Žemaičių savanorių atminimo įamžinimas svarbiau nei paminklas Birutei ir Kęstučiui?

Rasa GEDVILAITĖ, 2011-06-16
Peržiūrėta
1985
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Žemaičių savanorių atminimo įamžinimas svarbiau nei paminklas Birutei ir Kęstučiui?

Ar Palangą papuoš Birutės ir Kęstučio paminklas, ar visgi šis sumanymas taip ir bus vilkinamas? Palangiškiai jau išreiškė senokai savo nuomonę, dar tuomet, kai idėjos įgyvendinimu gal dar ir nevertėjo abejoti. Pas merą Šarūną Vaitkų lankęsis Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius pristatė paminklo žemaičių savanoriams maketus. Vadas pageidautų paminklo ant kalniuko S.Daukanto gatvėje. Birutės ir Kęstučio paminklas liks „antrajam, o gal ir trečiajam plane“?

Neabejotinai, Birutė ir Kęstutis verti atminimo Palangoje, tai patvirtina ir daugelis istorija besidominčiųjų.

 

Palangos mergelė

Kaip atskleidžia istoriniai šaltiniai, XVI amžiaus pradžioje Lietuvos metraščių Plačiajame sąvade (Bychovco kronika) užfiksuota tokia legenda: „Kęstutis, viešpataudamas Trakuose bei Žemaičiuose, išgirdo esant Palangoje mergelę, vardu Birutė, kuri pagonišku papročiu buvo pasižadėjusi savo dievams išsaugoti skaistybę ir pati buvo žmonių garbinama kaip dievaitė. Nuvyko pats didysis kunigaikštis Kęstutis tenai, ir labai ji jam patiko, nes buvo labai graži mergaitė ir protinga. Ir prašė ją, kad būtų jo žmona. Ji nenorėjo sutikti ir atsisakė, kad pasižadėjusi savo dievams išsaugoti skaistybę iki mirties. Ir kunigaikštis Kęstutis paėmė ją prievarta iš tos vietos, su didžia pagarba palydėjo ją į savo sostinę Trakus ir, sukvietęs brolius, iškėlė su savaisiais broliais dideles vestuves ir paėmė tą mergelę Birutę sau už žmoną“.

 

Svarstymai dėl reikalingumo

Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo nariai sutartinai tvirtina, jog tokio paminklo Palangai reikia. „Žinoma, reikia ir lėšų, ir dėl vietos, kurioje turėtų stovėti Birutės ir Kęstučio paminklas kilo diskusijų. Buvo kalbama, jog pirmiau reiktų pagerbti Tiškevičių. Be abejo, reikia ir jį tinkamai pagerbti. Daugelis mano, jog Kęstučiui neverta statyti paminklo, anot jų, jis tik legendinis, tačiau yra Palangoje ir Kęstučio gatvė. Klube kėlėm šį klausimą, raginom valdžios atstovus susizgribti. Nedidelė Birutės bronzinė skulptūra Palangoje, Botanikos parke buvo pastatyta“, - pasakojo vienas Kraštovaizdžio bičiulių klubo narys Zigmas Dokšas.

Pasak jo, projektas buvo parengtas jau prieš dvejus metus, tačiau, kaip patikino kalbintas Kraštovaizdžio bičiulių klubo narys, jis nebuvo labai tinkamas – rėmai, karkasas labai stambus, o pats Kęstutis mažas, tad teko koreguoti.

„Kęstučio ir Birutės susitikimas – svarbus Palangai. Buvo sumanyta paminklą pastatyti Lietuvos tūkstantmečio proga, tačiau nepavyko. Savivaldybė sukūrė projektą, darė, darė variantus, o galiausiai ir pamiršo. Juk negali miestas sustot, turi vis kas nors naujo atsirast. Aš visada sakiau ir sakysiu, jog Palanga – ne palangiškių, o visos Lietuvos kurortas, tad reikia puoštis, juo labiau, jog kultūriniu aspektu kartais ir sustojama“, - pakomentavo šio paminklo atsiradimo svarbą architektas Leonas Mardosas.

 

Galimos vietos paminklui

Kraštovaizdžio bičiulių klubas pasiūlė dvi galimas paminklo vietas – šalia Savivaldybės pastato esančioje aikštelėje ir už skulptūrų parkelio, privatininko žemėje, kuris, šaltinių teigimu, būtų sutikęs mainyti į kitą vietą. „Ten būtų gerai, ir medžiai aplink, ir kurhauzas netoli“, - pakomentavo vietą Z.Dokšas.

Nei vienas kalbintas pašnekovas nesuabejojo, jog atsiras žmonių, nusiteikusių kritiškai šio paminklo atžvilgiu, tačiau neveltui architektas L.Mardosas pabrėžė, jog miestas turi „judėti“, pateikti vis kažką naujo, jei jį papuoš šis paminklas, juo labiau, jog legenda siejama su Palanga – čia gyvenusia Birute.

