Žvejojantys pasyviosios žvejybos įrankiais dėl kompensacinių išmokų turėtų paskubėti

Palangos tiltas, 2020-09-25
Peržiūrėta
74
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Žvejojantys pasyviosios žvejybos įrankiais dėl kompensacinių išmokų turėtų paskubėti

Iki spalio 2 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos prioriteto priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 190 tūkst. Eur paramos lėšų. Paraiškos teikiamos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams.

Reikalavimai pareiškėjams
Paraiškas gali teikti ūkio subjektai, žvejojantys Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais, kurių bendrosios pajamos iš žvejybos minėtais įrankiais ataskaitiniais metais yra didesnės nei apatinio kvartilio (25 proc.) visų Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių įmonių atitinkamų ataskaitinių metų pajamos.
Dar vienas reikalavimas pareiškėjams – jie turi būti vykdę verslinę žvejybą ataskaitiniais metais pasyviosios žvejybos įrankiais ne mažiau kaip 30 dienų Baltijos jūros priekrantėje arba ne mažiau kaip 60 dienų Baltijos jūroje ir neviršyti jiems skirtų žvejybos kvotų (jei kvotos skiriamos).
Atkreiptinas dėmesys, kad paramą gali gauti ūkio subjektai, kurių bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją 2019 m. yra didesnės kaip 2 537 Eur.
„Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“ priemonės tikslas – žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas. Taip pat priemone siekiama prisidėti prie bendrosios žuvininkystės politikos pagrindinio tikslo įgyvendinimo – užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį.

Kompensavimo sistema
Kompensacijos dydis priklauso nuo pareiškėjų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją. Jei minėtos pajamos didesnės už taškų Q1 (apatiniąją reikšmę) ir ne didesnės už Q3 (viršutiniąją reikšmę), pareiškėjui taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitiniais metais gautų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją.
Įsidėmėtina, jei bendrųjų pajamų reikšmės už sužvejotą produkciją didesnės už Q3, pareiškėjui taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitinių metų Q3 (viršutiniosios) bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją reikšmės. Visi pareiškėjai, patenkantys į šią grupę, gauna vienodo dydžio kompensacinę išmoką.
Pareiškėjų bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją ataskaitiniais metais surūšiuojamos didėjimo tvarka. Apskaičiuojamos kvartilių taškų Q1 (apatinioji) ir Q3 (viršutinioji) reikšmės pagal aprašomosios statistikos kvartilių skaičiavimo formules.
Bendras kompensacijos dydis priklauso nuo ūkio subjektui kompensuojamos pajamų dalies, ūkio subjektų, patenkančių tarp kvartilių Q3 (viršutinioji reikšmė) ir Q1 (apatinioji reikšmė), bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją ataskaitiniais metais sumos ir ūkio subjektų, viršijančių Q3 (viršutiniąją) bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją reikšmę, skaičiaus bei apskaičiuojamas pagal atitinkamą formulę.

Būtini dokumentai
Pažymėtina, kad pareiškėjams, kurie ataskaitiniais arba ankstesniais metais (bet ne anksčiau kaip 2014 m. sausio 1 d.) buvo įsigiję nuo žinduolių ar paukščių laimikį apsaugančią įrangą ar įrankius, taikoma 10 proc. didesnė kompensacija (40 proc.) nuo ataskaitiniais metais gautų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją.
Taip pat 40 proc. kompensacija taikoma pareiškėjams, kurių bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją viršija Q3 reikšmę. Tokiu atveju kartu su paraiška būtina pateikti įrangos ar įrankių įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Įrangos, apsaugančios laimikį nuo žinduolių ar paukščių, ir įrankių kontrolę užtikrina Žuvininkystės tarnyba.
Kompensacija mokama už 2014–2020 metus pagal ūkio subjektų bendrąsias pajamas už sužvejotą produkciją. Už kiekvienus metus teikiama atskira paramos paraiška. Sprendimą dėl kompensacijos skyrimo arba neskyrimo priima NMA.
Priemonei įgyvendinti lėšos skiriamos iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (75 proc. bendrojo finansavimo) ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete.

