Zailskienei ir komandai – darbuotojų vertinimas: stebi aroganciją, įsakmų toną, menkinimą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų profesinei sąjungai atlikus anoniminę kolegų apklausą paaiškėjo, kad, tarnautojų akimis, socialdemokratės Jūratės Zailskienės suburtos komandos vadovavimas ministerijai atrodo kaip „grįžimas dešimt metų atgal“, nes ministerijoje ant žmonių neretai rėkiama, jie žeminami, tvyro nepasitikėjimas darbuotojais, mikrovaldymas, o vadovybė negeba priimti kritikos. 

Profesinės sąjungos apklausoje dalyvavo 106 darbuotojai iš 273. Portalas LRT.lt susipažino su apklausa, kuri buvo atlikta šių metų vasario mėnesį.

Ji rodo, kad nemažai darbuotojų jaučia aiškų atitolimą nuo vadovybės, mano esantys nevertinami kaip ekspertai, reikiamą informaciją apie politinius sprendimus dažnai gauna pavėluotai, nesijaučia saugiai reikšdami savo vertinimus vadovams.

Politikos užkulisiuose jau senokai skamba socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Ritos Grigalienės, kaip vienos sudėtingiausių asmenybių, pavardė. Ji atsakinga už lygių galimybių plėtrą, vaiko teises, šeimos politiką, tikslinę pagalbą. Šiai politikei yra pareikšti įtarimai „čekučių“ byloje, ji įtariama dirbdama Tauragės rajono savivaldybėje apgaule įgijusi virš 3 tūkst. eurų.

Viceministrė Deimantė Bukeikaitė atsako už nevyriausybinių organizacijų plėtrą, socialinės globos įstaigas, socialines paslaugas ir užsieniečių integraciją. Jos kolega, viceministras Saulius Davainis kuruoja socialinį draudimą, pensijų politiką bei piniginę paramą nepasiturintiems gyventojams.

Tuo metu viceministrė Aušra Putk yra atsakinga už darbo teisę ir darbo aplinką, jaunimo politikos formavimą. Prie vadovų taip pat priskiriama ir ministerijos kanclerė Svetlana Tučkė bei pati socialinės apsaugos ir darbo ministrė J. Zailskienė.

Apklausoje dalyvavę valstybės tarnautojai ar darbuotojai pagal darbo sutartis galėjo atskleisti savo pavaldumą kažkuriam iš vadovų, bet 38 apklaustieji pasirinko to nedaryti.

Portalas LRT.lt susisiekė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Tautvydu Venciumi ir paprašė pakomentuoti minimą apklausą, tačiau pirmininkas tai daryti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog tai vidiniai ministerijos darbuotojų klausimai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigia aptarsianti padėtį su savo komandos nariais, tarp jų ir viceministre R. Grigaliene, bet aiškina, kad jos kabineto durys visuomet atviros, ji yra atvira aptarti problemas.

Vadovavimas – per galios poziciją

Dauguma atsakymų sugulė diagramose, tačiau kai kurie darbuotojai pasidalijo savo unikaliais komentarais apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovų komunikaciją ir grįžtamąjį ryšį. Jie gana gerai atspindi atmosferą darbe.

Pavyzdžiui, teigiama, kad ministerijoje „visiškai vengiama pripažinti, kad daromos klaidos, nuolat kartojama, kad neva vykdoma politinė programa, nesiklausant darbuotojų argumentų“.

„Nepaisant nuolat transliuojamo „kalbėkimės“, išlaikoma distancija, gynyba puolant bet kokią kitų idėją ar nuomonę, sumenkinant klausiantį/besikreipiantį kaip emociškai reaguojantį, ne taip interpretuojantį ar vertinantį tik dalį be konteksto. Jaučiama ir arogancija bei ignoravimas kitos nuomonės, specialistų kompetencijų ir patirties. Tonas dažniausiai direktyvus, nurodantis, liepiantis („aš noriu“, „man reikia“ ir pan.), nuolat jaučiamas klausimas „ar viskas padaryta“, „ar tikrai“, „ar nepraleista, sužiūrėta“ – taip kuriant nepasitikėjimo ir kontrolės atmosferą“, – rašoma kitame komentare.

Tarnautojai ir darbuotojai taip pat skundžiasi, kad ministerijoje stringa dalijimasis informacija, kad rudenį su pasikeitimais valdžioje atsirado daug gynybinio bendravimo ir neįtraukumo, kad su darbuotojais bendraujama nepagarbiai, o vadovavimo tonas yra įsakmus, per galios poziciją – vadovai tik ir ieško, ką apkaltinti, o klausimus ar pastabas priima kaip puolimą.

„Konstruktyvus dialogas nevyksta. Arba liepiama, arba puolama. „Vadovybė pasakė, vadinasi įmanoma“. Ankstinamos darbų datos, neaišku kodėl, o reikalingi politiniai sprendimai vilkinami, dėl ko kartais vėluojame“, – pastebi darbuotojai.

Apklausoje darbuotojai atskleidė, kad specialistais vadovai nepasitiki ir kad neretai jie yra žeminami net ir prie kitų asmenų, kurie nedirba ministerijoje. Kažkas iš darbuotojų net nurodė, kad vadovų bendravime su tarnautojais pasitaiko net grasinimų, nors jie ir išsakomi juoko forma.

„Bijau išsakyti [grįžtamąjį ryšį], nes viceministrė, panašu, kad engia žmones, kolegės verkia po pokalbių su ja kas kelias savaites. Ypač apmaudu, kai verkia gerai dirbantys ir patirtį savo srityje turintys darbuotojai“, – teigia darbuotojai.

Neoficialiais portalo duomenimis, agresyviu bendravimu iš kolegų išsiskiria viceministrė R. Grigalienė.

Įdomu tai, jog, darbuotojų vertinimu, ministerijos vadovai specialistų nuomonę išklauso tik tuomet, kai nuomonės sutampa, ir apskritai yra linkę įsiklausyti tik į savivaldybių atstovų teiginius.

Tai, greičiausiai, nėra labai netikėta, nes tiek pati ministrė J. Zailskienė, tiek kiti jos kolegos neturi patirties nacionalinėje politikoje ir iki šiol buvo labiau regioninio lygmens politikai arba išvis politikoje nedalyvavo.

Sprendimų priežastys darbuotojams neaiškinamos

Apklausoje daugiausia buvo domimasi, kaip darbuotojai vertina vadovų komunikaciją ir grįžtamąjį ryšį. Tarkime, buvo klausiama, ar vadovai aiškiai ir laiku su darbuotojais dalijasi savo sprendimais ir jų motyvais. Tai yra svarbu, nes jei tarnautojai ir darbuotojai nesupras, kodėl priimamas vienas ar kitas sprendimas, jiems gali būti sudėtinga pateikti vadovams visas rizikas, tinkamai surašyti viską teisės aktų projektuose ar bendrauti su suinteresuotomis grupėmis.

Paaiškėjo, kad tik 6,6 proc. respondentų teigė, jog politinė vadovybė atvirai dalijasi informacija, sprendimų motyvais ir pokyčių priežastimis, kartais aiškumo pasigenda 25,5 proc. apklausos dalyvių, 11,3 proc. sako, kad informacija ne visada pateikiama aiškiai ir laiku. 34 proc. respondentų dažnai trūksta paaiškinimų ir atvirumo apie sprendimus, o beveik penktadalis (19,8 proc.) teigia, kad informacija pateikiama ribotai, sprendimų priežastys nepaaiškinamos.

Paprašyti įvertinti bendrą vadovų komunikacijos toną, atvirą ir bendradarbiaujantį toną įžvelgė 14,2 proc. respondentų, 16 proc. jį vertina kaip oficialų, bet korektišką, tačiau kone trečdalis (31,1 proc.) komunikaciją apibūdino kaip distancinę, 14,2 proc. – kaip gynybinę, o 10,4 proc. – kaip arogantišką ar ignoruojančią.

Be to, atrodo, kad J. Zailskienės vadovaujamoje ministerijoje svarbi informacija darbuotojus pasiekia per vėlai. Informaciją visada laiku gauna 7,5 proc. atsakiusiųjų, dažniausiai laiku – 30,2 proc., tačiau didžioji dalis respondentų nurodo vėlavimą kaip tendenciją: 19,8 proc. nurodo, kad informacija kartais pasiekia pavėluotai, penktadalis (22,6 proc.) – kad dažnai pavėluotai, o 6,6 proc. teigia, kad beveik visada sužino per vėlai.

Paklausti, kaip jaučiasi teikdami grįžtamąjį ryšį politinei vadovybei, visiškai arba dažniausiai saugiai jaučiasi 23,6 proc. darbuotojų, tačiau kone trečdalis (30,2 proc.) jaučia diskomfortą, o penktadalis (19,8 proc.) niekada nesijaučia saugiai kalbėdami atvirai.

Kad vadovai dažnai išklauso specialistų nuomonę, mano 20,8 proc. respondentų, tačiau 38,7 proc. teigia, kad tai vyksta kartais, o 16 proc. – labai retai, 2,8 proc. – niekada.

Vadovų pagarbą specialistų darbui, anot apklausos, jaučia 35,9 proc. respondentų, tačiau 31,1 proc. ją patiria tik kartais, o 15,1 proc. – retai.

Klausiami apie tai, ar bendravimas ir bendradarbiavimas su šios kadencijos politine vadovybe teigiamai veikia motyvaciją dirbti, 50 proc. respondentų nesutiko arba visiškai nesutiko su teiginiu, 11,3 proc. atsakiusiųjų įžvelgė teigiamą poveikį, o 24,5 proc. neturėjo aiškios nuomonės.

Teiraujantis, ar metinis veiklos vertinimas vykdomas laikantis politinio neutralumo principo, nepriklauso nuo darbuotojo politinių pažiūrų ar ryšių, 27,4 proc. darbuotojų su tuo nesutiko arba visiškai nesutiko, 24,5 proc. sutiko arba labiau sutiko, bet nemaža dalis respondentų (26,4 proc.) šiuo klausimu aiškios nuomonės neturėjo.

Šiuo metu iš darbo išeiti svarsto 28,3 proc. apklaustų darbuotojų, bet 19,8 proc. tai daryti svarsto dėl netekinančių darbo sąlygų, o 8,5 proc. dėl kitų priežasčių.

„Geriau keisti kai kurią politinę vadovybę. Kol kas gebu brėžti ribas. Manau, kad ne specialistai, kurie yra motyvuoti dirbti, turėtų išeiti. Kol kas pabūsiu. Tačiau taip, kolegos dėl to išeina ir yra svarstančių išeiti“, – nurodė vienas darbuotojas.

Zailskienė: „Mano kabineto durys visad atviros“

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė J. Zailskienė, paklausta apie darbuotojų požiūrį atskleidusią apklausą, sako, jog jos kabineto durys visuomet atviros, tad kiekvienas kolega esą gali susitikti ir išsakyti siūlymus. Ministrė teigia, kad politinė vadovybė palaikė apklausos iniciatyvą ir net pasiūlė keletą klausimų pati.

„Nuo pat pirmos darbo dienos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje matau ir tikiu, kad čia dirbantys žmonės yra patys tikriausi savo srities profesionalai. Su ministerijos specialistais situacijas, pasiekimus ir iššūkius nuolat aptariame, sprendimų ieškome kartu. Visada sakau, kad mano kabineto durys atviros: jei yra klausimų ar kyla problemų, kiekvienas kolega ar kolegė gali susitikti ir išsakyti siūlymus, diskutuoti, išdėstyti problemas. Palaikiau ir minėtosios apklausos iniciatyvą, apie ją žinojome iš anksto, taip pat pasiūlėme keletą savo klausimų, nes visada labai svarbu „pasimatuoti temperatūrą“, kaip mums sekasi, ar matome, girdime ir suprantame vieni kitus, kokios lyderystės tikisi darbuotojai ir panašiai“, – per atstovą spaudai Justiną Argustą atsakė ministrė.

Beje, tarp darbuotojų išsakytų vertinimų, kaip tik buvo pastaba, jog formaliai vadovybė nuolat kartoja „kalbėkimės“, bet, vietoje to, išlaikoma distancija.

Pasak J. Zailskienės, apklausos rezultatus politinė vadovybė taip pat pamatė pirmoji, aptarė juos su darbuotojų interesams atstovaujančia profesinės sąjungos valdyba. Ji aiškino, jog jai svarbu, kaip jaučiasi kiekvienas darbuotojas, todėl ketina pakalbėti tiek su viceministre R. Grigalienė, tiek su visa politine komanda dėl darbuotojų iškeltų klausimų.

„Kartu su politine komanda atėjome į ministeriją, kurioje aiškiai deklaruojamos pačių darbuotojų išgrynintos vertybės – pagarba ir pagalba, profesionalumas, komandiškumas, atvirumas ir tobulėjimas. Man tai artima, kasdieniame darbe pati laikausi šių vertybių ir tiek savo pavyzdžiu, tiek žodžiais skatinu tai daryti kitus, ypač politinės komandos žmones, kurie privalo prisiimti lyderystę – skatinti, motyvuoti, įgalinti“, – atsakė J. Zailskienė.

Komunikacijos skyriaus surinktais duomenimis, darbuotojų kaita ministerijoje nėra labai didelė.

2026 metais iki dabar į darbą ministerijoje priimta 17 darbuotojų, išėjo 9 darbuotojai. Praėjusiais, 2025 metais, priimti 43 darbuotojai, išėjo 34 žmonės.

2024 metais priimti 62 darbuotojai, išėjo 65, tuo metu 2023 metais priimti 42 darbuotojai, išėjo 24 žmonės.

Eglė Samoškaitė, LRT.lt