9000 eurų už kvadratą – ne riba: „kosminės“ Palangos NT kainos gali slėpti riziką

"Delfi", 2021-11-06
Peržiūrėta
2088
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

 9000 eurų už kvadratą – ne riba: „kosminės“ Palangos NT kainos gali slėpti riziką

Palangos nekilnojamojo turto kainos jau lyginamos ne su Jūrmala, ar Pietų Europa, bet netgi su Silicio slėniu, esančiu JAV, Kalifornijoje – įspūdingus indėlius sukaupę lietuviai ieško, kaip apsisaugoti nuo pinigų nuvertėjimo, rašo Ernestas Naprys delfi.lt

 Dalis ekspertų jau įspėja, kad Palangoje kainos netvarios, o kurortas gali būti apstatytas abejotinos kokybės projektais, bet NT pardavėjai nemato priežasčių, kodėl turėtų kažkas keistis. 

32 kvadratiniai metrai 2017 metų statybos name J. Simpsono gatvėje, Palangoje – 299,7 tūkst. eurų, arba 9366 eurai už kvadratinį metrą. Ir tai nėra labai išskirtinis skelbimas. 

 35,2 kv. metrų butas S. Daukanto g., namas statytas 2019 m. – 278 tūkst. eurų, arba 7898 eurai už kv. metrą, rodo kitas portale aruodas.lt talpinamas skelbimas. 

Jei reikia daugiau ploto, už 410 tūkst. eurų siūlomas 56 kv. metrų butas Kęstučio g. – 7321 euras už kvadratinį metrą, rodo skelbimas alio.lt. 

Beveik kas antras skelbimų portaluose teikiamas pasiūlymas Palangoje – brangesnis nei 3000 eurų už kvadratinį metrą, o tiek kainuoja būstas Vilniaus centrinėje dalyje. 

Vidutiniškai rugsėjį vienas Palangoje parduodamo buto kvadratinis metras kainavo 2694 eurus, kai prieš metus – 1881 eurą. Vos per metus prašoma kaina padidėjo 43,2 procento, rodo portalo aruodas.lt duomenys. 

Atitinkamai, namo kvadratinis metras vidutiniškai atsieitų 2091 eurą, kainos šuolis per metus yra analogiškas.

 „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas jau kelissyk pašiepė kainas išsišokėles Palangoje – atrado, kad JAV Silicio slėnyje, prie vandenyno, galima atrasti pigesnių pasiūlymų, jau nekalbant apie kaimyninę Latviją, Jūrmalą, kur būstas pajūryje atrodo reikšmingai pigesnis. 

Europos pietuose butai prie jūros atrodo lyg pardavinėjami pusvelčiui. Tačiau Palangos būsto brokeriai laido juokelius, kad galbūt ekonomistas neįperka norimo vasarnamio – tad ir telieka burnoti ant kainų. 

O juk COVID-19 parodė, kad poilsis kur nors toliau ne visuomet įmanomas. „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis atranda logiškų paaiškinimų: pinigų Lietuvoje yra apsčiai, jie nuvertėja rekordiniais tempais Europoje – natūralu, kad žmonės nori apsaugoti savo turtą. Jis nelabai įžvelgtų galimybių kainoms mažėti. 

Tuo metu „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sako, kad nereikia lyginti su užsieniu, pakanka lyginti tarp miestų Lietuvoje – kainos Palangoje atrodo mažiausiai tvarios.

 „Palangos pakraštyje butas kainuoja tiek pat, kiek butas Vilniaus miesto centrinėje dalyje – na tai turbūt jau verčia susimastyti. Negalima aišku sakyti, kad būtinai turi būti Vilniuje brangiau nei Palangoje, tačiau miestų konjunktūra yra visai kitokia – Palangoje yra investuotojai, kurie tikisi pinigų saugumo ar vertės prieaugio, Vilniuje dominuoja pirkėjai, kurie perka NT sau“, – sako S. Vagonis. 

Natūralu, kad įvairios valstybės turi kelis traukus objektus – kalnus, slidinėjimo kurortus, miškus, gamtos objektus, fjordus, salas, ar tą patį pajūrį. Tik ne Lietuvoje, vertina Ž. Mauricas. 

„Visi Lietuvos poilsiautojų keliai veda į Palangą. Tuo mes skiriamės nuo Skandinavijos šalių, kur atostogų pasirinkimų daugiau, ten atskiri regionai turi savo traukos objektų. Kituose Lietuvos miestuose naujos statybos butų praktiškai nėra – alternatyva yra statytis sodybą, bet tam reikia skirti laiko, papildomi nemaži kaštai, derinimai, leidimai, net ir nelabai yra tokių vietų, kurios būtų populiarios sodybų statyboms“, – apžvelgia Ž. Mauricas. 

Palangai nedidelę konkurenciją sudaro nebent Druskininkai ar Birštonas – ekonomistas pasigenda kitų vietų, kur žmonės galėtų įsigyti antrą ar trečią būstą poilsiui. 

„Trauka į Palangą yra didelė, manau, ji didės, nes žmonės ten dalį laiko ir gyvens ar jau gyvena – žmonės juda į vietas, kurios malonios jiems ir Palanga yra viena iš jų. Ne tik Palanga, bet ir regionai aplink ją. Palanga pagal gyventojų skaičių yra sparčiausiai augantis miestas Lietuvoje, galbūt dalis žmonių pasiliks ten gyventi, o didžiuosiuose miestuose, Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje liks butas –biuras darbui“, – paaiškina ekonomistas.

 Tačiau kainas Palangoje jis jau vadina „kosminėmis“ ir neabejoja, kad ieškančiųjų būsto poilsiui geografija plėsis. 

Čia pat – Latvijos pajūris, kur kainos ženkliai mažesnės. Jūrmaloje būsto kainos yra maždaug trečdaliu mažesnės nei Palangoje, sukasi apie 1930 eurų už kvadratinį metrą, kai Palangoje – 2900 eurai, lygina portalas numbeo.com. 

Netgi Estijos sostinėje, Talino centre, būstas kainuotų 2860 eurų už kv. metrą, Vilniaus centre – 3118 Eur

. „Jūrmala atrodo lyg neatrastas perlas, kur yra ir infrastruktūra, dalis būsto labai geros kokybės, dažnu atveju net geresnis nei Palangoje. Butai ten didesnio ploto, infrastruktūra sutvarkyta. Mes Lietuvoje nuėjome į kraštutinumus – buvau radęs 32 kvadratinių metrų dviejų aukštų namą. Latvijoje tokių neradau“, – sakosi Ž. Mauricas.

 Anot jo, vilniečiui net nebūtų didelio skirtumo dėl kelionės atstumo, o kai pradės veikti „Rail Baltica“ – Ryga ir Jūrmala bus pasiekiama netgi greičiau. Avulis: man metalo kaina yra 100 proc. pakilusi „Hanner“ savininkas ir valdybos pirmininkas Arvydas Avulis paaiškina, kad vienintelis būdas pristabdyti kainų augimą – pasiūlos didinimas. 

„Ką gali pasakyti, kai kainos pakyla. Man, pvz., metalo kaina yra pakilusi 100 procentų. Tai gali piktintis ar būt nepatenkintas, bet ji nekrenta ir viskas. Su kainomis yra toks dalykas – kaip ir energetiniai resursai dabar brangsta, ir akivaizdu, kad tai neracionalu, tai neefektyvu, bet ar mes ką galime su tuo padaryt? Turbūt mažai ką galime“, – kalba A. Avulis. 

Verslininkas vertina, kad Palangoje sutapo kelios kainų augimą paskatinusios dedamosios ir nebūtinai jos dabar ims ir išnyks. 

