Žymieji „PaGAGnini“ pirmą kartą atvyksta į Lietuvą: šou recenzija

Virš 50-ies metų cirko istoriją tyrinėjantis žurnalistas Alvidas Jancevičius pristato pirmąją muzikinio šou recenziją, kurios epicentre – gruodį pirmą kartą Lietuvą aplankysiantis ispanų styginių kvartetas „PaGAGnini“, savo pasirodymuose unikaliai sujungiantis humoro ir klasikinės muzikos šou.

Jau 34-erius metus gyvuojantį pasirodymą įkvėpė smuiko virtuozas Nikolo Paganini, idėjos autoriaus Ara Maliako vadinamas „pirmąja roko žvaigžde muzikos istorijoje“. Netrukus išvysti unikalaus koncepto šou galės ir žiūrovai Lietuvoje – gruodžio 13-15 d. „PaGAGnini“ pasirodys Vilniuje, Kaune bei Palangoje.

Alvido Jancevičiaus „PaGAGnini“ šou recenzija

Per penkiasdešimt metų skyręs cirko istorijos tyrinėjimams, niekada nesu rašęs apie muziką ir muzikantus. Nors šios dvi meno rūšys turi nemažai bendra. Juo labiau, kad, greta įvairių kitų žanrų, cirke yra ir toks unikalus – muzikinė ekscentrika.

Pasaulio cirke garsėja italų Vasalo grupė, prancūzai „Los Rivelinos“ ir „The New Rivelinos“, „Les Rudi Llata Circus“, J. Amvrosjeva ir G. Šachninas. Ilgus metus Meksikoje skambėjo lietuvio baisogališkio S. Šilinskio Bachanska bei jo partnerio Manolino pavardės. Deja, šiandien muzikinės ekscentrikos žanrą galima laikyti savotiškai egzotišku, nes manieže jo atlikėjų vis mažiau ir mažiau. Ir tai suprantama – čia neužtenka vien artistinio talento, būtinas neprastas, įvairiapusis muzikinis pasirengimas, gebėjimas groti įvairiais instrumentais.

Kaip žinia, laisva vieta tuščia nebūna. Muzikinė ekscentrika pamažu persikėlė į sceną, į estradą. Vyresniosios kartos melomanai, tikriausiai, dar prisimins garsiojo „Trimito“ pučiamųjų orkestro sukurtą šaunų vaizdelį „Dainuojančios žuvys“, legendinio mimo V. Polunino ekscentriadą pagal Vincento Fiorino dainą „Blue Canary“.  Na, o tai, ką rodė belgų Gaston and Leo duetas ir Danijos aktorius bei pianistas Viktor Borge, nepasiduoda jokiems atpasakojimams. Tai tikra muzikinė akrobatika, stebuklas, kurį reikia pamatyti savo akimis.

Šių metų gruodį mėgstantiems gerą klasikinę muziką bei turintiems gerą humoro jausmą Lietuvos klausytojams pasitaikys neeilinė proga išvysti tai, dėl ko varžosi garsiausios pasaulio koncertų salės. Lietuviai net trims koncertams Palangoje, Vilniuje ir Kaune priviliojo ispanų styginių kvartetą „PaGAGnini“, legendinius „muzikos chuliganus“, laužančius visas įprastas tradicijas. 

„PaGAGnini“ kvartetas savo pasirodymuose atlieka Volfgango Amadėjaus Mocarto, Johano Pachelbelio, Frederiko Šopeno, Manuelio de Falja, Pablo de Sarasatės, Nikolo Paganini kūrybą, taip pat kitų muzikos žanrų, tokių kaip rokas ar folkrokas, kūrinius, o viską sujungia šmaikščiu humoro spektakliu, kuris kaipmat įtraukia žiūrovus.

Šou dar 1991 metais sukūrė garsusis Ispanijos komedijos teatras „Yllana“ ir vienas talentingiausių savo kartos smuikininkų Ara Malikianas. Dabar „PaGAGnini“ styginių kvartetą sudaro nuostabūs muzikantai ir aktoriai Thomas Potiron, Fernando Clemente, Jorge Fournadjiev bei Eduardo Ortega.

Kiekvienas, nors kiek prartėjęs prie muzikos, žmogus žino, jog išmokti groti kokiu nors instrumentu yra sunku. Labai sunku išmokti groti gerai, o dar sunkiau – groti styginiu instrumentu taisyklingai. Įsivaizduokime, kad grojame vieną sudėtingiausių virtuoziškų kūrinių repertuare vienu sunkiausių instrumentų pasaulyje, šokinėdami į orą, šokdami, gulėdami ant grindų, spardydami ir taip toliau. Būtent tai profesionalūs komikai „PaGAGnini“ daro reguliariai. 

Štai tik nedidelė ištrauka iš vieno Vakarų leidinio: „Įvairaus amžiaus žiūrovai nekantriai sėdėjo savo vietose, laukdami, kol pritems šviesos. Jų nuostabai, iš salės galo pasirodė violončelininkas, kuris pradėjo vaikščioti ir groti tarp auditorijos. Violončelės paprastai turi į žemę atsiremiančius smaigus ir jomis groja rimtai sėdintys muzikantai. Bulgaras Jorge Fournadjiev gi artėjo prie scenos, laikydamas instrumentą ant diržo – tarsi gitarą. Kitame praėjime ispanas Fernando Clemente rodė smuiko akrobatiką, o Eduardo Ortega prisijungė prie jų scenoje, tačiau kažko akivaizdžiai trūko. Pritemdžius salės šviesas, jie nusilenkė, ir kai nušvito scena, tarsi smuikas futliare, pasirodė kvarteto bosas ir jauniausias narys 38 metų prancūzas Thomas Potiron – virtuozas, lyderis, solistas su savo šiek tiek bauginančia išvaizda ir labai išraiškingu veidu. Ir vyrai ėmėsi satyrinės Sarasate „Fantazijos apie Karmen“ aranžuotės su piktomis išdaigomis. Nuo „Habaneros“ parodijos iki neįtikėtinos Karmen „Chanson Bohème“ interpretacijos, ketveriukė buvo nepagydoma – šoko, šokinėjo sinchroniškai ir grojo visose įmanomose pozicijose.“

Šio unikalaus muzikinių išdaigininkų kolektyvo organizatorius šaunus smuikininkas Ara Malikian labai vykusiai pagrindžia kvarteto atsiradimą bei jo tikslus: „Jauni žmonės vengia klausytis klasikinės muzikos, nes bijo, kad jos nesupras ir todėl ji jiems nepatiks. Humoro derinimas su klasikine muzika yra vienas iš daugelio būdų padėti jiems suprasti, kad šia muzika mėgautis nėra taip sunku. Nereikia būti ekspertu, kad galėtum mėgautis kažkuo. Klasikinis pasaulis yra pernelyg rimtas ir pernelyg griežtas, ir jauni žmonės su juo netapatina savęs. Laikas tai pakeisti, kad jie suprastų šio muzikos žanro stebuklus. Mūsų projektas neabejotinai yra duoklė visų laikų didžiausiam smuikininkui Nikolo Paganini. Manau, kad Paganinis buvo pirmoji roko žvaigždė muzikos istorijoje. Jis išpopuliarino klasikinę muziką ir koncertavo didžiulėms auditorijoms, jis yra tikras įkvėpimas.“

Kvarteto nariai vieningai pripažįsta, jog jų koncertai nėra vien pigus juokinimas, nors šiandien tokia forma labai populiari daugelyje šalių. Jie teigia esą laimingi, kad rado būdą kaip su didžiausia pagarba ir tobulumu smagiai praleisti laiką su Paganinio, Mocarto ir Vivaldžio muzika. Priešingu atveju, tai būtų buvęs absurdiškas ir labai prastas reginys.„PaGAGnini“ – tai šou, kuris sujungia muzikos humorą bei beprotybę.

Keturių puikių muzikantų virtuoziškumu „PaGAGnini“ iš naujo atkuria kai kuriuos didžiausius klasikinės muzikos momentus, sujungtus su kitais muzikos stiliais, sukurdamas smagų ir netikėtą „Nekoncertą“, kuriuo siekiama iš naujo atrasti rečitalio sampratą, pasiekiant plačiausią auditoriją.

„PaGAGnini“ daug keliauja, gastroliuoja garsiausiose pasaulio salėse, laimi solidžiuose tarptautiniuose konkursuose. Edinburgo (Škotija) laikraščiai rašė: „Kvartetas įrodė gebantis sužavėti net ir labiausiai išprususius žiūrovus...“ „...jis neįtikėtinai meistriškas ir nepaprastai juokingas.“ Didžiosios Britanijos kritikė Rhiannon Smith pridūrė: „Pagagnini yra linksmas muzikinės satyros kūrinys, (...) kuris įneša gaivaus oro į tipišką klasikinio styginių kvarteto rečitalį. Nors kartais jis ribojasi su absurdu, tai labai linksmas šou, pritraukiantis įvairaus amžiaus ir kilmės publiką.“  O BBC televizijos kritikų nuomone, kvarteto „Nepriekaištinga choreografija įrodo, kad šou veikia kaip šveicariškas laikrodis.“

Ir pabaigai dar vienas „PaGAGnini“ įkūrėjo Ara Malikian pastebėjimas: „Apkeliavę visą pasaulį galime būti tikri, kad muzika ir humoras yra dvi emocijos, be kurių niekas žemėje negali gyventi. O kai jas abi sujungiame, gali kilti emocijų sprogimas, kuris gali padaryti bet ką labai laimingą.“

Turiningi ir labai imlūs žodžiai. Netrukus jų teisingumu galėsime įsitikinti ir mes patys. Laukti liko nedaug – iki gruodžio vidurio.