Seimo narys Mindaugas Skritulskas: „Rinkėjai į mane jau kreipėsi įvairiais klausimais: nuo elektros tiekėjų pasirinkimo iki infrastruktūros problemų Slengiuose“

Naujosios kadencijos Seimas ir Mindaugas Skritulskas, jo narys iš Palangos, įveikė pirmąjį darbo mėnesį. Per jį M. Skritulskas, buvęs Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys, įgyvendino savo sumanymą – tapo Seimo „Lietuvos pajūrio bičiulių“ grupės pirmininku. O pirmadienį, gruodžio 21 dieną, yra numatytas šios grupės posėdis kartu Lietuvos pajūrio regiono – Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų bei Kretingos, Klaipėdos bei Šilutės rajonų – merais. „Planuojame aptarti Lietuvos pajūrio regiono savivaldybių merų informaciją apie savivaldybių ir šio regiono prioritetus 2020-2024 metų laikotarpio bei 2021-2027 metų laikotarpio finansinėje ES perspektyvoje, lūkesčius Seimui svarstant ir priimant 2021-ųjų metų Valstybės ir savivaldybių biudžetą, o taip pat iniciatyvas teisėkūros srityje,“ – „Palangos tiltui“ sakė M. Skritulskas.

–Jau vieną mėnesį dirba naujo sudėties Seimas. Koks jūsų įspūdis apie jį?

–Pirmas mėnuo paprastai būna formalių, tačiau politiškai labai svarbių nutarimų priėmimo laikas: Seimo pirmininko, jo pavaduotojų rinkimai, komitetų, komisijų sudarymas, Vyriausybės programos tvirtinimas. Įprastas Seimo darbas prasidės pavasario sesijos metu. Žinoma, jei lyginsime savivaldą, kur dominuoja labiau ūkiniai klausimai, Seime svarstomi visos šalies gyvenimo reguliavimo klausimai, tad, natūralu, čia labiau pastebimos politikos dimensijos, kurios išreiškiamos net gi procedūriniais žingsniais, pasiremiant Seimo statuto suteiktomis galimybėmis. Vertinant bendrą atmosferą, kas optimistiškai nuteikia – sutikau daug jaunos kartos išsilavinusių, perspektyvių naujai išrinktų Seimo narių.

–Ar esate įsitikinęs, ir kodėl, ar naujoji Vyriausybė dirbs geriau nei buvusioji?

–Tikiu, kad – taip, nors, sutikime, kad dėl pandemijos, esamos Vyriausybės darbo pradžia yra sąlygota visiškai skirtingų aplinkybių. Pirmiausia, tikiu Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės profesionalumu, žiniomis ir gebėjimais.

–Kokius matote didžiausius iššūkius naujajai vyriausybei?

–Žinoma, svarbiausias dabar naujos Vyriausybės uždavinys suvaldyti COVID-19 krizę kaip įmanoma su mažesniais nuostoliais šalies ekonomikai, išsaugojant kuo daugiau gyvybių. Kitas svarbus uždavinys – padėti įmonėms „stotis ant kojų“ racionaliai ir efektyviai panaudojant finansinius instrumentus. Ne mažiau svarbu –padėti visiems Lietuvos žmonėms „atsigauti“ psichologiškai po šios gana sekinančios situacijos.

–Vidaus reikalų ministre tapo gerai palangiškiams pažįstama Agnė Bilotaitė, kuri, padedama TS-LKD partijos žmonių viršūnėje, itin siekė kandidatuoti Mėguvos rinkimų apygardoje, kurioje partijos kandidatu TS-LKD Palangos skyrius matė jus. Skyriaus pasirinkimas jūsų galop nugalėjo. Ar jau teko su A. Bilotaite kalbėtis Seime? Ar abu prisiminėte nervingą varžymąsi dėl kandidatavimo į Seimą minėtoje apygardoje? Ar ministrė bus palanki Palangai?

–Varžymasis politikoje nėra jokia drama, bet veikiau kasdienybė. Tad, apie kasdienius dalykus nėra reikalo prisiminti. Su Agne esam pažįstami daugiau kaip dešimt metų ir niekada nebuvome susipykę, nebuvome ir aptariamu metu. Taigi ir dabar Seime su Agne ne kartą teko kalbėtis. O apie ministrės nepalankumą vienam miestui apskritai būtų keista kalbėti.

–Kokius pagrindinius klausimus jau svarstė Seimo ekonomikos komitetas, kurio nariu jūs esate?