„Vienas dalykas, kad statybos pačių darbų kainos pakilo, o jos kilo taip pat dėl kelių priežasčių: brango žaliavos, trūksta darbo jėgos. Pabrangus statybos darbams, visiškai natūralu, kad didėja ir NT kainos. Kitas dedamoji – tai yra pasiūla ir paklausa. Tai vėlgi, jeigu tuo metu buvo paklausa ženkliai didesnė, nei pasiūla, tai buvo dar vienas veiksnys, kuris lėmė kainos didėjimą. O dar trečias veiksnys, kuris veikia – tai yra infliacija, tai yra psichologiniai dalykai. Dabar jau net ne psichologiniai – jei anksčiau visi apie infliaciją kalbėjo, dabar jau žinome, kad yra 8 procentai ir prognozė, kad metus turbūt pabaigsime su dviženkliu skaičiumi“, – apžvelgia A. Avulis.

 Jis primena, kad šalies gyventojų indėliai bankuose – jau 19,6 milijardo eurų, tai visų laikų rekordas. Tuo metu infliacija pinigus graužia greičiausiai visoje ES.

 „Lietuvoje turime per daug pinigų ir tas baisus pinigų kiekis daro didelį spaudimą – žmonės nenori, kad pinigai imtų ir nuvertėtų. Iš dangaus žmonėms tie pinigai nenukrito – jie juos užsidirbo, sunkiai užsidirbo, gal ir rizikuodami užsidirbo, ir jie nenori kad tie pinigai nuvertėtų ar jie prarastų savo vertę. Tai ir keičia pinigus į daiktus. Vienas iš aiškiausių ir populiariausių dalykų, kaip pinigus galima pakeisti į daiktus, kurie mažiau nuvertėja, arba kaip NT, visai nenuvertėja, bent šiuo metu – tai būsto pirkimas Vilniuje ar Palangoje“, – sako A. Avulis. 

Verslininkas pabrėžė, kad visuomet pasaulyje galima rasti ir brangesnio, ir pigesnio turto, galbūt Latvijoje žmonių santaupos netokios didelės ir pasiūla didesnė – tai ir lemia kainų skirtumus. 

A.Avulis pripažino, kad „Hanner“ planuoja projektą Palangoje: „Mes įsigijome Palangoje sklypą, turime planų pastatyti gerą ir įdomų projektą. Kai turėsime jau truputį daugiau duomenų, kokio jis dydžio bus ir kaip ten viskas bus padaryta, tada galėsime su jumis pasidalinti“. 

Palangoje dirbantis NT brokeris Ignas Tiškus neįžvelgia problemų – jei nori pirkti butą kur nors Ispanijoje, kad ir Marbeljos kurorte, tai imi ir perki. 

„Kainų palyginimas su Silicio slėniu ar dar kažkuo – na galima važiuoti į Marbelją ir pirkti. Bet atėjo COVID-19, uždarė sienas, o tu palikai kokį ispaną prižiūrėti savo butą – žiūri, kad iš pažadėto 20 tūkst. eurų nuomos pelno gauni tik 7 tūkst. eurų, o mokesčiai lygus 8 tūkst. eurų, ir turi minusą. O čia – 300 kilometrų, sėdai į mašiną ir sukontroliavai, ar tavo butas išnuomotas, ar ne“, – apžvelgia I. Tiškus. 

„Mes su kolegomis pajuokaujame, kad greičiausiai Ž. Mauricas sugalvojo nusipirkti Palangoje NT ir pamatė, kad neįkanda, todėl bando visais būdais jį sumenkinti. Kai objektą vertini visiškai paviršutiniškai ir neįsigilini į jokias detales, tada gali pasirodyti šitaip. Bet kada gali paimti patį brangiausią namą iš Prienų, ir patį pigiausią iš Palangos, ir pasakyti, kad Prienai nusivažiavo ir kainas pakėlė iki Palangos lygio“, – tęsia I. Tiškus. P

atikrinome – brangiausia sodyba Prienų r. siūloma Balbieriškio miestelyje, čia kainos siekia apie 3,4 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, Palangos savivaldybėje išties galima rasti gerokai pigesnio būsto, vertinant už kvadratinį metrą, dažnai tai dideli objektai toliau nuo kurorto. 

„Tikrai pas mus Palangoje yra labai brangių objektų, bet tie objektai brangūs dažnai būna ne veltui. Žemė – brangi, jos, kuri būtų prie jūros, Palangoje turime labai mažai, ko nepasakysi apie Latviją, kuri turi begales pajūrio, ir jiems tas pajūris yra tiesiog ganyklos, visiškai nevertinamos. Lygiai taip pat skiriasi suvokimas apie statybos kokybę“, – sako I. Tiškus. 

Kol vyko žemės reforma, pasak brokerio, tai prilaikė kainas, kadangi vis atsirasdavo žmonių, „kurie gavę žemes iš oro“ parduodavo pernelyg nesigilindami į kainą.

 „Antra, nesibaigė medžiagų kainų augimas, jis vis dar tęsiasi. Pasižiūrėkite, kiek papildomų veiksnių – minimalaus atlyginimo kėlimas, žadama kelti akcizus, brangtų kuras, visa kita – tie veiksniai tiesiog sueis į labai dideles kainas. Ž. Maurico kritika Palangai galbūt yra eilinis bandymas prilėtinti rinką, kad žmonės nepirktų brangiai. Bet statytojai stato brangiai – nėra taip, kad jie už kvadratą užsidirba 3000 eurų. Aišku, kad yra ir spekuliantų, kurie abejotinus objektus abejotinose vietose parduoda už brangiai, bet jų buvo visada. Nėra visa rinka kažkokia iškreipta“, – vertina I. Tiškus.

 Latvijos pajūris, išskyrus Jūrmalą ir didesnius miestus, anot jo, yra neišplėtotas, dažnai privažiavimai neasfaltuoti.

 „Jie turi daug pajūrio, kurio nevertina, o mes vertiname, pas mus infrastruktūra yra, kurortas išbaigtas, pagražintas – visai kitas lygis. Kažkada, po 10 metų jie turbūt irgi pasieks tą lygį, kaip Palangos, bent jau dalyje zonų, tada ir kainos bus visiškai kitokios. Latvijoje dabar yra taip pat, kaip pas mus Lietuvoje buvo kokiais 2000-aisiais metais, 20 metų atgal“, – mano I. Tiškus. 

Brokeris vertina, kad rudeniop rinkoje jaučiamas atoslūgis, sandorių mažiau, tačiau tai sezoniška – po naujųjų metų jis prognozuotų, kad vėl prasidės paieška namų ir butų, kurie bus įrengti vasarą, pavasarį suaktyvės ir NT plėtotojai, kurie dairysis sklypų su statybos leidimais. Brokeris nemano, kad turtas galėtų nuvertėti.

 „Dažniausiai turtą parduoda dėl to, kad nori nusipirkti kažką didesnio, arčiau jūros, arčiau centro – iškeisti į kažkokią naudą. Nebėra tokių žmonių, kurie parduoda turtą, pasideda pinigus į kišenę, ir laukia, kol kažkam pasidarys blogai. Visi pardavinėja turtą su mintimi, kad jį pardavus reikia iš karto į jo vietą kažką nusipirkti, arba netgi susirasti dar prieš parduodant. Ir automatiškai jų sekantis pirkinys pabrango lygiai tiek pat, kaip ir pabrango jų esamas turtas“, – kainas apžvelgė I. Tiškus. 

NT ekspertas S. Vagonis Palangą išskiria kaip regioną, kuriame kyla abejonių dėl NT kainų tvarumo. „Didmiesčiuose, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, tvarumą galima pamatuoti per kelis parametrus: gyventojų pajamas, lyginant su turto įsigijimo kainomis, galima nuomos kainas lyginti, žinant, kad miestuose dominuoja pirkėjai, kurie perka būstą savo poreikiams. Ten dėl tvarumo abejonių nekyla nepaisant to, kad kainos gana stipriai išaugusios. Bet žiūrint į Palangą, ji vis dėlto išsiskiria dviem dalykais – dominuoja pirkėjai, kurie perka būstą ne sau, tai yra ne palangiškiai, o žmonės, kurie nori poilsiauti. Kitas dalykas, kainų augimo tempas gerokai aukštesnis, lyginant su kitais miestais“, – apžvelgia S. Vagonis. 

„Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas lygina, kad per metus 5 didžiuosiuose miestuose NT kainos padidėjo apie 20 procentų, tuo metu Palangoje – apie 40 procentų. 

Net ir žvelgiant į visą dešimtmetį, Palangoje kainos kone padvigubėjo, kai šalia esančioje Klaipėdoje kainos teaugo apie 40 procentų

. „Tai yra signalas, kad galbūt čia ne viskas gali būti taip tvaru, kaip daugeliui investuotojų norisi“, – vertina S. Vagonis. Žmonių baimė prarasti pinigus yra vienas iš faktorių, atvedusių į Palangą, tik, priešingai nei Vilniuje, pasiūla čia gerokai mažesnė, jei Vilniuje per mėnesį sudaroma apie 1000 sandorių dėl butų, keli šimtai Palangai jau yra rimtas iššūkis.

 „Jei gyveni mažesniame miestelyje, turi santaupų, kurias nori investuoti į NT, tikėtina, kad tu ieškosi investicijų ne savame miestelyje, kur rinka nelabai likvidi, bet dėmesį kreipsi į sostinę, kuri yra pati likvidžiausia ir patraukliausia rinka, na ir kitas variantas yra Palanga, kuri Vakarų ar Šiaurės Lietuvos gyventojams netgi arčiau pasiekiama nei Vilnius. Galbūt pamąstoma, kad jei nenusiseks nuoma, čia galima pagyventi, pasimaudyti jūroje, galbūt toks yra žmonių motyvas“, – svarsto S. Vagonis.

 Tačiau pasiūlos trūkumas Palangoje, anot jo, gali būti laikinas, priešingai nei Neringoje, kur itin reti kokie nauji projektai.

 „Mano supratimu, didžiausia grėsmė Palangai yra pasiūlos perteklius. Šiuo metu, taip, paklausa viršija pasiūlą ir kainos greitai kyla. Bet Palangoje galima problema yra ta, kad paskui paklausą ateina ir pasiūla, naujos statybos, kurios šiandien suplanuotos, aktyviai planuojamos – jos realiai užtruks, bus įgyvendintos kitąmet, ar 2023 metais. Koks bus noras įsigyti turtą už tokias kainas, kai bus daugiau pasiūlos, sunku prognozuoti“, – vertina S. Vagonis.

 Jis nelygintų Palangos kainų su kitomis valstybėmis, mat tą daryti reikėtų atsakingai – lyginti ne kelis paskirus projektus, o kelis šimtus, reprezentuojančius rinką. 

Tačiau lyginant ir su Vilniumi, Palangos kainos atrodo nušuoliavusios tolokai.

 „Kokie faktoriai stums kitąmet ir dar vėliau pirkti Palangoje, kai nebus tokio ažiotažo ir pasiūlos trūkumo, sunku pasakyt. Dėl to tas kainų lygis, toks koks yra, mano supratimu, yra mažiausiai tvarus Lietuvoje, lyginant su kitais didmiesčiais arba kitais kurortais, kad ir ta pačia Neringa. Globalumą sudėtinga išmatuot ir vis tiek žmogus, kuris poilsiauja, investuoja Lietuvoje, na vargu ar jis pirks Latvijoje, juo labiau tokiuose tolimuose regionuose kaip Ispanija ar JAV“, – tikina NT rinkos ekspertas. 

primena, kad NT kurortuose yra mažiausiai atsparus finansų krizėms – kai sudreba ekonomika, žmonėms svarbiausia išsaugoti pirmąjį būstą, bet ne antrąjį, todėl įprastai kainos kurortuose krenta smarkiau. 

Ž. Mauricas patikino, kad pats Palangoje pirkinių nesidairąs. Jis paaiškino, kad NT kainų pajūryje augimą stipriai nulėmė įvestas karantinas – gyventojai baiminosi, kad negalės išvykti į užsienį, čia nebeliks vietos, dalis dėl to įsigijo vasarnamį ar apartamentus sau, kad turėtų kur atvažiuoti vasarą. 

„Tvarumo klausimas susiveda į konkurenciją – kokia konkurencinė aplinka. Vienas konkurentas yra Latvija, turinti labai didelius plačius palūdymius ir kainas tokias, kokios pas mus buvo prieš dvejus metus. Į pietus, aišku, gal ir nepriskraidysi, bet, jei skrydžių daugės, turint omeny, kad Ispanijoje ar Graikijoje kainos kilo labai nežymiai arba visai nepakilo, na irgi reikia susimąstyti“, – svarstė Ž. Mauricas. 

Ekonomisto nuomone, didelė kaina turėtų atspindėti ir gerą produktą, o gyventojai visuomet gali pasilyginti, ką už tą pačią kainą nusiperka. 

„Kartais Palangoje didžiausio ploto butas visame projekte yra toks pats, kaip mažiausio ploto butas projekte Jūrmaloje – prasilenkimas visiškas. Jei prikepsime labai abejotinos kokybės objektų, pristatysime bet ko, tai šioks toks „dejavu“, kas vyko Gruzijoje prieš 15 metų – užstatė visą pakrantę 5-10 aukštų daugiabučiais, sutankino, ir dabar niekas ten nebevažiuoja, ten baisu“, – sako Ž. Mauricas ir įspėjo, kad Palangos gali laukti panašus likimas.

Delfi.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šių metų nekilnojamojo turto (NT) rinka aprimusi daug kur, tik ne pajūryje. Palangos butų pardavimo kreivė kyla aukštyn, rodosi, žmonės tiesiog šluoja naujos statybos butus. Visgi ekspertai pabrėžia: tokia statistika – apgaulinga.


Kitą ketvirtadienį, liepos 6 d., šalyje bus švenčiama Mindaugo karūnavimo diena. Kadangi tai yra ne darbo diena, daugybė dirbančių penktadienį irgi susiorganizavo laisvadienį.


Artėjantis Joninių savaitgalis, nors šįkart ir nebus ilgesnis, lietuvaičius vilioja į pajūrį.


Šį kartą nebus dar vieno balso darniame chore „viskas brangs, nes pigti negali“. 


Atstumas tarp Palangos ir Šventosios gyvenviečių sparčiai siaurėja, ir riba tarp jų galiausiai turėtų apskritai išnykti, sako nekilnojamojo turto ekspertai ir Palangos savivaldybės atstovai.


Palangos verslininkai ruošiasi šventiniam laikotarpiui. Pasukti galvas kuo sudominti kurorto svečius, teko tiek viešbučiams, tiek ir restoranams. Tikimasi, jog Palangą užguls ir linksmybių išsiilgę poilsiautojai, ir šeimos su vaikais. Skaičiuojama, kad jau dabar kurorto viešbučiai Naujametinei nakčiai užimti iki 80 procentų.


Palangos nekilnojamojo turto kainos jau lyginamos ne su Jūrmala, ar Pietų Europa, bet netgi su Silicio slėniu, esančiu JAV, Kalifornijoje – įspūdingus indėlius sukaupę lietuviai ieško, kaip apsisaugoti nuo pinigų nuvertėjimo, rašo Ernestas Naprys delfi.lt


Praėjusį savaitgalį (rugpjūčio 7-8 d.) Palangoje įvykęs LXVIII Vilniaus aukcionas ne tik stebino dalyvių aktyvumu ir įsirašė į istoriją kaip aukcionas, kuriame labiausiai kilo parduotų lotų kainos, bet ir tapo istorijos įprasminimo dalimi.


Verslininkas Gediminas Gečas – jis valdo populiarias kurorto kavines „A-petit“ ir „Šilelis, Mokesčių inspekcijai nurodė, kad banke pernai turėjo 10 000 eurų, buto, kuriame gyvena, vertė yra vos 39 tūkstančiai eurų, kitų statinių – sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių – vertė yra 32 600 eurų, valdomų žemės sklypų vertė yra 76 000 eurų, yra...


Palangoje esančio kino teatro „Naglis“ renovacija gali kainuoti apie 2,5 mln. eurų, sako likviduojamos bendrovės „Lietuvos kinas“ vadovas Arūnas Stoškus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius