Žarnų vėžys gali nepataisomai pakeisti gyvenimą: gydytojas pataria, kaip palaikyti šio organo sveikatą

Žarnyno ligos – tema, apie kurią žmonės nenori kalbėti garsiai. Tačiau sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ chirurgas Tomas Manelis įspėja, kad laiku nesikreipiant į gydytoją gali laukti itin nemalonios ir gyvenimo kokybę gadinančios pasekmės. Laimei, išvengti lėtinių ir vėžinių žarnų susirgimų gali padėti subalansuotas gyvenimo būdas. Gydytojas dalinasi patarimais, kaip kasdieniame gyvenime rūpintis savo žarnyno sveikata.

Pavojų signalizuojantys simptomai

Tiesioji žarna yra paskutinis, daugiau nei 10 centimetrų ilgio storosios žarnos segmentas, kuriuo baigiasi virškinimo traktas, o jo paskutinis taškas – išangė. Rimtesnes šios srities ligas menantys simptomai dažniausiai sukelia diskomfortą, tad pajutus juos reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.

„Nusiskundimai, dažniausiai susiję su šia sritimi yra kraujavimas, nestandartiniai dariniai, išeinantys per išangę ar šalia jos. Skausmas, skausmingas tuštinimasis ar vidurių užkietėjimas yra ne tik simptomai, bet ir priežastys, kurios sukelia rimtesnius susirgimus“, – pasakoja gydytojas.

Pasak jo, didžioji dalis susirgimų yra pačioje tiesiojoje žarnoje, o ne kūno išorėje. Tiesa, dalis problemų yra matomos bei laisvai apčiuopiamos išorėje. Vis dėlto pačios rimčiausios ligos slypi žarnyno viduje ir nėra matomos plika akimi.

„Tiesiosios žarnos negalavimams nustatyti naudojami keli tyrimo metodai. Vienas jų – digitalinis tyrimas, kurio metu pirštu nustatoma išangės rauko būklė, skausmingumas ir pažeidimai. Kitas būdas – echoskopija, kurios metu maždaug 7 cm gylyje ištiriamas pradinis žarnos segmentas. Tuo tarpu rektoskopija gali ištirti iki 20 cm apatinės storosios žarnos dalies“, – apie galimus tyrimo būdus pasakoja chirurgas.

Dažniausiai pasireiškiančios ligos

Dažniausiai šioje kūno dalyje aptinkamas negalavimas – hemarojiniai mazgai. Pasak chirurgo, plačiai paplitusi žmonių tarpe liga yra viena iš evoliucijos pasekmių: „Manoma, kad dėl to, jog žmonės ėmė vaikščioti ant dviejų kojų, tiesiojoje žarnoje atsirado dažnai aptinkama patologija – didesnis vandens stulpo slėgis, kuris sukelia negalavimus. Ši liga taip pat dažniau būdinga moterims, natūralus nėštumas ir gimdymas padidina riziką ja susirgti“.

Kitas dažnai aptinkamas susirgimas – nepiktybiniai polipai, kurie, jei nepašalinti laiku, gali išaugti į vėžinį susirgimą. Ankstyvas jų pašalinimas reikšmingai sumažina vėžinių susirgimų riziką.

„Jei pacientui pasireiškia vėžinis susirgimas, sudėtingos operacijos metu negalima šalinti vien tik auglio, reikia šalinti visą žarnos segmentą. Pašalinus tiesiosios žarnos segmentą, reikia šalinti kompleksą ir išangę. Netekus jų, žarna yra išvedama pilvo srityje, dėl to suprastėja žmogaus gyvenimo kokybė“, – sako T. Manelis.

Dar vienas kasdienius sunkumus keliantis sveikatos sutrikimas – išangės rauko patologija. Raukas yra raumuo, kuris užspaudžia išangę ir padeda reguliuoti tuštinimosi procesą. Šis organas yra itin sudėtingas mechanizmas, kurio problemas gali sukelti anatominiai, fiziologiniai, psichologiniai ir neurologiniai faktoriai.

Kaip išvengti sveikatos sutrikimų?

Pasak T. Manelio, sveikatos sutrikimus gali lemti daugybė faktorių, vienas svarbiausių – genetika. Bet net ir turint genetinius polinkius į virškinamojo trakto sutrikimus, kasdieniai įpročiai atlieka itin reikšmingą vaidmenį ir gali padėti išvengti negalavimų.

„Sveika mityba ir fizinis aktyvumas – svarbiausi faktoriai, kurių reikia laikytis kasdienybėje. Žmogus per dieną turėtų išgerti 1,5-2,5 l skysčių, taip pat maitintis skaidulomis turtingais produktais. Skaidulos užtikrina reguliarų tuštinimąsi ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo – tai gali padėti užkirsti kelią rimtesniems storosios žarnos susirgimams“, – pataria gydytojas.

Chirurgas įspėja ir dėl žalingų įpročių: „Tiek rūkymas, tiek alkoholis nėra palankūs storosios žarnos sveikatai. Saikingai vartoti alkoholį galima, tačiau saikingas rūkymas neegzistuoja – geriau to nedaryti visiškai“.