Kaip papasakojo L.Mardosas, kadaise skulptorius Vincas Grybas kūrė Birutės ir Kęstučio paminklą. V.Grybas – nepralenktas paminklinių skulptūrų kūrėjas. Jis ryškiausia šios srities žvaigždė, tad ir jo palikimas Lietuvoje yra išskirtinis. Dalis šio palikimo saugoma  Jurbarko V. Grybo muziejuje.

Istorijos šaltiniuose pasakojama, jog Birutės ir Kęstučio paminkle skulptorius siekė įkūnyti ir pagoniškus papročius, ir vėlesnės civilizacijos pėdsakus. Paminklas iš tiesų būtų buvęs įspūdingas – net 13 m aukščio, padarytas iš rausvo lauko granito su bronzinėmis figūromis. Deja, šis projektas, kaip ir daug kitų puikių skulptoriaus sumanymų, dėl įvairių priežasčių, dažniausiai – lėšų stokos, liko neįgyvendintas.

 

Dėl trikdžių planai atidėti

Miesto valdžia pažadėjo, jog paminklo projektas bus įgyvendintas. Sudarytoje koalicijos programoje jis nebuvo pamirštas.

„Paminklas turėjo atsirasti jau Lietuvos tūkstantmečio proga, vyko ir konkursas, tačiau susidėjo keletas nenumatytų nesklandumų – prasidėjo krizė, atsirado lėšų trūkumas. Šiuo metu šio paminklo atsiradimas priklauso nuo Jūratės gatvės rekonstrukcijos. Kuomet ji bus sutvarkyta, tada ir statysim paminklą“, - papasakojo apie planus Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Saulius Simė, atskleidęs, jog būtent šioje gatvėje ir turėtų būti pastatytas Birutės ir Kęstučio paminklas.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangoje galima aplankyti dar vieną unikalų paminklą – Rotary organizacijos įkūrėjui Paul Percy Harris. Minint jo 155-ąsias jo gimimo metines, paminklas jam buvo atidengtas kurorto Skulptūrų parke.


Palangoje atidengtas paminklas paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Valstybės Prezidentui Antanui Smetonai. Paminklo atidengimo renginyje dalyvavo šalies Prezidentas Gitanas Nausėda.


Vasario 28 d., antradienį, 12 val. Palangoje bus atidengiamas paminklas Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Valstybės Prezidentui Antanui Smetonai. 


Sausio 27 d., penktadienį, kviečiame paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir atidengti atminimo lentą kurorte stovėjusioms sinagogoms.


Sausio 15-ąją, minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 99-osios metinės. Žuvusieji 1923-iųjų sausio 15-ąją Didžiosios Lietuvos organizuotoje karinėje operacijoje, pavadintoje Klaipėdos sukilimu, buvo palaidoti senosiose miesto kapinėse. 1925 metų rugsėjo 27 dieną Šaulių sąjungos iniciatyva jiems buvo pastatytas paminklas, kuris išliko iki šių dienų. Prie paminklo pradėtos rengti...


Palangos meras Šarūnas Vaitkus priėmė labai protingą sprendimą, sutikdamas, kad paminklas Antanui Smetonai būtų pastatytas Palangoje, nors jis pradžioje buvo sumanytas Vilniuje


Ministrų kabinetas trečiadienį, gegužės 26 d., pritarė Kultūros ministerijos siūlymui, kad pradžioje Vilniuje pastatyti planuotas paminklas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai būtų pastatytas Palangoje.


Kaip įamžinti kurorte valstybės atkūrimo šimtmetį, pagerbti Nepriklausomybės Akto signatarus, – ieškoma atsakymų tokiems klausimams. Juk kitąmet Lietuva minės jubiliejinę sukaktį, Palanga taip pat nori šią progą įamžinti iškilmingai. Pasiūlymų esama – sutvarkyti skverą, esantį tarp centrinio pašto ir katalikų bažnyčios bei pastatyti balto...


Rūta STANIULYTĖ Gyventojai kviečiami išsirinkti, kokį paminklą, skirtą Žemaitijos karių savanorių generolo Povilo Plechavičiaus ir pulkininko Aleksandro Plechavičiaus atminimui, norėtų matyti S.Daukanto gatvėje. Maketų nuotraukos eksponuojamos Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 61, III aukštas). „Kadangi paminklas stovės...


Ar Palangą papuoš Birutės ir Kęstučio paminklas, ar visgi šis sumanymas taip ir bus vilkinamas? Palangiškiai jau išreiškė senokai savo nuomonę, dar tuomet, kai idėjos įgyvendinimu gal dar ir nevertėjo abejoti. Pas merą Šarūną Vaitkų lankęsis Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius pristatė paminklo žemaičių savanoriams maketus. Vadas pageidautų paminklo ant kalniuko S.Daukanto gatvėje....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius