Žiemos melancholijos palydovė – depresija, kurią galima „prisijaukinti“

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012-02-23
Peržiūrėta
2291
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Šiuo metų laiku, kuomet rytmetį žadintuvas skamba tamsoje, o vakaras užklumpa vos parėjus iš darbo namo, vis dažniau mus apninka bloga nuotaika, nuovargis, liūdesys. Tampame abejingi, nedomina susitikimai su draugais, artimaisiais, jaučiamės išsekę, išvargę bei neišsimiegoję.

Savaitgalio laukiame ne todėl, kad galėtumėme jį praleisti aktyviai, aplankyti teatrą, pasivaikščioti pajūriu, bet norime užsisklęsti savyje ir tą laiką tiesiog „pratūnoti“ namie ant sofutės. „Tai sezoninės depresijos požymiai. Darganotas, apsiniaukęs, lietingas, šaltas oras daugeliui mūsų sukelia nuotaikos sutrikimus“, - sako Vilniaus Psichoterapijos ir psichoanalizės centro Palangos skyriaus specialistas psichologas psichoterapeutas Evaldas Simutis.

 

Depresijos simptomai
 

Sezoninė depresija žmogų dažniausiai užklumpa rudenį ir žiemą. Subjurę orai, ilgi ir tamsūs vakarai, vienuma – neabejotinai įtakoja mūsų nuotaiką. Tačiau ne visiems, kadangi daug kas priklauso ir nuo žmogaus vidinės būsenos.

 „Jeigu viduje žmogus yra užsisklendęs, niūrus, tad ta tamsi aplinka jį tik dar labiau pastūmėja į depresinę būseną. Tokie žmonės depresiją „nešiojasi“ nuolat. Ji sunaikina žmogaus dienas. Vienas sezoninės depresijos ypatumų – ji baigiasi vos atėjus pavasariui. Žiemos depresijos simptomai nedaug kuo skiriasi nuo klasikinės depresijos simptomų: bejėgiškumo jausmas, nerimas, energijos trūkumas, bendravimo vengimas, nuolatinis mieguistumas, apetito pokyčiai. Žiemos depresija sergantis žmogus praranda gebėjimą džiaugtis gyvenimu, nuolat nori maisto, turinčio daug angliavandenių, priauga svorio, arba įninka į alkoholį, jam sunku susikaupti, mąstyti“, - pastebėjo E. Simutis.

 

Įtakos gali turėti ir paveldimumas
 

Pasak psichologo, nėra aišku, kodėl vieni žmonės žiemos depresija suserga, o kiti ne, tačiau tam įtakos gali turėti paveldimas polinkis sirgti depresija, stresas, amžius ar vaikystėje patirti išgyvenimai: „Žmogaus vidinė tolerancija, kentėjimas, skausmas – nevienoda. Tačiau jeigu mėnesį, du – nejaučiate gyvenimo džiaugsmo, verta sunerimti ir ieškoti pagalbos. Galėčiau tai palyginti su stomatologija, juk pas gydytoją kreipiamės nelaukdami kol užpūliuos ar iškris dantys, - einame tuoj pat. Tad ir pas psichologą, psichoterapeutą eikite ne tuomet, kaip nepaeini, o tada – kai būtina ateiti“.

Specialistų nuomonė dėl žiemos depresijos nevienoda. Palangos pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrė Rasa Taraškevičiūtė „Palangos tiltui“ sakė, jog žiema nėra liūdesio sinonimas, tačiau šaltuoju metų laiku prislėgtumą, mieguistumą ir apatiją natūraliai pajunta dauguma žmonių vien dėl saulės stygiaus, kadangi mes visi esame gamtos vaikai.

„Sunerimti reikia tada, kai minėti simptomai užsitęsia ir sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą, kai tampa sunku susikaupti darbui, nesinori bendrauti, nekyla rankos užsiimti buities darbais, nebedomina anksčiau dominę užsiėmimai, atsiranda minčių apie gyvenimo beprasmybę. Depresija turi daug veidų, ji gali pasireikšti tiek apatija, mieguistumu, tiek bloga nuotaika su vidiniu nerimu, tiek nemaloniais pojūčiais, skausmais, kurių priežasties nepavyksta rasti atlikus sveikatos patikrinimą. Depresija nepriklauso nuo amžiaus, ja gali susirgti įvairaus amžiaus ar lyties žmonės,“ - pabrėžė R. Taraškevičiūtė.

 

Išmokti džiaugtis gyvenimu
 

„Juk viskas prasideda nuo smulkmenų. Kam rūpintis išvaizda, savimi, jeigu niekas vis tiek manęs nemato? Kokia prasmė dirbti, jeigu dirbate ne ten, kur norite? Žmogus įkrenta tarsi į duobę. Neišpildę lūkesčiai, svajonės mūsų nepriartina prie laimės. Dabar tapo tarsi madinga sakyti: „O, man depresija“. Tokie žmonės veikiausiai nė nežino, ką reiškia rimtai ja sirgti. Priklausomai nuo to, kokia žmogaus emocinė būklė, jam padėti gali psichologas arba psichoterapeutas. Psichologas padeda ištverti skausmą, vidinius konfliktus. Psichoterapeutai iš žmogaus pasąmonės ištraukia vidinių konfliktų priežastį ir padeda rasti gyvenimo atsvarą, išmoko kaip toliau gyventi su tais vidiniais konfliktais, galbūt vaiskytėje patirtais išgyvenimais. Norėdami išgyventi šį laikotarpį, mokykitės džiaugtis šia Dievo ir lemties duota dovana – gyvenimu. Nenuvertinkite jo ir, negailėdami pastangų, suteikite jam kuo daugiau grožio ir prasmės. Turėkite tiek išminties, kad mūsų gyvenimo neužgaištų smulkmenos, o atrastumėte ir suvoktumėte tikrąsias vertybes. Užsiimkite joga, sportuokite, lankykite baseiną, skaitykite, vaikščiokite pajūriu bei kvėpuokite tyru oru“, - kalbėjo E. Simutis.

 

Jei bloga nuotaika, judėk
 

„Jei jau žmogui yra diagnozuota depresija, tuomet be vaistų apsieiti sunku. Tačiau užklupus blogai
nuotaikai, apatijai šaltuoju metų laikotarpiu reikėtų tiesiog pasistengti prisiversti daugiau judėti, būti gryname ore, sportuoti, gerti vitaminus. Ir, kadangi žmogus yra socialinė būtybė, gyvenimo grožio pajautimui būtinas bendravimas, galimybė pastebėti pirmuosius depresijos požymius kitame žmoguje ir turėti kam atsiverti pačiam. Deja, šiuo sunkiuoju Lietuvai laikotarpiu, kurį drąsiai
galima pavadinti depresijos laikotarpiu, turbūt didžiausia problema yra žmogaus vienišumas. Todėl norėčiau patarti kreiptis i psichiatrą ne tik tuomet, kai užsitęsia depresijos simptomai, bet tiesiog kai nėra šalia artimo žmogaus, su kuriuo galėtumėte pasidalinti savo problemomis“, - sakė R. Taraškevičiūtė. 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Vasaros pradžią pajūryje pasitinka atveriamos prekybos tinklo „Rimi“ sezoninės parduotuvės. 


Jūsų rūpesčio, nuoširdaus darbo bei profesionalumo dėka daugeliui žmonių diena kaskart nusidažo šviesesnėmis spalvomis. Jūsų rankų prisilietimai, šypsena bei padrąsinantis žodis kasdien gydo tuos, kuriems labai reikia pagalbos, gerumo ir atjautos


21-erių metų Marius Žostautas, prekybos centro „Maxima“ Palangos centre kasininkas-pardavėjas, pateko į didžiausio šalies maisto prekybos tinklo sausio herojų vienuoliktuką – už paslaugumą ir dėmesį klientams. Viena palangiškė nepatingėjo apie jai patikusį „Maxima“ darbuotoją parašyti jam padėką ir nusiųsti ją „Maxima“ vadovybei į...


Palangos socialinių paslaugų centro filiale Šventojoje jau juntamos pabaigtuvių nuotaikos – Žuvėdrų gatvėje esančio gydymo paskirties poliklinikos pastato dalies rekonstravimo ir paskirties keitimo darbai jau užbaigti, šiuo metu tvarkoma dokumentacija, vykdomos užbaigimo procedūros. Pastatas bus pritaikytas socialinės priežiūros paslaugoms teikti.


„Karšti čeburekai, šaltas alus“, – prieš dešimtmetį ši frazė buvo neatsiejama Palangos dalis. Čeburekai liko, o alus išnyko, rašo 15min.lt žurnalistė Viktorija Karsokaitė. Tačiau sugriežtinus prekybą alkoholiu tokie prekeiviai grįžo, 15min sakė Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.


Kol palangiškiai dėl koronaviruso baidosi arčiau prieiti prie kito žmogaus, Palangos benamiai, kurių kurorte sezone susirenka iki 75 – tiksinčios vaikščiojančios bombos. „Ne vienas jų serga tuberkulioze, vienas, išleistas iš kalėjimo, mūsų skyriaus darbuotojams taip ir prisistato: „ Aš esu Aidas – sergu AIDS. O kur visos kitos jų...


Ruduo – toks metas, kuomet daugelį pradeda kamuoti bloga nuotaika, vis labiau tamsėjantys vakarai verčia vis dažniau likti namuose. Neretai kyla niūrių minčių, kamuoja slogi nuotaika. Dažnas linkęs visus šiuos simptomus skirti rudeninei depresijai. Tačiau ar tikrai įvertiname, kokia pavojinga yra ši liga, ir kaip ją atskirti nuo prastos nuotaikos? Kasmet Europoje...


„Depresija nėra nei ponų liga, nei išpaikimas, nei tinginystė. Tai – ir liga, ir tam tikra žmogaus būsena, kurią galima pavadinti krize. Nors gal teisingausia būtų įvardinti, kad depresija yra pyktis, nukreiptas į save“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto elgesio medicinos instituto klinikos Streso ligų skyriaus dienos stacionaro gydytojas...


Šiuo metų laiku, kuomet rytmetį žadintuvas skamba tamsoje, o vakaras užklumpa vos parėjus iš darbo namo, vis dažniau mus apninka bloga nuotaika, nuovargis, liūdesys. Tampame abejingi, nedomina susitikimai su draugais, artimaisiais, jaučiamės išsekę, išvargę bei neišsimiegoję. Savaitgalio laukiame ne todėl, kad galėtumėme jį praleisti aktyviai, aplankyti teatrą, pasivaikščioti pajūriu, bet...


Iš palangiškės Rasos Idzelienės galima daug ko pasimokyti, pirmiausia – į gyvenimą žvelgti taip, jog niekuomet neliktų nuoskaudos, jame pamatyti tik gerus dalykus. Nors, kaip pati papasakojo, serga cukriniu diabetu jau beveik 30 metų, jos ši liga neįveikė. „Susitaikiau su ja, ji yra mano gyvenimo dalis, todėl neatskiriama, turiu ja rūpintis“, - nusišypsojo miestelėnė.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius