Žiniasklaidos ir etikos sargai kovoja dėl kablelio: nutylėti neetiška informuoti

Sparčiai keičiantis žiniasklaidos veidui, amžinas etikos ir visuomenės teisės žinoti klausimas įgyja naujų atspalvių. Apie ribą tarp viešo ir privataus, apie visuomenės intereso gynimą ir piktnaudžiavimą juo, apie žiniasklaidos objektyvumo ir etiškumo vertinimą bei šiandieninę žurnalisto duoną ir teisę klysti mintimis dalijosi trijų didžiausių Lietuvoje interneto portalų redaktoriai, žiniasklaidą prižiūrinčių institucijų atstovai, teisininkai. Jie gegužės 24 d. Vilniuje susitiko advokatų kontoros GLIMSTEDT bei Žurnalistų etikos inspektoriaus inicijuotoje diskusijoje „Komunikacijos ir žiniasklaidos teisė bei etika: nauji ir seni iššūkiai“.
„Kinta viešosios informacijos samprata, ima persidengti tai, kas vieša ir privatu. Formuojasi nauja sąvoka – santykinis viešumas arba privatumas. Puikus tokio persidengimo pavyzdys yra socialiniai tinklai, dėl kurių sunkiai apibrėžiamo statuso jau sulaukėme skundų“, – sakė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas Deividas Velkas, diskusijos metu analizavęs besikeičiančio žiniasklaidos veido temą.
Stiprėjant socialinių tinklų įtakai ir internetinei žiniasklaidai, plečiasi ir žiniasklaidos bei jos atstovų profesinės etikos reguliavimo srities ribos. Socialinių tinklų paskyros tampa visuomenės informavimo priemonėmis, ką aiškiai iliustruoja nesenas atvejis, kai Algio Ramanausko-Greitai asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išsakyta nuomonė apie Artūrą Račą, kurią apskundus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarybai nustatytas etikos pažeidimas. Nors tai kol kas vienintelis oficialiai užfiksuotas etikos pažeidimas socialiniame tinkle, tačiau skundų dėl etikos pažeidimų internetinėje žiniasklaidoje minėtoji tarnyba sulaukia kuo toliau, tuo daugiau.
Aktualėjant duomenų apsaugos problemai, riba tarp privataus ir viešo intereso tampa lankstesnė ir teismų praktikoje. Teismams tenka rinktis, kuris aspektas konkrečioje situacijoje yra svarbesnis.
„Kiekvieno iš mūsų viešumas ir privatumas nėra lygiaverčiai. Jie priklauso nuo to, kas aš esu, kokią informaciją apie mane žinoti turi visuomenė. Pavyzdžiui, Lietuvoje mažiausiai privati yra Prezidentė“, – sakė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Dr. Algirdas Kunčinas.
Diskusijoje dalyvavę didžiausių internetinių naujienų portalų redaktoriai sutiko, kad net objektyviausios žiniasklaidos priemonės negali visiškai išvengti klaidų augant turinio intensyvumui ir apimčiai.
„Ne visada esame teisūs, natūralu, kad darome klaidų. Tai lemia internetinės žiniasklaidos pobūdis – iš mūsų reikalaujama labai didelio greičio ir operatyvumo, o greitis – kokybės priešas. Pasitaiko įvairių situacijų: nuo spaudimo iš suinteresuotų asmenų iki mūsų pačių netyčinių klaidų“, – diskusijos metu sakė portalo „Delfi.lt“ vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak praktinius žurnalistikos teisiniuose labirintuose pavyzdžius pristačiusios redaktorės, visgi per trylika gyvavimo metų portalas dar nepralaimėjo nė vienos iškeltos bylos dėl etikos pažeidimų. Informacijos paneigimų taip pat buvo labai nedaug.
Apie tai, kaip ieškiniais kovojama prieš žiniasklaidą ir visuomenės interesą kalbėjęs portalo „Lrytas.lt“ vyriausiasis redaktorius Liudas Dapkus pritarė M. Garbačiauskaitei-Budrienei, kad raktinis žodis, apibūdinantis šių dienų Lietuvos žiniasklaidą, yra greitis. Pasak jo, nors vyrauja greitas ir seklus turinys, tačiau vilties teikia auditorija, kurią domina rimti straipsniai, o ne vien skandalingos antraštės ar nuotraukos. Tačiau ilgametę žiniasklaidos patirtį sukaupęs L. Dapkus pastebi, kad vis dažniau žiniasklaidos priemonės naudoja švelnesnes formuluotes („galima manyti, kad“, „daroma prielaida, kad“ ir pan.), taip sumažinant apkaltinimo neobjektyvumu tikimybę.
Pasak portalo „15min.lt“ vyriausiojo redaktoriaus Rimvydo Valatkos, žurnalistai klysta ne tik todėl, kad dirba su ką tik atsiradusia informacija, bet ir todėl, kad neretai juos paprasčiausiai stengiamasi suklaidinti.
„Jokiuose kituose demokratiniuose kraštuose su žurnalistais nesielgiama taip neetiškai, kaip Lietuvoje. Juos puola internete ir socialiniuose tinkluose, Seime ir net bažnyčiose maišo su žemėmis. Panieką žurnalistams rodo net premjerai“, – sakė R. Valatka.
Apie etiką kaip ginklą prieš kritišką žiniasklaidą kalbėjęs portalo vyriausiasis redaktorius priminė, kad norint etiškesnės žiniasklaidos, etiškesnė turėtų būti ir pati visuomenė: „Žiniasklaida – visuomenės atspindys. Kuo etiškesnė visuomenė, tuo didesniais etikos standartais vadovaujasi ir žiniasklaida“.
Tuo tarpu šiandien, užuot kėlusi aukštesnius etikos standartus pati sau, Lietuvos visuomenė dar linkusi ieškoti kaltų žiniasklaidos atstovų gretose: „Visuomenė apie žurnalistų etiką žino kur kas daugiau nei apie medicinos ar teisės etiką, nors, mano galva, neetiškas žurnalistas yra mažiau pavojingas mūsų gyvybei ir laisvei negu neetiškas gydytojas ar teisininkas“.
Diskusiją apibendrinęs advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantis partneris Linas Sesickas džiaugėsi, kad teisinis aspektas buvo tik labai nedidelė šios temos dalis – siekdami kuo geriau suprasti ir nušviesti situaciją, renginio organizatoriai skatino į ją pažvelgti iš skirtingų pusių ir todėl pakvietė dalyvauti žiniasklaidos bei priežiūros institucijų, komunikacijos agentūrų atstovus, kas leido skirtingas pozicijas vertinti objektyviai.
„Visuomenėje, kurioje naujienų srautas yra nenutrūkstamas, o ir pati žiniasklaida, jos formos keičiasi greičiau, negu bet kada anksčiau, vis sunkiau yra rasti balansą tarp žodžio laisvės ir teisės į privatumą. Apsaugoti savo asmens duomenis taip pat darosi vis sunkiau. Tikimės, jog ši vieša diskusija ne tik buvo naudinga ir suteikė žinių dalyviams, bet ir paskatins aktyvesnę ir turiningesnę žiniasklaidos etikos diskurso plėtrą Lietuvoje “, – sakė L. Sesickas.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Savaitgalio akcija
2023 09 10 | Rubrika: Miestas
Jono Šliūpo muziejuje – kūrybinio rašymo dirbtuvės ir slemas
2022 09 07 | Rubrika: Miestas
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, atslūgus vasaros sezonui ir siekdamas įtraukti Palangos bei vakarų regiono jaunimą į kultūros veiklas, rengia slemo varžytuves ir kviečia į kūrybinio rašymo dirbtuves.
Nutapyti aplinkos atspindžiai ir žmogaus egzistencija, begalybėje atsiveriantys peizažai, žvilgsnis ir horizonto gilumas, spalvos ir šviesa. Štai taip galima pristatyti Antano Mončio namuose-muziejuje atidarytą tapytojos Kristinos Mažeikaitės (g. 1987) kūrybos parodą „ Saudade “, kurioje žiūrovo laukia ne tik meditatyvūs potyriai, bet ir galimybė atsigręžti į patį save.
Gauti pranešimai apie du patvirtintus COVID-19 atvejus Palangos mieste
2020 03 26 | Rubrika: Miestas
Gauti pranešimai apie du patvirtintus COVID-19 atvejus Palangos mieste. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas š. m. kovo 26 d. pateikė informaciją, kad yra gauti pranešimai apie du patvirtintus COVID-19 atvejus Palangos mieste.
Palangos koncertų salė jau turi valdytoją 1
2018 02 01 | Rubrika: Miestas
Palangos koncertų salė jau turi koncesininką – tai patvirtinanti trišalė sutartis tarp koncesininko – UAB „Palangos koncertų salė“, investuotojo – UAB „Pajūrio infrastruktūra“, priklausančios Infrastruktūra LT įmonių grupei, kartu su „Bravo Events“ ir Palangos miesto savivaldybės pasirašyta sausio 30 d.
Palangos pulsas
2016 02 01 | Rubrika: Miestas
Stintų šventės proga – italo menininko Mondo Scara dovana Palangai
Žemaitijos sūnau, ilsėkis ramybėje aukštaičių žemėje...
Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2013 11 25 | Rubrika: Miestas
2012 m. spalio 2 d. „Palangos tilte“ buvo paskelbta publikacija „Jonas Piktuižis pasiaukojęs Tėvynės laisvei“. Straipsnyje aprašytas kario savanorio gyvenimas, jo karinė karjera bei žūties aplinkybės. Primenu, kad jaunesnysis puskarininkis J. Piktuižis žuvo kovoje už Lietuvos nepriklausomybę su maištininko Liuciano Želigovskio kariauna, būdamas dar...
Žiniasklaidos ir etikos sargai kovoja dėl kablelio: nutylėti neetiška informuoti
Rytas STALNIONIS, 2013 05 27 | Rubrika: O man ne dzin
Sparčiai keičiantis žiniasklaidos veidui, amžinas etikos ir visuomenės teisės žinoti klausimas įgyja naujų atspalvių. Apie ribą tarp viešo ir privataus, apie visuomenės intereso gynimą ir piktnaudžiavimą juo, apie žiniasklaidos objektyvumo ir etiškumo vertinimą bei šiandieninę žurnalisto duoną ir teisę klysti mintimis dalijosi trijų didžiausių Lietuvoje interneto portalų...
Paulina Skrabytė „Vaikų Eurovizijoje“ liko dešimta
Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 12 05 | Rubrika: Miestas
Devintasis „Vaikų Eurovizijos“ konkursas, kuris šiais metais vyko Armėnijos sostinėje Jerevane, Kareno Demirčjano sporto ir koncertų komplekse, Lietuvos atstovei palangiškei Paulinai Skrabytei pergalės neatnešė. Lietuvos atstovė, atlikusi savo kūrybos dainą „Debesys“ užėmė 10 vietą iš trylikos. Fortūna šįkart nusišypsojo...
Kurorto valdininkams badmetis negresia
Dalia JURGAITYTĖ, 2009 02 16 | Rubrika: Miestas
Finansų krizės draskomoje šalyje, kai daugelio įmonių darbuotojams mažinami atlyginimai ar net žmonės tampa bedarbiais, Palangos miesto savivaldybėje kai kuriems klerkams algos kyla ne vienu kitu litu, bet keliais šimtais. Savivaldybės Administracijos direktoriaus Valerijaus Kuznecovo įsakymu sausį daugelio skyrių vadovams, lojaliems liberalcentristams ir liberalų sąjūdžiui, buvo pakeltos...