Žiniasklaidos ir etikos sargai kovoja dėl kablelio: nutylėti neetiška informuoti

Sparčiai keičiantis žiniasklaidos veidui, amžinas etikos ir visuomenės teisės žinoti klausimas įgyja naujų atspalvių. Apie ribą tarp viešo ir privataus, apie visuomenės intereso gynimą ir piktnaudžiavimą juo, apie žiniasklaidos objektyvumo ir etiškumo vertinimą bei šiandieninę žurnalisto duoną ir teisę klysti mintimis dalijosi trijų didžiausių Lietuvoje interneto portalų redaktoriai, žiniasklaidą prižiūrinčių institucijų atstovai, teisininkai. Jie gegužės 24 d. Vilniuje susitiko advokatų kontoros GLIMSTEDT bei Žurnalistų etikos inspektoriaus inicijuotoje diskusijoje „Komunikacijos ir žiniasklaidos teisė bei etika: nauji ir seni iššūkiai“.
„Kinta viešosios informacijos samprata, ima persidengti tai, kas vieša ir privatu. Formuojasi nauja sąvoka – santykinis viešumas arba privatumas. Puikus tokio persidengimo pavyzdys yra socialiniai tinklai, dėl kurių sunkiai apibrėžiamo statuso jau sulaukėme skundų“, – sakė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas Deividas Velkas, diskusijos metu analizavęs besikeičiančio žiniasklaidos veido temą.
Stiprėjant socialinių tinklų įtakai ir internetinei žiniasklaidai, plečiasi ir žiniasklaidos bei jos atstovų profesinės etikos reguliavimo srities ribos. Socialinių tinklų paskyros tampa visuomenės informavimo priemonėmis, ką aiškiai iliustruoja nesenas atvejis, kai Algio Ramanausko-Greitai asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išsakyta nuomonė apie Artūrą Račą, kurią apskundus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarybai nustatytas etikos pažeidimas. Nors tai kol kas vienintelis oficialiai užfiksuotas etikos pažeidimas socialiniame tinkle, tačiau skundų dėl etikos pažeidimų internetinėje žiniasklaidoje minėtoji tarnyba sulaukia kuo toliau, tuo daugiau.
Aktualėjant duomenų apsaugos problemai, riba tarp privataus ir viešo intereso tampa lankstesnė ir teismų praktikoje. Teismams tenka rinktis, kuris aspektas konkrečioje situacijoje yra svarbesnis.
„Kiekvieno iš mūsų viešumas ir privatumas nėra lygiaverčiai. Jie priklauso nuo to, kas aš esu, kokią informaciją apie mane žinoti turi visuomenė. Pavyzdžiui, Lietuvoje mažiausiai privati yra Prezidentė“, – sakė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Dr. Algirdas Kunčinas.
Diskusijoje dalyvavę didžiausių internetinių naujienų portalų redaktoriai sutiko, kad net objektyviausios žiniasklaidos priemonės negali visiškai išvengti klaidų augant turinio intensyvumui ir apimčiai.
„Ne visada esame teisūs, natūralu, kad darome klaidų. Tai lemia internetinės žiniasklaidos pobūdis – iš mūsų reikalaujama labai didelio greičio ir operatyvumo, o greitis – kokybės priešas. Pasitaiko įvairių situacijų: nuo spaudimo iš suinteresuotų asmenų iki mūsų pačių netyčinių klaidų“, – diskusijos metu sakė portalo „Delfi.lt“ vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak praktinius žurnalistikos teisiniuose labirintuose pavyzdžius pristačiusios redaktorės, visgi per trylika gyvavimo metų portalas dar nepralaimėjo nė vienos iškeltos bylos dėl etikos pažeidimų. Informacijos paneigimų taip pat buvo labai nedaug.
Apie tai, kaip ieškiniais kovojama prieš žiniasklaidą ir visuomenės interesą kalbėjęs portalo „Lrytas.lt“ vyriausiasis redaktorius Liudas Dapkus pritarė M. Garbačiauskaitei-Budrienei, kad raktinis žodis, apibūdinantis šių dienų Lietuvos žiniasklaidą, yra greitis. Pasak jo, nors vyrauja greitas ir seklus turinys, tačiau vilties teikia auditorija, kurią domina rimti straipsniai, o ne vien skandalingos antraštės ar nuotraukos. Tačiau ilgametę žiniasklaidos patirtį sukaupęs L. Dapkus pastebi, kad vis dažniau žiniasklaidos priemonės naudoja švelnesnes formuluotes („galima manyti, kad“, „daroma prielaida, kad“ ir pan.), taip sumažinant apkaltinimo neobjektyvumu tikimybę.
Pasak portalo „15min.lt“ vyriausiojo redaktoriaus Rimvydo Valatkos, žurnalistai klysta ne tik todėl, kad dirba su ką tik atsiradusia informacija, bet ir todėl, kad neretai juos paprasčiausiai stengiamasi suklaidinti.
„Jokiuose kituose demokratiniuose kraštuose su žurnalistais nesielgiama taip neetiškai, kaip Lietuvoje. Juos puola internete ir socialiniuose tinkluose, Seime ir net bažnyčiose maišo su žemėmis. Panieką žurnalistams rodo net premjerai“, – sakė R. Valatka.
Apie etiką kaip ginklą prieš kritišką žiniasklaidą kalbėjęs portalo vyriausiasis redaktorius priminė, kad norint etiškesnės žiniasklaidos, etiškesnė turėtų būti ir pati visuomenė: „Žiniasklaida – visuomenės atspindys. Kuo etiškesnė visuomenė, tuo didesniais etikos standartais vadovaujasi ir žiniasklaida“.
Tuo tarpu šiandien, užuot kėlusi aukštesnius etikos standartus pati sau, Lietuvos visuomenė dar linkusi ieškoti kaltų žiniasklaidos atstovų gretose: „Visuomenė apie žurnalistų etiką žino kur kas daugiau nei apie medicinos ar teisės etiką, nors, mano galva, neetiškas žurnalistas yra mažiau pavojingas mūsų gyvybei ir laisvei negu neetiškas gydytojas ar teisininkas“.
Diskusiją apibendrinęs advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantis partneris Linas Sesickas džiaugėsi, kad teisinis aspektas buvo tik labai nedidelė šios temos dalis – siekdami kuo geriau suprasti ir nušviesti situaciją, renginio organizatoriai skatino į ją pažvelgti iš skirtingų pusių ir todėl pakvietė dalyvauti žiniasklaidos bei priežiūros institucijų, komunikacijos agentūrų atstovus, kas leido skirtingas pozicijas vertinti objektyviai.
„Visuomenėje, kurioje naujienų srautas yra nenutrūkstamas, o ir pati žiniasklaida, jos formos keičiasi greičiau, negu bet kada anksčiau, vis sunkiau yra rasti balansą tarp žodžio laisvės ir teisės į privatumą. Apsaugoti savo asmens duomenis taip pat darosi vis sunkiau. Tikimės, jog ši vieša diskusija ne tik buvo naudinga ir suteikė žinių dalyviams, bet ir paskatins aktyvesnę ir turiningesnę žiniasklaidos etikos diskurso plėtrą Lietuvoje “, – sakė L. Sesickas.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Kaip teisingai pasirinkti lietvamzdžius namui?
2022 07 27 | Rubrika: Miestas
Namas be lietaus nuvedimo sistemos, nefunkcionalus ir net nepatikimas, nes lietaus ir drėgmės perteklius gali pažeisti Jūsų namo stogą, fasadą ir kitas apšildymo medžiagas.
Finaliniame konkurso „Temidė“ ture Palangos senosios gimnazijos moksleivių komanda iškovojo II vietą
***, 2021 06 02 | Rubrika: Miestas
Lietuvos policijos organizuojamame teisinių žinių konkurso „Temidė“ etape, kuris vyko Kaune, varžėsi 10 geriausių moksleivių komandų iš visos Lietuvos. Klaipėdos apskričiai atstovavusios Palangos senosios gimnazijos komanda „Antanas ir Co“ užėmė garbingą II vietą. Palangiškius aplenkė ir I vietą užėmė komanda iš Panevėžio, o treti liko moksleiviai iš Elektrėnų.
"Palangos kuršių" Pauliui Barkui asistuos 42-iejų palangiškis Artūras Podlinevas
***, 2020 01 05 | Rubrika: Sportas
2020-uosius metus „Palangos Kuršiai“ pradeda kartu su nauju veidu komandos trenerių gretose. Artėjant svarbiausioms kovoms vyriausiajam treneriui Pauliui Barkui asistuos 42-iejų palangiškis Artūras Podlinevas.
„Palangos šilumos tinklai“ nėra televizijos „pageidavimų koncertas“
Linas JEGELEVIČIUS, 2015 10 15 | Rubrika: Miestas
„Palangos šilumos tinklams“ neseniai pradėjęs vadovauti Artūras Mažrimas – trečiasis įmonės direktorius per trejus metus. Bet, neabejotina, būtent jo laukia sudėtingiausia misija – įvykdyti miesto Tarybos sprendimą: miesto šilumos tinklų įmonei perimti iš „Litesko“ miesto šilumos ūkį jau nuo kitų metų vasaros, kai baigiasi...
„Tikro menininko gyvenimas tik ir prasideda dialogais su duobkasiais“
Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2013 08 26 | Rubrika: Miestas
Priejūrių dievai ir Baltijos Neptūnas šypsosi: „Tikro poeto, tikro menininko, asmenybės gyvenimas tik ir prasideda dialogais su duobkasiais. Baltieji sielos kūrybos šaltiniai į gyvuosius atiteka ir iš karsto“. Kad poetas Vytautas Brencius ruošiasi „išplaukti“ į Amžinąjį Vandenyną, ne tik aš savo „žuviška...
„Primarijus, atvažiavęs į Palangą,` telefonu duodavo pasiklausyti kaip ošia jūra“
Irena VALUŽĖ, 2013 08 22 | Rubrika: Kultūra
Nusipelniusiai Lietuvos kultūros veikėjai, baleto veteranei Aliodijai Ruzgaitei per šv. Jonus sukako garbingas 90 metų jubiliejus. Iškili asmenybė apžvelgia savo gyvenimą ir mintimis dažnai sugrįžta į Palangą...
Žiniasklaidos ir etikos sargai kovoja dėl kablelio: nutylėti neetiška informuoti
Rytas STALNIONIS, 2013 05 27 | Rubrika: O man ne dzin
Sparčiai keičiantis žiniasklaidos veidui, amžinas etikos ir visuomenės teisės žinoti klausimas įgyja naujų atspalvių. Apie ribą tarp viešo ir privataus, apie visuomenės intereso gynimą ir piktnaudžiavimą juo, apie žiniasklaidos objektyvumo ir etiškumo vertinimą bei šiandieninę žurnalisto duoną ir teisę klysti mintimis dalijosi trijų didžiausių Lietuvoje interneto portalų...
Gelbėjimo stoties tualetai atvėrė duris poilsiautojams
„Palangos tilto“ informacija, 2011 07 07 | Rubrika: Miestas
Palangos paplūdimyje, Gelbėjimo stotyje, įrengti, bet iki šiol buvę uždaryti viešieji tualetai pagaliau poilsiautojams atvėrė duris.
„Aš prašau išmaldos, bet tegul joks reketuotojas net nebando lipti man ant galvos“
Alfredas PUMPULIS, 2011 07 07 | Rubrika: Miestas
Palanga - ne tik sočių ir laimingų poilsiautojų vasaros sostinė. Vasarą ji traukia kaip magnetas ir žmones, kuriems gyvenimas nėra saldus – tuos, kurie be sveikatos ir be darbo, ir kurie duonai užsidirba klūpomis prašydami išmaldos. Jie gyvena apleistuose namuose, kopose, o treti - konteineriuose. Jie - išmaldos prašytojai. Ekonominio botago kirčius jaučia ir jie. Kaip prisipažino kalbinti...