Priemonės tikslas – žuvininkystės įmonių konkurencingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas.


Dienraščio „Klaipėda“ archyvo nuotr.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Iki spalio 2 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos prioriteto priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 190 tūkst. Eur paramos lėšų. Paraiškos...


Žvejyba – tikrai malonus, tačiau įvairaus inventoriaus reikalaujantis laisvalaikio užsiėmimas. Jei bet kurio žvejo paklaustume, ką jis dabar norėtų įsigyti, pirkinių sąrašas gali būti tiesiog nesibaigiantis, nes šiam hobiui nuolatos reikia tam tikrų reikmenų.


Šiandien dėl koronaviruso pandemijos, net ir jai atslūgstant, vis dar lieka daug nežinomųjų. Ar neatsiris jos antroji banga? Ar kelionių suvaržymai neatbaidys net ir drąsiausių užsienio turistų? Ko Palanga gali tikėtis iš šio sezono, kurį dar prieš pusantro mėnesio ne vienas buvo „palaidojęs“? Tačiau Palangos meras Šarūnas Vaitkus niūraus...


Šalyje jau yra gausu pavyzdžių, kuomet vietos politikai per karantiną atsisako jiems skirtų kanceliarinių išmokų. Taip 1996 metų Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalininkas, frakcijos „Už Alytų“ pirmininkas Tomas Pačėsas ir jo bendražygiai šiuo laikotarpiu atsisakė išmokų, o už jas alytiškiams nupirko būtiniausių apsaugos priemonių...


Kaip vyksta Šventosios jūrų uosto atstatymo darbai? "Svarbiausias darbas, kuris dabar vyksta yra galimų finansavimo šaltinių paieška. Nuo pritrauktų pinigų kiekio priklausys konkretūs uosto atkūrimo darbai. Šiame etape ką nors konkretizuoti yra sudėtinga,"- sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.  


Nuo sausio 1 d. įsigaliojus naujai išmokų vaikams įstatymo redakcijai, kiekvienam vaikui skiriama universali 30 eurų išmoka, sukėlusi nemenką erzelį visuomenėje. Skubėję kuo greičiau sulaukti pažadėtų išmokų, kai kurie tėveliai atsitrenkė tarsi į sieną, nes ėmė strigti sistemos. O štai Palangoje, panašu, tėvai neskuba. Kaip teigė Palangos miesto savivaldybės...


Vakar posėdžiavusi Palangos miesto savivaldybės taryba pritarė šių metų biudžeto projektui. Pirmąkart politikams pateiktame Savivaldybės administracijos direktorės Akvilės Kilijonienės pristatytame projekte, dėl kurio dar galima teikti pastabas ir pasiūlymus, numatoma, jog 2015-aisiais į Palangos biudžeto katilą turėtų įkristi 19 mln. 322 tūkst. Eur pajamų. Tai – net 11 proc....


Kas kaltas, kad Druskininkai iki pastarųjų metų susilaukė daugiau dėmesio nei Palanga? Kas, anot premjero Algirdo Butkevičiaus, iki šiol labiausiai rūpėjo buvusiems Palangos merams? Kodėl Palanga, palyginti su Birštonu ir Druskininkais, trypčioja vietoje vystydama sveikatingumo turizmą? Išskirtiniame interviu „Palangos tiltui“ premjeras A. Butkevičius...


Ar liks dalis Šventosios gyventojų be vandens? Ką nuspręs teismas pagal prokuratūros teikiamą ieškinį dėl viešo intereso gynimo? Verslininkas V. Šimaitis teigia, kad jis neginamas – valstybė turėtų jį ginti nuo Teritorijų planavimo ir Statybų priežiūros inspekcijos užmačių.


Socialinių išmokų prašytojų gretos padidėjo

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 11 08 | Rubrika: Miestas

Mažesnes pajamas gaunantys piliečiai naudojasi jiems priklausančia valstybės parama šildymui ar mokinio reikmėms įsigyti. Nors šildymo sezonas Palangoje prasidėjo tik spalio 21 dieną, valstybės parama palangiškiams leido sutaupyti 9 tūkstančius 288 litus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius