Ydingą vaiko laikyseną lemia ir netinkamai pasirinkta kuprinė

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011-10-06
Peržiūrėta
453
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ydingą vaiko laikyseną lemia ir netinkamai pasirinkta kuprinė

Kuprinė – neatsiejama mokyklinuko įvaizdžio dalis. Tačiau pastaraisiais metais dėl per didelio jų svorio visuomenės sveikatos specialistai skambina pavojaus varpais. Netaisyklinga laikysena, skeleto – raumenų sutrikimai, nugaros skausmai gali išsivystyti dėl nuo žemės neatplėšiamos kuprinės svorio. Dėl vaikų sveikatos sunerimę specialistai ėmėsi akcijos, kurios metu mokyklose buvo sveriamos vaikų kuprinės.

 

Kuprinės – krūvis vaiko stuburui

 

Kiekvienais mokslo metais moksleiviai mokykloms privalo pateikti sveikatos pažymą, kurią išduoda šeimos gydytojas. Vaikų sveikatos duomenys yra perduodami Visuomenės sveikatos biurui, kur atliekama duomenų analizė, siekiant išsiaiškinti vaikų sveikatos būklę. Jų duomenimis, kiekvienais metais moksleivių sveikata prastėja, o kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai yra viena iš didžiausių problemų. Netaisyklingos laikysenos priežasčių imtasi ieškoti nustatant moksleivių kuprinių svorį ir ar jis atitinka higienos reikalavimus.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai, akcijos metu patikrino beveik 4 tūkstančius uostamiesčio mokyklose besimokančių moksleivių kuprinių svorį. „Ši akcija atliekama jau trečius metus, jos tikslas – vykdyti ydingos laikysenos prevenciją. Šiais metais specialistai svėrė 1-5 klasių moksleivių kuprines, duomenys šiuo metu apdorojami, tad tikslių skaičių nepateiksime. Ankstesniais metais nustatyta, jog moksleiviai nešioja per sunkias kuprines. Pradinukai vaikšto susikūprinę, kadangi išlaikyti sunkias kuprines yra nelengva. Kuprinės svoris turi sudaryti 10 procentų vaiko svorio. Tai reiškia, jog trisdešimt kilogramų sveriančio vaiko kuprinė neturėtų sverti daugiau nei tris kilogramus. Ankstesnių metų tyrimai atskleidė, jog moksleivių kuprinės sudarė 10-15 procentų jo svorio. Nešiojant sunkesnę kaip 15 procentų kūno masės kuprinę, vaikus kamuoja nugaros skausmai, išsivysto stuburo pakitimai bei formuojasi skoliozė – stuburo iškrypimas į šoną“, - „Palangos tiltui“ sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Diana Butkienė.

 

Palangoje kuprinių nesvers

 

Turbūt kiekvienas esame matęs pirmokėlį, kuris, rodos, tempia didesnę už save kuprinę. Taip nuo pat pirmų dienų mokykloje vystosi ydinga vaiko laikysena. O juk laikysena yra sveikatos atspindys. „Tėvams svarbiausias dalykas turi būti vaiko sveikata, ne jo puošnumas. Susikūprinęs vaikas žaloja ne tik kaulų struktūrą, bet gali sutrikdyti ir vidaus organų vystimąsi“, - sakė D. Butkienė.

Visuomenės sveikatos specialistė vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimui/bendruomenės sveikatos stiprinimui Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybėse Aiva Dabašinskienė „Palangos tiltui“ sakė, jog mūsų miesto moksleivių kuprinės nebus sveriamos. „Šiais mokslo metais Palangos miesto savivaldybė neskyrė lėšų šiai akcijai. Tikėkimės, jog ateinančiais mokslo metais jau galėsime patikrinti ir mažųjų palangiškių kuprinių svorį“, - kalbėjo A. Dabašinskienė.

„Palangos tiltas“ išsiaiškino, jog tokios akcijos nesiėmė ir  Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyrius. „Šiuos tyrimus atlieka visuomenės sveikatos biurai. Mūsų centro kompetencija – tirti higienos normas įstaigose“, - sakė Palangos skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Važnonytė.

Dažnai pradinuko kuprinėje galima aptikti pašalinių daiktų, kurie taipogi įtakoja jos svorį: pasakų knygutės, pieštukai, akvarelė, žaislai.

„Šių akcijų tikslas Klaipėdoje, kitais metais galbūt ir Palangoje – atkreipti ne tik pedagogų dėmesį į per sunkų kuprinės turinį mažiesiems, bet ir tėvų. Tėvai dažnai nė nemato, kokių daiktų prisikrovę vaikai keliauja mokyklon“, - akcentavo D. Butkienė.

Pasirūpinti tinkama kuprine

 

Visuomenės sveikatos specialistai pateikia rekomendacijas kokią kuprinę rinktis. Tuščia kuprinė turi sverti: pradinių klasių moksleiviams – ne daugiau kaip 700 gramų, vyresniųjų klasių moksleiviams – ne daugiau kaip 1000 gramų.

Mokyklinė kuprinė turėtų turėti du reguliuojamo ilgio plačius paminkštintus diržus. Tėvai turėtų žinoti, jog kuprinės dydis turi būti pritaikytas vaiko ūgiui. Kuprinės diržus vaikai turi užsidėti ant abiejų pečių. Nešamos kuprinės apačia neturi būti žemiau juosmens. Sunkiausius daiktus stenkitės dėti į tą kuprinės dalį, kuri yra arčiausiai nugaros. Tvarkingai sudėti daiktai užtikrina jų tvarkingą išvaizdą bei neslidinėja po visą kuprinės vidų. Tėvai turėtų kasdien stebėti vaiko kuprinės turinį, jog šis joje laikytų tik tai dienai reikalingas priemones. Ir paskutinis, bet ne ką mažiau svarbus punktas – kuprinės išorinėje pusėje turi būti pritvirtintas atšvaitas.

„Liaudies išmintis sako – „skūpas“ moka du kartus. Investuokite į vaiko kuprinę, o ne pirkite kuo pigesnę. Juk medžiaginės, pigesnės kuprinės dažnai nė neatlaiko visų mokslo metų sezono. Taip pat tėvai turi atminti, jog tinkama kuprinė apsaugo vaiko nugarą“, - laikraščiui akcentavo visuomenės sveikatos specialistė D. Butkienė.

 

Vaikų sveikata – tėvų rankose

 

Mokyklinukus kiekvieną rytą į mokyklą suruošia tėvai, tad jie pirmieji ir turi įvertinti kuprinės svorį. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Tatjana Suchanova „Palangos tiltui“ sakė negirdėjusi pastabų, jog kuprinių svoris keltų problemų. „Į mūsų mokyklą nei vienas pradinukas neateina vienas. Vaikus palydi tėvai, močiutės, tad sunkių kuprinių moksleiviai neneša. Taip pat stengiamės priminti tėvams, jog šie prieš išeinant į mokyklą patikrintų moksleivių kuprines“, - sakė T. Suchanova.

Pernai sujudimas dėl per sunkių moksleivių kuprinių kilo tuomet, kai Valstybinis aplinkos sveikatos centras paskelbė atlikto tyrimo rezultatus. Spalio-lapkričio mėnesiais atliktos apklausos duomenys, kurioje dalyvavo per 22 tūkstančius moksleivių iš visos Lietuvos, parodė, kad tik 38 procentai nešiojo tinkamo svorio kuprines. 14 procentų moksleivių kuprinės svėrė daugiau kaip 15 procentų jų svorio. 60 procentų apklaustų moksleivių sakė, kad kuprinė jiems yra per sunki. Galbūt ši problema bus išspręsta, kuomet kitų metų pradžioje įsigalios vadovėlių svorio reguliavimo tvarka.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro geriausia 2020 metų specialiste tapo visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Agnė Leonavičiūtė, įvertinta už atsakingą, nuoseklų darbą stiprinant Palangos miesto savivaldybės gyventojų sveikatą nuo įstaigos įsikūrimo pradžios. Specialistę pasveikino Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta...


