Palangiškius mirtis itin glemžėsi metų pabaigoje, o laidotuvės dėl „kovido“ labai pasikeitė

Per kelias metų pabaigos savaites Lietuvoje užfiksuotas beprecedentis mirčių šuolis, daugėja mirštančių namuose. Palanga – ne išimtis: kurorte daugiausiai žmonių Anapilin šiais metaus iškeliavo lapkritį. Ir poliklinikos direktorė Jūratė Mikutienė, ir Palangos Laidojimo namų vadybininkas Raimondas Litvinas, ir Irena Biriukaitė, Palangos Globos namų direktorė sutinka, kad mirtis palangiškius linkusi pasiglemžti antroje metų pusėje, ypač šį lapkritį. „Kovido“ pandemija labai stipriai pakeitė laidotuves,“ – „Palangos tiltui“ prisipažino R. Litvinas. „Kelias dienas mirusiųjų giminaičiams lapkritį net teko palaukti eilutėje palaidoti mirusįjį,“ – sakė jis. O kai kurie vyresnio amžiaus palangiškiai dabar liūdnai juokauja: „Dieve, maldauju tave mane pasiimti pas save bet kuriuo kitu metu – tik ne per karantiną.“

Mirtis kerta smarkiai
Anot R. Litvino, palangiškių mirtingumas šių metų pabaigoje yra „aiškiai“ padidėjęs.
„Priežasčių aš nežinau, bet mirties liudijimuose dažniausiai buvo nurodytos įvairios priežastys: ir „kovidas“, ir širdies-kraujagyslių ligos, ir onkologinės ligos – labai įvairiai,“ – sakė Palangos laidojimo namų vadybininkas.
Nuo karantino paskelbimo lapkritį koronavirusas kaip palangiškių mirties priežastis buvo nurodytas šešiais atvejais.
„Kovido“ laidotuvės vyksta visai kitaip – šarvojame tik keliom valandoms, karstas būna uždarytas, giminaičiai griežtai laikosi atstumo reikalavimų. Laidojimo namuose vienu metu leidžiame būti tik iki 10 žmonių. Žmonės – supratingi, patys dažniausiai reguliuoja atstumus. Mes retai turime įsikišti,“ – pasakojo R. Litvinas.

Buvo eilės
Pasak jį, keliskart lapkritį laidojimo namuose buvo susidariusios eilės.
„Laimei, teko ne savaitę kaip kitur laukti (palaidoti velionį), o dieną ar dvi dienas. Mirusįjį mes palaikydavome savo šaldytuvuose. O dabar, gruodį, viskas normalizavosi,“ – sakė R. Litvinas.
Kurorto laidojimo namuose yra du šaldytuvai.
Anot pašnekovo, nors velionio palaikų kremavimas (deginimas) tampa populiaresnis ir Palangoje, tačiau koronaviruso metu dauguma renkasi laidoti tradiciniu būdu – karstą nuleidžiant į duobę žemėje – dėl paprastos priežasties: dėl didelio mirusiųjų šalyje skaičiaus vieninteliame šalyje Kėdainių krematoriume susidarė eilės.
„Net iki savaitės,“ – sakė R. Litvinas. „Todėl net tie, kurie mieliau velionį kremuotų, dabar renkasi laidoti karste žemėje.“

Kremavimas nėra pigesnis
Nors kalbama, kad kremuoti yra pigiau, bet R. Litvinas nesutinka su tokia nuomone: „Man atrodo, kad abejais atvejais panaši suma išeina. Kremacija – pakankamai brangi, o laidojant karste – kainuoja duobkasio paslaugos, kiti ir kostiumą brangesnį velioniui užsako.“
Vadybininkas pastebėjo „Palangos tiltui“, vieninteliui kurorto laikraščiui, kad pastaraisiais metais – o ypač šiais „kovidiniais“ metais – smarkiai pasikeitė laidojimo tradicijos.
„Anksčiau velionį visą parą laikydavome, o dabar – vos pusdienį, iki keturių valandų. Taip pageidauja velionio giminaičiai,“ – pasakojo R. Litvinas.

Darbuojasi šešių duobkasių brigada
Jis neslėpė, kad dėl to ir Laidojimo namai dėl to truputį mažiau uždirba. Šarvojimo salės nuoma Palangoje kainuoja apie 130 eurų parai.
„Čia – jau su viskuo,“ – sakė pokalbininkas.
Atskirai kainuoja giesmininkų ir duobkasių paslaugos. Palangos kapinėse darbuojasi šešių žmonių brigada.
„Duobkasiai prašo individualiai – koks kapo gruntas, kitąkart šaknų daug būna ir panašiai,“ – sakė R. Litvinas.

Palaidojo 13 globotinių
Irena Biriukaitė, Palangos Globos namų direktorė, taipogi pritaria nuomonei, kad mirtis palangiškius yra labiau linkusi pakirsti metų pabaigoje.
„Pirmąją šių metų pusę palaidojome keturis savo globotinius, o antrąją – devynis. Daugiausiai mirė liepą, spalį, lapkritį ir gruodį,“ – sakė I. Biriukaitė.
Ji negalėjo pasakyti, kodėl žmonės labiau miršta antroje metų pusėje, ypač jų pabaigoje.
„Reikėtų pono Dievo klausti. Su „kovidu“ didesnio mirtingumo aš nesieju – tik du seneliai nuo jo mirė. Netiesa, kad dėl karantino nukenčia pacientai su kitomis sveikatos problemomis. Mūsų miesto šeimos gydytojai labai sąžiningai lanko mūsų senelius. Didelis ačiū jiems,“ – sakė Globos namų direktorė.
Kad žmonės miršta jos vadovaujamoje įstaigoje, ji nė kiek nesistebi: „Juk mūsų globotinių amžiaus vidurkis – apie 85 metai. Dauguma turi įvairių ligų.“

Neleidžia atsisveikinti
Anot I. Biriukaitės, Globos namų darbuotojams tenka kantriai savo globotiniams paaiškinti, kas yra koronavirusas, kodėl yra paskelbtas karantinas ir kodėl giminaičiams negalima jų aplankyti.
„Iki sustiprinto karantino sudarydavome sąlygas giminaičiams atsisveikinti su nepagydamomis ligomis sergančiais seneliais. Dabar to negalime leisti,“ – sakė I. Biriukaitė.
Poliklinikos direktorė: „Mirtingumas buvo didžiausias lapkritį“
Poliklinikos (Palangos asmens sveikatos priežiūros centro) direktorė Jūratė Mikutienė taip pat sakė „Palangos tiltui“, kad yra pastebėjusi, kad labiau mirštama metų pabaigoje.
„Išties, kiekvienais metais labiausiai mirštama lapkritį. Ir šiais metais, ir anksčiau. Kodėl taip yra – net ir man nelengva paaiškinti. Tą yra pastebėjusi ir Globos namų direktorė,“ – sakė J. Mikutienė. 

Seime įvyko specialus posėdis
Gruodžio 16 d. Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo kalbama apie priežastis, dėl kurių išaugo šių metų mirtingumas, bei būdus šią situaciją spręsti. Mirčių šuolis praėjusiomis savaitėmis, anot Statistikos departamento, beprecedentis. Pavyzdžiui, per gruodžio 7-13 savaitę šalyje buvo fiksuota 375 mirtimis daugiau nei priešpandeminiu metu. Seimo nariai situaciją šalyje vertino kaip tragišką.
Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vedėja Rūta Ustinavičienė, kad statistikos duomenis institutas gauna apdorodami mirties liudijimus.
„Negalėsime pasakyti, dėl kokių priežasčių padidėjo ar sumažėjo mirčių skaičiai vienose ar kitose ligų klasėse, nes mirties liudijimuose tokios informacijos mes neturime“, – sakė ji.
Nuo 2017 iki 2019 metų mirčių skaičius palaipsniui mažėjo, bet viskas pasikeitė šiemet.
„Mirčių skaičių nuo 2017 iki 2019 metų palaipsniui mažėjo, 2020 metais matome, kad jis yra padidėjęs. Didžiąją dalį mirčių sudaro kraujotakos sistemos ligos, kiekvienais metais tai sudarė daugiau nei pusę visų mirties priežasčių“, – teigė R. Ustinavičienė.

Kokios ligos vertė iš kojų lietuvius?
Per 2020 metais padidėjo mirusiųjų namuose, sumažėjo mirštančių ligoninėse. Daugiausiai mirčių, kaip ir praėjusiais metais, lėmė kraujotakos sistemos ligų klasė. Taip pat infekcinės ir parazitinės ligos, kvėpavimo sistemos ligos, virškinimo sistemos ligos, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių. Spalio mėnesio duomenimis, daugiausiai mirčių prisidėjo kraujotakos sistemos ligų klasėje, kvėpavimo, virškinimo sistemos ligų klasėse.
„Nuo koronaviruso spalio mėnesį šalyje fiksuotos 83 mirtys“, – sakė ekspertė.
O per kelias lapkričio savaites buvo fiksuotos 151 mirtys. Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus analitikas Jonas Bačelis komitetui pristatė mirčių statistikos duomenis. Departamento pateikta paskutine analize, kuri buvo atlikta praėjusią savaitę, per 49–ą savaitę Lietuvoje mirė 50% daugiau žmonių, nei tokią savaitę miršta paprastai (sprendžiant iš ankstesnių metų). Tai yra 375 mirtimis daugiau nei priešpandeminiu metu.
„Du šuoliukai – vienas liepą, vienas rugpjūtį. O dabar mes pagauname pagreitį“, – komiteto posėdyje sakė Statistikos departamento atstovas. „Greičiausiai jie nėra sietini vien su pandemija“, – sakė analitikas. Nors Statistikos duomenys dar labai „žali“, tačiau jie jau dabar rodo beprecedentį perviršį. „Net ir žaliuose duomenyse matoma, kad beprecedentis yra šitas mirčių perviršis“, – apie naujausius duomenis kalbėjo ekspertas.
Jis teigė, kad tokių skaičių, kurie matomi paskutines kelias savaites, nebuvo stebimi per 20 metų. „Nepanašu, kad tas augimas mėgintų sustoti“, – komiteto posėdyje konstatavo J. Bačelis.

Skaičiai kelia nerimą
Nacionalinio vėžio instituto profesorė Sonata Jarmalaitė teigė, kad turimi skaičiai kelia nerimą. „Preliminariais vėžio registro duomenimis, šiais metais mažėjo ankstyvose stadijose diagnozuojamų navikų, Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, 9 procentais mažėjo naujai diagnozuojamų navikų. Ankstyvose stadijose tas procentas buvo 6, vėlyvose – 3 procentai. Neramina aktyviose gydymo fazėje esančių pacientų mažėjimas ir prevencinių programų apimtys“, – Sveikatos komitete sakė S. Jarmalaitė „Primenu, kad vėžys yra lėtinė liga ir pokyčių mes turbūt sulauksime vėliau“, – teigė profesorė.
Po išklausytų pranešimų, komiteto vadovas Antanas Matulas rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai nedelsiant įvertinti situaciją ir imtis reikalingų veiksmų.
„Išklausius tuos pranešimus matome, kad situacija yra tragiška, siaubinga. Jau dabar matome kryptis, kur reikia stiprinti veiklą“, – teigė Seimo narys.

2020 metais Palangoje gimė ir mirė žmonių pagal mėnesius-

Sausį – 8 ir 11

Vasarį –5 ir 23

Kovą –6 ir 15

Balandį – 12 ir 18

Gegužę –9 ir 14

Birželį- 14 ir 25

Liepą –15 ir 22

Rugpjūtį –13 ir 28

Rugsėjį –16 ir 15

Spalį –13 ir 17

Lapkritį – 19 ir 31

Gruodį – nebuvo duomenų.

Iš viso Palangoje 2020 metais gimė 130 kūdikiai, mirė – 219 žmonės (be gruodžio mėn. Duomenų)

„Palangos tilto“ info