Šimtametės palangiškės Eugenijos Ragauskienės ilgaamžiškumo paslaptis – maudynės šaltoje jūroje ir vidinė ramybė su aistra šokiams bei saldumynams

Kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, šių metų kovo 31-os dienos duomenimis, mūsų šalyje gyvena 389 asmenys, vyresni nei 100 metų: 346 moterys ir 43 vyrai. Į šį skaičių dar neįtraukta mūsų miesto gyventoja Eugenija Ragauskienė, kuri tik prieš kelias dienas, balandžio 8 d., atšventė šį įspūdingą jubiliejų su dviem nuliais. Skaitykite visą straipsnį naujame laikraščio „Palangos tiltas“ numeryje.

Ištekėjo už septyniais metais jaunesnio vaikino

Per savo gyvenimą patyrusi ir vargo, ir džiaugsmo, ir nepritekliaus, ir karo, Eugenija šimtmetį pasitinka laiminga – su mylimu vyru Mindaugu Pranciškumi ir vaikais, dukra Lina ir sūnumi Girmantu, kuris atvyko net iš Kalifornijos, kur gyvena jau ilgą laiką. 

Beje, Eugenijos sutuoktinis – septyneriais metais jaunesnis. Teneįsižeidžia žavusis senolis – šimtametė jo mylimoji atrodo net jaunesnė už jį. Jaunystės geną iš mamos, akivaizdu, paveldėjo ir vaikai. Sunku patikėti, kad dukrai – 68-eri, o sūnui – 63. 

E. Ragauskienė – meniškos sielos moteris, savo darbščiomis rankomis primezgusi daugybę mezginių ne tik sau, savo šeimai, bet ir kitiems. Ir ne tik drabužių. Mezgė, nėrė, rišo net kilimus, o Ragauskų namų svetainę iki šiol puošia toršeras, išpuoštas Eugenijos rankomis. Eugenijos mezginiai būdavo eksponuojami įvairiose tautodailininkų parodose. 

Eugenijos rankos laikė ne tik virbalus ir vąšelį, bet ir teptukus. Per gyvenimą moteris išliejo daug paveikslų, kuriuose dominuoja gamtos peizažai. Nė vieno nekūrė, pasistačiusi molberto. „Iš vidaus, iš širdies – gi pajauti“, – paaiškino, kaip gimsta paveikslai. Ką akis mačiusi, ką širdis jautusi, tas ir liejosi akvarelėje. 

Dar vienas žaviosios šimtametės pomėgis – kryžiažodžiai. Nuolat juos reguliariai spręsdavusi. Tik visai neseniai liovėsi, akims nusilpus. 

Sėkminga Las Vegaso lošėja

Meniškumą iš mamos paveldėjo ir sūnus, tačiau jo kūryba tada dar sovietų valdomoje Lietuvoje nebuvusi priimtina, ir pats menininkas buvo laikomas „antisovietiniu elementu“. Tai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl Germantas ir išvykęs į Ameriką, kur dirba kūrybos direktoriumi. O dukra inžinierė labiau nusekė tėvelio, geodezininko, linija. 

Eugenija turi 4 vaikaičius ir 4 proanūkius. Dviejų anūkų prižiūrėti su vyru keliavo net už vandenyno pas sūnų: pirmąsyk – į Šiaurės Karoliną, kitąkart – į Los Andželą. Abu sykius paviešėjo kitame žemyne po gerą pusmetį. Ir viešnagė neapsiėjusi be nuotykių. 

„Tėvelius nuvežėme į Las Vegasą, kur mamytė netgi išlošė pinigų, – pasakoja Girmantas, vartydamas nuotraukų albumą ir rodydamas įamžintas akimirkas. – Davėme mamytei kelis žetonus, kad daug nepraloštų, o jai žetonai pradėjo kristi vienas po kito. Išlošė tiek, kad ne tik susigrąžino, bet dar pliuse gal keli šimtai dolerių liko.“ 

Visą gyvenimą šoko ir ypatingai mylėjo vaikus 

Vis dėlto, šnekantis su pačia Eugenija, akivaizdu, kad jai gyvenime brangiausius prisiminimus paliko ne žydras Kalifornijos dangus, kurį nuolatos mena sutuoktinis, ne tie išlošti pinigai, bet... šokiai ir vaikai. Per šokį susipažino ir su Mindaugu, kuris buvo atvykęs į darbinę komandiruotę, kur atėjęs į vakarušką nusižiūrėjo geriausią šokėją. 

Visą gyvenimą abu ir šoko, ir dainavo. 2003-iaisiais sutuoktiniams persikėlus iš Kauno į Palangą, Mindaugas įsitraukė ir į Palangos šaulių choro veiklą. O Eugenijai dainas dainuoti – tartum kvėpuoti. Ką beveiktų, ką bedarytų, posmai patys ateina ir liejasi iš širdies. Pačios mylimiausios dainos – „O kaip gražus, gražus rūtelių darželis“, „Buvo naktys švento Jono“. Vaikiškų dainelių, netgi su judesiais, išmokė ir savo anūkus, ir proanūkius – tam netrukdė nė juos skiriantys tūkstančiai kilometrų (2 proanūkiai gyvena Londone, 2 – Japonijoje). Su Ragauskais kartu gyvenanti dukra Lina padeda bendrauti su po visą pasaulį pasklidusiais artimaisiais, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis. 

Kaip užimti vaikus, Eugenija puikia moka. Meilė mažiesiems – ne tik jos širdyje, bet ir profesinė patirtis. Įgijusi pradinių klasių mokytojos specialybę Regina dirbo ir pedagoge, ir vaikų darželio auklėtoja, ir pati ne vienerius metus vadovavo ikimokyklinei įstaigai.

Ypač mėgsta saldumynus

Ir vis dėlto, kai kalbiesi su šimtamečiu, labiausi rūpi atsakymai į du klausimus: kaip tiek išgyventi ir kas gyvenime svarbiausia? Ir, tiesą sakant, nė vieno šimtamečio dar neteko sutikti, kuris patvirtintų sveiko gyvenimo propaguotojų tiesas. Ne išimtis – ir ponia Eugenija. Žavingai šypsosi ir į klausimą, kaip pavyko sulaukti šitiek metų, sako: „Nežinau“. Ir valganti viską, ir rūkytus gaminius, o ypatingai visą gyvenimą mėgusi saldumynus ir iki šiol juos tebeskanaujanti. Į arbatą būtinai dedasi medaus šaukštelį ar kelis, patinka medaus ir užsitepti ant batono ar duonos riekės. Beje, Eugenija ir pati kepdavusi įspūdingus tortus. 

Kad jau prakalbome apie maistą, smalsu, o koks šimtametės santykis su kava. Prieš jubiliatei spėjant pačiai atsakyti choru sušunka dukra su sūnumi: „Mama mėgsta „Trys viename“! Ir juokiasi, kad galbūt tai nuskambėsią kaip reklama. Ir visi sutinkame, kad ne maisto turinys ir netgi kokybė nulemia ilgaamžiškumą. Svarbiausia, kas glūdi pačiame žmoguje. Ir neretai būtent iš šono žvelgiant geriausiai matyti. 

Sklidina vidinės ramybės 

Sūnus Girmantas, beje, pats būdamas sveikuolis, sako: „Mamytė visą gyvenimą turėjo ir iki šiol išlaikė tikrą vidinę ramybę. Toks natūralus, organiškas dzenas glūdi jos viduje. Ji niekada nestresuoja. Ir netgi tas nieko nenorėjimas – to visai nėra. Mamytė laiminga ir patenkinta tuo, ką turi. Taip ramiai pro ją viskas praeina. Manau, kad tai ją šitiek metų ir laiko“. 

Broliui antrina ir sesuo Lina. O vyras Mindaugas, su meile žvelgdamas į Eugeniją, sako tai, kas jam svarbiausia: „Labai gera šokėja“. 

Ir vis dėlto vienas tikrai sveikuoliškas elementas Eugenijos gyvenime buvo. Abu su vyru, apsigyvenę didžiausiame šalies kurorte, kiekvieną ankstyvą rytą eidavo maudytis į jūrą. Pavasarį, vasarą, rudenį. Nelindo tik į ledinę Baltiją žiemomis. 

Žurnalistė Ligita Sinušienė