Karantino suvaržymai – būtini suvaldant koronaviruso pandemijos mastus, tačiau socialinių ryšių suvaržymai, žmonių tarpusavio ryšių apribojimai daugeliui žmonių yra nelengvai pakeliami psichologiškai. Psichologai vieningai sutaria: tarp karantino pažeidžiamiausių grupių – jaunimas, moksleiviai. Kaip jiems įveikti karantino suvažymus su mažiausia žala sau?


Dėl koronaviruso grėsmės nuo šeštadienio trijuose Lietuvos oro uostuose, taip pat ir Palangos oro uoste, budi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai.


Palangoje kiekvieną vasarą leidžiantis prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius – puikus pagalbininkas, renkantis sveiką gyvenseną. Jis – ilgametis LSMU biochemijos, gyvensenos biochemijos ir jos korekcijos pagrindų dėstytojas bei Šilainių poliklinikos Mitybos ir kūno svorio reguliavimo centro konsultantas. Ir tai tik maža dalis to, ko jis pasiekęs. Dabar profesorius...


Nuo praėjusių metų vidurio mieste veikiantis Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (toliau – Sveikatos biuras) rūpinasi savivaldybės gyventojų sveikata, organizuoja ir vykdo įvairias sveikatinančias veiklas, siekdamas įgyvendinti šiuolaikinę visuomenės sveikatos misiją – gerinti gyventojų sveikatą bei mažinti sveikatos netolygumus.


Praėjusią savaitę palangiškiai tėveliai sukėlė diskusiją apie tai, kad Palangoje nėra vaikų gydytojo, o sergančiam vaikui iškvietus medikus, jie neva, atvykę iš Klaipėdos, to ir nežinojo. Medikai patikino, kad tikrai visi viską žino, tačiau vaikas, jeigu jo būklė yra prasta, vis tiek vežamas į artimiausią gydymo įstaigą.


Artėjant naujiesiems mokslo metams suskumbama pasirūpinti mokykliniu kraiteliu – visomis mokyklinėmis priemonėmis, kurių gali prireikti prasidėjus dar vieniems, o gal pirmiems mokslo metams. O kad būtų kur sudėti visas priemones, pirmiausia reikia pasirūpinti kuprine. Kaip žinia, specialistai kasmet pataria kreipti dėmesį ne tik į kuprinės grožį, bet pirmiausia įsitikinti, kad ji...


Net ne visi palangiškiai, juolab kurorto svečiai, žino, kad Palangoje, netoli Birutės parko, tylioje ir gražioje aplinkoje (J.Šliūpo g. 7/Vydūno al. 4 ) įsikūrusiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institute jau ne vienerius metus miegą tyrinėja palangiškis Audrius Alonderis.


Lietuvos piliečių sveikata rūpinasi Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, kuri buvo įkurta dar 1918 m. balandžio mėn., kai Lietuva tapo nepriklausoma. 1926 metais Seimui priėmus Ligonių kasų įstatymą, apsidraudę asmenys galėjo naudotis visapusišku nemokamu gydymu, tačiau daugelis lietuvių pritars minčiai, jog nemokamos medicinos Lietuvoje niekuomet nebuvo. Kalbos apie ją nuo pat...


Kuprinė – neatsiejama mokyklinuko įvaizdžio dalis. Tačiau pastaraisiais metais dėl per didelio jų svorio visuomenės sveikatos specialistai skambina pavojaus varpais. Netaisyklinga laikysena, skeleto – raumenų sutrikimai, nugaros skausmai gali išsivystyti dėl nuo žemės neatplėšiamos kuprinės svorio. Dėl vaikų sveikatos sunerimę specialistai ėmėsi akcijos, kurios metu...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius