio veiklos, kuris siekia sukiršinti šimtmečius kartu ir dažniausiai draugiškai gyvenusias lietuvių ir lenkų tautas. Jo tokią veiklą vertinu labai neigiamai. Sukelti karą nereikia didelio proto ir žinių.

– Esant neišspręstoms euro zonos finansinėms problemoms, akivaizdu, kad išsiskyrė Europos Sąjungos senbuvių Didžiosios Britanijos ir Vokietijos bei Prancūzijos požiūriai į krizės sprendimo būdus, dėl ko vis labiau girdimi Europos Sąjungos skeptikų balsai. Ar nemanote, kad prieš Seimo rinkimus Lietuvoje taip pat sustiprės euro skeptikų raginimai neleisti Briuseliui naikinti lietuvių tautos identiteto?

– Manau, kad visko bus prieš rinkimus. Neabejoju, matysime ir tai, apie ką jūs kalbate, nes padėtis yra nelengva visoje Europos Sąjungos erdvėje. Tą patiriame visi savo kailiu. Kai pareiškėme norą jungtis prie Europos Sąjungos, sutikome naudotis ne tik ES narystės teikiama nauda, bet ir daliniais bendrijos sunkumais. Europos Sąjungos siekiai yra aiškūs: kad augtų žmonių gyvenimo lygis visoje bendrijoje, kad visi turėtų darbo, kad būtų lengviau verstis verslu, keliauti, kad atsirastų garantijos. Šie bendražmogiški siekiai yra Europos Sąjungos varomoji jėga, ir Lietuva negalėtų pasikliauti tik savo jėgomis bei galimybėmis siekdama tokių siekių įgyvendinimo.

Reikia sutikti, kad dabar, kai visos bendrijos gyventojai tapo labiau pažeidžiami socialiai, euro skeptikai tapo labiau girdimi. Ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, seniau Austrijoje, Suomijoje. Galimybė laisvai reikšti savo požiūrius yra demokratijos esmė, bet negalima kenkti – savo valstybės įsipareigojimams, visos Europos bendrijos interesams.

– Pastaruoju metu Europos Sąjunga aktyviai pasisako už vieningą ES energetikos politiką. Panašu, kad didesnės integracijos bus siekiama ir kitose srityse. Ar tai nereiškia, kad kovoje tarp ES konfederacijos ir federacijos rėmėjų, viršų ima pastarieji? Ką tai reiškia Lietuvai, kuri dažnai purtosi Europos teisės aktų ir politikos viršenybės prieš nacionalinius interesus?

– Aš taip, kaip jūs, nevertinčiau. Ten kur mes turime labiau integruotis – tokiose itin svarbiose srityse, kaip energetika – Lietuva turi integruotis. Tam, kad turėtume Europos energetinę erdvę ir kad nepriklausytume nuo didelio ir kartais nedraugiško kaimyno Rytuose.

Yra daug sričių, pavyzdžiui, transporto, žodžio, žmogaus laisvės, kur integracija yra būtina, nes ji yra garantas vystymuisi ir bendražmogiškiems dalykams.

Žinoma, kas yra nacionalinių parlamentų veiklos sritis, Europos Sąjunga turi jas gerbti ir į jas nesikėsinti.

– Kalbant apie didesnę integraciją, pavyzdžiui, energetikos srityje, kaip suderinti ES energetikos strategiją, labiau skatinančią atsinaujinančius energetikos išteklių, nei branduolinės energetikos vystymą, su Lietuvos vyriausybės siekiu prioritezuoti Visagino atominės elektrinės statybas nei atsinaujinančių energetikos išteklių vystymą?

– Reikia visoms pusėms kalbėtis argumentų kalba. Situacija kinta. Turiu omenyje, kad Lietuvos valdžia kartu su žmonėmis turi nuspręsti galbūt visiems laikams: ar mes  savo ateitį iš esmės susiejame tik su atomine energetika, ar ne? Ne vienas ir ne du Europos Sąjungos senbuvis atsisako atominės energetikos plėtojimo, bet ne mes. Manau, kad ir mes turėtume galvoti, kaip jos palaipsniui atsisakyti, o ne plėtoti. Tai – mano asmeninė pozicija. Turime Lietuvoje gerai pasverti, ar ateities kartoms nesukelsime daugiau bėdų pastatydami atominę elektrinę. Tai – milžiniškos politikų atsakomybės klausimas.

– Neseniai įvykusiame ES vadovų susitikimo pagrindinė mintis buvo tokia: taupyti skatinant ekonomiką. Ar galime tai suderinti? Kokiu keliu, jūsų nuomone, Lietuva pasuko?

– Vien tik taupymu mes neįveiksime jokių krizių. Todėl turime galvoti apie naujų darbo vietų kūrimą, socialinių problemų sprendimą, mažų ar vidutinių įmonių skatinimą, žodžiu, ekonomikos skatinimą. Lietuva, deja, per krizę tik taupė, kartais labai drastiškomis priemonėmis – esame vieninteliai Europos Sąjungoje, kurioje buvo pensininkams sumažintos pensijos, tačiau apie ekonomikos skatinimą, net krizės metu, nebuvo mąstoma. Pamačiusi Eurostato duomenis, kad per pastaruosius metus Lietuvoje iš visų Europos Sąjungos valstybių labiausiai išaugo skurdas ir socialinė atskirtis, tą pripažino neseniai ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

– Bet prezidentė ne kartą yra pagyrusi A. Kubiliaus Vyriausybę už krizės suvaldymą.

– Kokiu būdu tai buvo padaryta? Įvykdant naktinę mokesčių reformą, visai negalvojant apie ekonomikos skatinimą taupant. Socialdemokratai niekada nebūtų taip elgęsi. Ir kai buvusi Socialinės apsaugos ministrė, sakau, kad  ir kaip būtų buvę sunku visiems, ir taip mažų pensijų nebūtume sumažinę.

– Bet tai, ką dabar – beje, Europos Sąjungos pritarimu – daro išlaidas mažindama Graikija, iš esmės yra tai, ką itin nepopuliari A. Kubiliaus Vyriausybė padarė dar 2009-aisiais. Ar tai neįteikia į rankas šiai Vyriausybei kozirio: „Mes buvome pirmieji suvaldę krizę..?“

– Graikija ir Lietuva yra dvi nesulyginamos valstybės. Palyginkime socialinių išmokų, vidutinio atlyginimo dydžius Lietuvoje ir Graikijoje. Jie yra baisiai ne Lietuvos naudai. Kaip bebūtų graikams sunku, jie turi rezervų taupymui – lietuviai jo neturėjo ir neturi.

– Ar jau aiškėja naujojo Europos Sąjungos finansinio laikotarpio – 2014-2020-ųjų metų – kontūrai? Kokio finansavimo gali tikėtis Lietuva, kurios biudžete europinės lėšos sudaro trečdalį?

– Europos Komisija yra pateikusi tik pirminį projektą, vyksta svarstymai visose šalyse. Akivaizdu, kad Lietuvos dabartiniame projekte netenkina Lietuvos žemės ūkio finansavimas. Kai kurios Europos Sąjungos žemės ūkio finansavimo nuostatos yra diskriminacinio pobūdžio Baltijos valstybėms. Visi 26 Lietuvos, Latvijos ir Estijos europarlamentarai dėl to esame kreipęsi ir į Europos Komisiją, ir į Europos žemės ūkio reikalų komisarą prašydami peržiūrėti jas. Labai svarbu, kad ir Lietuvos Vyriausybė vykdytų labai aktyvią politiką, kad Lietuvos žemės ūkis būtų finansuojamas kaip ir Vakarų Europos.

Labai svarbu, kiek lėšų Lietuva gaus iš Europos Socialinio fondo, nes jo pinigais finansuojamas naujų darbo vietų kūrimas, socialinės atskirties mažinimas, kitos socialinės reikmės.

Dabar Europos Tarybai pirmininkauja Danija. Ar neatsitiks taip, kad teks svarbiausius sprendimus priimti Lietuvai, kuri pirmininkaus Europos Tarybai 2013-ųjų antrą pusmetį? Lengva nebus, nes paklodę visi tampo į savo puses.

– Ar Socialdemokratų partijos vadovybė ketina socialdemokratų partijos „sunkiasvorius“ europarlamentarus – jus, J.V.Paleckį ir Z. Balčytį – aktyviai įtraukti į būsimų Seimo rinkimų kampaniją? Kokia tai būtų forma? Ar tai yra aptarta?

– Kadangi esu Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja ir labai mėgstu bendrauti gyvai su žmonėmis, net vadovybė jei ir neprašys mano paslaugų, ketinu prisidėti prie partijos rinkimų kampanijos susitikinėdama su žmonėmis, primindama, kokius darbus pavyko nuveikti dirbant Socialinės apsaugos ministre. Aš didžiąją savo gyvenimo dalį esu dirbusi socialinės apsaugos struktūrose.

– Esant visuomenės mažam pasitikėjimui dabartine Vyriausybe ir ypač jos vadovu, būtų galima tikėtis, kad nuomonių apklausos rezultatai dėl pasitikėjimo pagrindine opozicijos partija, socialdemokratais, turėtų būti dvigubai didesni, bet taip nėra. Kodėl?

– Todėl, kad mes gyvename demokratinėje valstybėje. Gyvenant daugiapartinėje sistemoje, vargu ar galima įsivaizduoti, kad viena partija nuolat susilauktų absoliučiai didžiausio žmonių pasitikėjimo. Na, galbūt Vengrija yra išimtis dabartinėje Europos politikoje. Bet matome, ką daro dauguma trapios, jaunos demokratijos, kurią turi Vengrija, valstybėje – paminamos pilietinės teisės, pažeidžiama Europos Sąjungos teisė. Tai – labai blogas politinės daugumos veiksmų pavyzdys.

Manau, kad tas žmonių pasitikėjimas, rodomas socialdemokratams, yra pakankamai aukštas. Pastebėkite: mes esame visų apklausų viršūnėje. Vadinasi, žmonės palankiai vertina mūsų įdirbį ankstesnėse vyriausybėse, mūsų požiūrį į valstybei svarbius klausimus.

– Ar nėra tam tikros lyderystės krizės partijos viršūnėje, anapus išėjus charizmatiškam Algirdui Brazauskui? Kažin, ar dabartiniai partijos lyderiai gali jam prilygti?

– Dirbau ne su vienu premjeru. Kai premjeras buvo A. Brazauskas, aš, kaip socialinių reikalų ministrė, jaučiausi už jo kaip už mūro. Jeigu jis ką nors pasakydavo, vadinasi tai bus įgyvendinta.

Bet mūsų partija – didžiausia Lietuvoje, jungianti 20 tūkstančių žmonių. Mes turime daug lyderių. Kita vertus, kai jų yra daug, kartais, būsiu atvira, atsiranda tam tikra užkulisinė kova, įtampa. Kaip ir bet kurioje kitoje partijoje.

Mūsų lyderis, Algirdas Butkevičius, yra labai padorus ir sąžiningas žmogus, kuriuo žmonės pasitiki.

Svarbiausia, kad Lietuvos žmonės suprastų, kad politikas – taip pat yra profesija, kad ateitų ir balsuotų už tuos, kurie turi kompetencijos, kaip valdyti valstybę.

– Kai kurie socialdemokratai mato jus partijos pirmininke, jums baigus kadenciją Europos Parlamente. Jeigu būtų bendrapartiečių pasitikėjimas jumis, ar sutiktumėte, vardan demokratijos, kelti savo kandidatūrą partijos pirmininko rinkimuose?

– Jūs man pasakėte naujieną. Nesvarstau labai toli į priekį, kas būtų, jeigu būtų. Socialdemokratų partijai yra virš šimto metų, aš, kaip žinote, esu joje vos šešerius ar septynerius metus. Vadinasi, esu labai jauna kaip partijos narė. Bet po dešimties metų aš jau būsiu beveik pensininkė (juokiasi, – aut.)

Įsitikinusi, kad ir dabartinis partijos lyderis A. Butkevičius gali atvesti socialdemokratus į pergalę Seimo rinkimuose, kad būtų priimami sprendimai, naudingi visiems Lietuvos žmonėms.