–Daugiausia praėjusios Seimo kadencijos įstatymų projektų bei dokumentus susijusius su ES teisės įgyvendinimu. Kas svarbu visam Vakarų Lietuvos regionui, kaip tik šiandien svarstėme klausimą dėl Palangos oro uosto infrastruktūros atnaujinimo. Posėdyje pristatant klausimą aktyviai dalyvavo ir Palangos bei Klaipėdos merai. Šiam objektui nebuvo numatyta finansavimo, tačiau šiandien komitetas vienbalsiai nusprendė rekomenduoti Susisiekimo ministerijai numatyti iš DNR plano 18 milijonų eurų finansuoti šio oro uosto infrastruktūros atnaujinimą per 2021 metus.

–Kokių pasiūlymų jūs jau pateikėte kaip šio komiteto narys?

–Inicijavau anksčiau minėto klausimo įtraukimą į Ekonomikos komiteto dienotvarkę, buvau jo kuratorius. Taip pat ketinu ateityje inicijuoti klausimus, pirmiausia, pagal paskirtas man, kaip šio komiteto nario, kuruojamas sritis: turizmo, susisiekimo, biudžeto ir investicijų, valstybės ir savivaldybių turto valdymo, koncesijų. Vienas iš pirmų inicijuojamų įstatymų, galėtų būti Kurorto įstatymas.

–Dalis Seimo narių jau pateikė įstatymo pataisą dėl silpnųjų narkotikų, marihuanos, mažo kiekio dekriminalizavimo. Ar jūs pasisakote už tai taip pat?

–Kai kam rinkimų kompanijos metu pavyko visuomenę įtikinti, kad tai bus narkotikų įteisinimo įstatymas. Tai nėra taip. Šiuo įstatymu siekiama, kad, pavyzdžiui, jaunuoliai parūkę suktinę „žolės“ nebūtų siunčiami ilgiems metams už grotų, bet būtų baudžiami administracine atsakomybe. Įstatymo iniciatoriai siūlo už tokį buitinį atsitiktinį vartojimą nesodinti paprastai jauno žmogaus į kalėjimą taip suluošinant jį visam gyvenimui, bet labiau kovoti su stambiais narkotikų platintojais, skiriant didesnį dėmesį narkotikų prevencijai. Ir, žinote, aš visgi matau tokiame aiškinime racionalios argumentacijos.

–Ar jau turėjote galimybę susipažinti, pabendrauti Seime su itin ryškiais parlamentarais, Petru Gražuliu ir „Laisvės” partijos nariu Tomu Raskevičiumi, kurį kai kurie mano kolegos nepiktai pravardžiuoja "profesionaliu gėjumi?

–Su T. Raskevičiumi teko keliais žodžiais „persimesti“, o su P. Gražuliu tik pasisveikinti prasilenkiant.

–Panašu, kad Lietuvoje, jeigu „kovido“ situacija, net įvedus griežtesnį karantiną, negerės, gali būti įvesta komendanto valanda. Ar jūs tokią idėją palaikote?

–Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje mirė jau virš tūkstančio žmonių. Jei nieko nebus daroma, gali būti, kad iki Naujų metų mirs dar tiek pat. Šiandien, man regis, mūsų žmonių gyvybės, kurių kasdien netenkame jau dešimtimis, yra svarbesnės už kai kurių mūsų laisvių apribojimus. Komendanto valanda yra kraštutinė priemonė, paskelbus nepaprastąją padėtį, kurią tvirtina Seimas, o jei jis nesirenka – Prezidentas. Viliuosi, kad mes sugebėsime suvaldyti šią krizę neįvedus šios kraštutinės priemonės.

–Kur gyvenate Vilniuje?

–Kol kas kaip eilinėje komandiruotėje – paprastame viešbutyje, į kurį tenka užsisakyti atvežamą maistą.

–Kas Seime jau dirba jūsų patarėjais, padėjėjais? Ar dar ieškote žmonių tokiam darbui?

–Seime mano patarėja dirba Vilmantė Vyšniauskienė, ji jau turi ne vienerių metų darbo patirtį Seime. Turi du aukštųjų mokslų diplomus – teisės ir ekonomikos.

–O kas yra jūsų kaip Seimo nario padėjėjas Palangoje?

–Palangoje – tikras palangiškis, teisininkas Albertas Martinaitis. Manau, kad jaunas, išsilavinęs, perspektyvus politikas.

–Kur yra jūsų kaip Seimo nario biuras Palangoje?

–Savivaldybės patalpose Gintaro g. 33

–Esate Seimo „Lietuvos pajūrio bičiulių“ grupės pirmininkas. Ar tokios grupės įsteigimas – jūsų iniciatyva? Kas pasiūlė jus tapti jos pirmininku?

–Taip, tai mano iniciatyva, džiugu, kad ši, regioną vienijanti grupė yra skaitlingiausia – joje yra jau 25 nariai. O pirmininku tapau bendru sutarimu, matyt, kaip šios grupės inicijatorius.

–Kokių tikslų sieks ši grupė Seime?

–Ši grupė, susibūrusi iš skirtingų Seimo frakcijų narių, sieks kartu spręsti aktualius ir specifinius klausimus, kurie reikšmingi ne tik pajūrio regionui, bet ir visai valstybei. Grupės keliami svarbiausi uždaviniai – pajūrio regiono ekonominio potencialo stiprinimas, žiedinės ekonomikos plėtojimas, infrastruktūros ir susisiekimo objektų vystymas. Grupė puoselės Lietuvos kaip jūrinės valstybės idėją. Kaip tik pirmadienį, gruodžio 21 dieną, yra numatytas grupės posėdis kartu Lietuvos pajūrio regiono: Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų bei Kretingos, Klaipėdos, Šilutės rajonų merais. Planuojame aptarti Lietuvos pajūrio regiono savivaldybių merų informaciją apie savivaldybių ir šio regiono prioritetus 2020-2024 metų laikotarpio bei 2021-2027 metų laikotarpio finansinėje ES perspektyvoje, lūkesčius Seimui svarstant ir priimant 2021-ųjų metų Valstybės ir savivaldybių biudžetą, o taip pat iniciatyvas teisėkūros srityje.

–Ar remiate Baltarusijos opozicijos figūros Vilniuje Svetlanos Tikhanouskajos raginimą Lietuvai ir ES įvesti sankcijas Belaruskalij, kuri valdo 30 procentų „Birių krovinių terminalo” Klaipėdos jūrų uoste akcijų? Kodėl?

–Atsakant į šį klausimą, ko gero, svarbiausia numatyti, ką tokiomis sankcijomis realiai pavyktų pasiekti? Kiek jos būtų paveikios Baltarusijos demokratiniems procesams? Ar tai realiai būtų veiksminga siekiant pokyčių autoritariniame Baltarusijos režime? Veikiau lengviau numatyti kitą įvykių seką, jei būtų tokios sankcijos įvestos: Baltarusija savo valstybinių kompanijų produkciją, kad ir su papildomom išlaidom, siektų gabenti per kitus, pirmiausia, Rusijos uostus. Ką tai reikštų Lietuvos ekonomikai? Tokiu atveju, vien Lietuvos geležinkeliai negautų daugiau kaip 100 milijonų eurų pajamų per metus, o Klaipėdos jūrų uostas netektų daugiau kaip 30 procentų krovinių. Nukentėtų ir kitos įmonės: logistikos, aptarnavimo ir pan. Taigi, toks klausimas galėtų būti svarstomas, jei būtų galima pagrįstai manyti, kad tokios priemonės duos realų rezultatą. Aš visgi linkęs manyti, kad tai tokius sprendimus turėtų priimti ne viena valstybė, bet koordinuotai visos ES ir kitos Vakarų valstybės.

–Kokie įdomūs balsavimai laukia Seime iki metų galo?

–Ko gero, svarbiausias klausimas, jei toks būtų, tai dėl nepaprastos padėties įvedimo kovojant su pandemija. Visgi tikiu, kad tokio klausimo svarstyti neprireiks.

–Kas yra jūsų kaimynai, tai yra kas sėdi šalia jūsų Seimo posėdžių salėje?

–Andrius Kupčinskas, Simonas Gentvilas, Justinas Urbonavičius.

–Kiek laiko kiekvieną savaitę praleidžiate Vilniuje?

–Paprastai nuo antradienio iki ketvirtadienio.

–Su kokiais klausimais į jus kaip Seimo narį kol kas dažniausiai kreipiasi jūsų rinkėjai Palangoje, Klaipėdos rajone ir Kretingos rajone?

–Įvairiais: nuo elektros tiekėjų pasirinkimo iki infrastruktūros problemų Slengiuose.