Senolio ilgaamžiškumo priežastis – kriauklės ir jūra

Palangos tiltas, 2020-03-31
Peržiūrėta
1701
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Miesto žmonės, gyvenantys daugiabučiuose, palėpių kaip mūsų seneliai kaime neturi. Tačiau miestelėnams jas atstoja nuošalesni spintų ar indaujų kampeliai, kuriuose neabejotinai galima rasti mielų širdžiai daiktų, kurių istoriją mena tik jų šeimininkai. Štai palangiškio Antano Bilevičiaus namuose – didžiulė pasaulio kriauklių kolekcija. Kolekcionieriui jau 88-eri. Ponas Antanas tikina, kad jo pomėgis, meilė jūrinei kultūrai ir didžiulė pasaulio kriauklių kolekcija yra jo ilgaamžiškumo paslaptis.
Sieks įminti vandenynų paslaptis
A. Bilevičius, per savo gyvenimo kelią, sukaupęs gausią kriauklių kolekciją, vis dar bando įminti vandenynų paslaptis. Jam povandeninio pasaulio gyventojai – žuvys, koralai, pintys, medūzos, jūros ežiai – patys nuostabiausi. O pamatyti juos ir pasinerti į jūros gelmes bei pamatyti koralų grožį ponui Antanui net nebereikia – juk povandeninio pasaulio spalvomis galima grožėtis ir be sudėtingos nardymo įrangos, o kriauklės, jeigu gerai priglausi ausį prie jų, kalba jūros kalba. Parneštos namo, jos tampa puikia interjero puošmena, palangiškio tyrinėjimo objektu, skleidžia neapsakomą grožį.
O kurios kriauklės beveik šimtamečiui brangiausios?
„Tos, kurios labiausiai retos,“ – atsako vyras. Jų gausu pas vyrą tiek jo namuose, tiek rūsyje. Palangiškis jau pats net nebesuskaičiuoja, kiek kriauklių, pašto ženklų ar atvirukų su kriauklėmis jis yra surinkęs.
„Kiekvieną kriauklę rinkau dėl savęs, nė vienos jų neparduočiau. Tai yra mano pomėgis, laisvalaikio praleidimo forma ir mylima veikla. Tikėjausi, kad vaikai irgi kolekcionavimu „užsikrės“, deja, jie turi savo gyvenimus, mano kolekcija nesidomi“, – sako kolekcininkas ir keturių vaikų tėtis.
Baltija nėra turtinga kriauklėmis
Anot jo, Baltija nėra labai turtinga kriauklėmis, tad senjoro kolekcijoje dauguma eksponatų atkeliavę iš viso pasaulio vandenynų. Vyriškis pasakojo, kad gyvenime nieko bendra nei su jūra, nei su kelionėmis pats neturėjęs.
„Pagal specialybę esu prekių žinovas, inžinierius, nors didžiąją savo gyvenimo dalį praleidau statybų versle,“ – teigė pašnekovas.
Jo pomėgis leido susipažinti su tolimųjų reisų, žvejybinių laivų kapitonais, jūrininkais, kurie jam parūpindavo unikalių eksponatų, net iš tolimiausių pasaulio kampelių.
„Pirmoji į mano namus atkeliavusi kriauklė – žvejybinio laivo kapitono dovana,“ – prisiminė A. Bilevičius.
Savo forma akį palangiškio namuose traukia gan neįprasta kriauklė „nautilas“.
Kriauklė, kuri primena povandeninį laivą
„Tai yra Ramiajame vandenyne gyvenančio keturžiaunio moliusko spiralinės formos kriauklė, turinti storą perlinės masės sluoksnį. Ši kriauklė primena povandeninį laivą. Jos paviršius išmargintas dryželiais, apačia – balkšva, o viduje – net kelios kameros. Nautilo kriauklės spalva padėjo moliuskui prisitaikyti, o kai kada užsimaskuoti vandenyje. Žiūrint į ją iš viršaus, apvalkalas yra tamsesnės spalvos ir pažymėtas netaisyklingomis juostelėmis, kurios padeda susilieti su žemiau esančiu tamsiu vandeniu. Apatinė dalis yra beveik visiškai balta, todėl kriauklės gyvūno negalima atskirti nuo ryškesnių akmenų šalia paviršiaus. Šis kamufliažo būdas vadinamas užtemimu,“ – A. Bilevičius glostė kriauklę.
Įdomu yra tai, kad jos pavadinimo reikšmė, išvertus iš graikų kalbos yra „jūrininkas“. Iš šios kriauklės, tokios gan neįprastos formos, juvelyrai kuria unikalius papuošalus, o ją tyrinėjantys mokslininkai nustatė, kad jos kameros, jų matmenys, iš pirmo žvilgsnio gal ir nesusiję, tačiau jos pasižymi logaritmiškumu.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad nautiloidai per pastaruosius 500 milijonų metų mažai vystėsi, jie išliko beveik nepakitę,“ – žinovo balsu taria senolis.
Dar vienas įdomus eksponatas
Be galo įdomus kolekcijos eksponatas – didžioji Australijos Rifo kriauklė Tridakna. Tai yra dvigeldis jūrinis moliuskas. Jos viduje gali susiformuoti net perlas. Deja, pridėjus prie ausies, ji nešniokščia.
Kolekcionierius pasakojo, kad Tridaknos moliuskas yra be galo plėšrus. Jei naras netyčia įkiša koją ar pirštą į medžiojančio moliusko nasrus, jis gali netikėtai užsiverti, o be peilio iš jo gniaužtų beveik neįmanoma išsivaduoti.
„Tačiau literatūroje rašoma, jog tai – tik populiari, tačiau faktais nepagrįsta nuomonė. Kad ji kelia tokį pavojų, galima ir suabejoti, nes moliuskas, pajutęs pavojų, kiautą uždaro labai lėtai,“ – pasakojo A. Bilevičius.
Tridaknos kriauklė turi sunkius apvalkalus, su keliais raukšlių sluoksniais. Mantija yra ryškiaspalvė. Tridaknos gyvena sekliuose, šiltose koralinių rifų vandenyse. Šie moliuskai yra populiarūs jūriniuose akvariumuose, jos renkamos nes puikiai dera meno kūriniuose.
Kolekcionierių būna visokių
Tačiau bene vertingiausias ir pačiam kolekcionieriui mieliausias eksponatas – Ramiojo vandenyno konusas ,,Indijos šlovė“. Ji pati brangiausia, nes kuomet ji papildė palangiškio kolekciją, tokių egzempliorių buvo likę vos 14 visame pasaulyje.
A. Bilevičius pasakojo, kad buvo ir tokių žmonių, kurie siekdami pakelti šio moliusko vertę, suradę vos 20 vienetų, 18 iš jų sunaikino – tam, kad galėtų pasididžiuoti, jog esą nykstančios moliuskų veislės atradėjai ir savininkai.
„Visokių būną ir kolekcionierių,“ – pečiais gūžtelėjo vyras.
O štai kolekcionieriaus rūsyje, garbingoje vietoje, kabo keli omarai. Vieną jų – Kretingos miškų ūkio direktoriaus dovana. Omaras kolekcionieriui buvo mielai atiduotas, nes savininkas jau norėjo išmesti, sakė, kad dulkes tik renka.
Aprašyti – didelis darbas
Palangiškis atviravo, kad būtų labai laimingas, galėdamas perduoti kolekciją į tikrai geras rankas. Tiems, kas vertintų, tyrinėtų, o savo atradimais dalintųsi su visuomene. Jis rinko kriaukles dėl savęs, tad jų nedatavo, neaprašinėjo.
„Nors ir esu senas, man būtų malonu būtų susipažinti su jūrų biologu, specialistu, turinčiu pakankamai žinių ir gebėjimų aprašyti mano kriauklių kolekciją,“ – sakė vyras.
Ponas Antanas pasakojo, kas su savo gyvenimo drauge, žmona, gan ilgą gyvenimą nugyvenęs. Abu juos vienijo bendri pomėgiai, supratingumas ir šeimyninė darna. O susipažinę jie įdomiai. Bilevičiaus būsima žmona dirbo prekyboje, o jam tekę jos parduotuvėje inventorizaciją daryti.
„Radau trūkumų, su kuriais mano išrinktoji nesutiko. Ilgai abu ieškojome trūkstamų prekių, kurios, pasirodo, buvo ant vienos pakabos sukabintos. Taip užsimezgė mūsų pirmasis ryšys, graži draugystė,“ – šypsojosi senolis.
Svarbiausia – humoro jausmas
Santuokoje A. Bilevičius nugyveno laimingus 65-erius metus. O šeimyninės laimės paslaptis, anot jo, neišsenkantis humoro jausmas.
A. Bilevičiaus kolekcijoje esantys pašto ženklai, atvirukai atkeliavo į palangiškio kolekciją iš viso pasaulio – Kenijos, Dubajaus, Vietnamo.
Kaskart palangiškis nuo savo kriauklių nupučia dulkes, todėl jo kolekcijoje net tūkstantį metų smėlyje išgulėjusi krauklė atrodo taip, lyg būtų bangų išmesta dar vakar.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Rugpjūčio 10 d. 15 val. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia į Lietuvos jūrų muziejaus paruoštos instaliacijos „Jūros stalas“ atidarymą.


Sulaukusi pilnametystės chorų šventė „Su jūra dainuok“ kvies palangiškius ir miesto svečius dainuoti kartu. 


Kaip ketvirtadienį, gruodžio 9 d., pranešė „Palangos tiltui“ Kelių policijos tarnybos viršininkas M.Džermeika, jog gautos ekspertų išvados dėl baisios avarijos priežasčių. Anot jo, automobilį vairavusiam asmeniui nustatytas 2,57 prom.neblaivumas. Ekspertai nurodė, jog žuvusių asmenų mirties priežastis – nuskendimas.


Miesto žmonės, gyvenantys daugiabučiuose, palėpių kaip mūsų seneliai kaime neturi. Tačiau miestelėnams jas atstoja nuošalesni spintų ar indaujų kampeliai, kuriuose neabejotinai galima rasti mielų širdžiai daiktų, kurių istoriją mena tik jų šeimininkai. Štai palangiškio Antano Bilevičiaus namuose – didžiulė pasaulio kriauklių kolekcija. Kolekcionieriui...


Palangiškio Antano Bilevičiaus namuose – didžiulė pasaulio kriauklių kolekcija. Kolekcionieriui jau 98-eri. Ponas Antanas tikina, kad jo pomėgis, meilė jūrinei kultūrai ir didžiulė pasaulio kriauklių kolekcija yra jo ilgaamžiškumo paslaptis.


Kaunietį menininką paviliojo jūra

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 02 08 | Rubrika: Kultūra

Jau keletą metų Palangoje gyvena ir kuria iš Kauno kilęs menininkas SolomonasTeitelbaumas. Jis, kalbėdamas su „Palangos tiltu“, prisipažino, jog jūra jį itin gerai veikia, tad kasdien prie jos nueina ir pasisemia menininkams taip reikalingo įkvėpimo. Po to nekilo abejonių, kad jūra tikrai menininkams yra savotiška mūza, o S. Teitelbaumastai tik patvirtino: tikrai...


Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui, skulptorius, didingo monumento „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ statybos idėjos autorius Gediminas Radzevičius dažniau užsuka ir į pajūrį – ne tik pristatyti per milijoną kainuojantį projektą, bet ir pasisemti jėgų iš galia almančios Baltijos. O Palanga jam yra tapusi netgi įkvėpimo šaltiniu....


Palangoje, ramioje Žemaitės gatvelėje, savo rankomis pastatytame name gyvena 97-erių sulaukęs Jurgis Kuzmickas. Jis – seniausias Lietuvos balandžių augintojas. Į klausimą, kaip sulaukus tokio garbingo amžiaus išlikti tokiu jaunu, senolis, primerkęs savo žydras akis pakelia jas į dangų ir juokdamasis sako: „Ką žinosi, gal suradome eleksyrą amžinai...


Antradienį prie tradicinio puodelio kavos susirinkę „Palangos tilto“ skaitytojai turėjo progą pabendrauti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotuoju Vytautu Korsaku. Kalbėta ir apie bylas, kuriose tenka dalyvauti pačiai Savivaldybei, ir apie teisinę pagalbą gyventojams, ir apie tai, su kokiais kurioziniais prašymais palangiškiai...


Regis, nemažai daliai poilsiautojų jūra – iki kelių. „Baisu, kaip žmonės savęs nesaugo. Tiesiog kai kurie mano esą nemirtingi“, - baisisi Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas. Savaitgalį jūra pasiglemžė dvi gyvybes, gelbėtojai iš jūros ištraukė 14 skęstančiųjų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius