Tarp trijų pagrindinių 2021 m. mirties priežasčių – COVID-19 liga

Palangos tiltas, 2022-05-02
Peržiūrėta
832
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

 Tarp trijų pagrindinių 2021 m. mirties priežasčių – COVID-19 liga

Higienos instituto išankstiniais duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 47 746 žmonės (22,9 tūkst. vyrų ir 24,9 tūkst. moterų), t. y. 4 199 asmenimis daugiau negu 2020 metais. COVID-19 liga pateko į pagrindinių trijų mirties priežasčių trejetuką – nusinešė daugiausia gyvybių po kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų.

Mirusiųjų statistika

2021 m. 22,3 proc. mirusių asmenų buvo jaunesni nei 65 m., beveik pusė (46,8 proc.) jų mirė būdami 65–84 metų, trečdalis (30,9 proc.) – 85 m. ir vyresni. 

Penkios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, COVID-19 liga, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos sudarė 88,8 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė beveik pusė, t. y. 48,2 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 16,2 proc., nuo COVID-19 ligos – 14,7 proc. (2020 m. COVID-19 sudarė 5,2 proc. visų mirties priežasčių), nuo išorinių mirties priežasčių – 5,1 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų – 4,6 proc. visų mirusiųjų.

Vyrų mirties priežastys

2021 m. dažniausios vyrų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (42,7 proc.), piktybiniai navikai (18,6 proc.), COVID-19 liga (14,3 proc.), išorinės mirties priežastys (7,5 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (5,2 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų (9 764 mirčių) vyravo išeminės širdies ligos (62,1 proc. visų vyrų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų) ir smegenų kraujagyslių ligos (19,8 proc.). 

Nuo piktybinių navikų mirė 4 266 vyrai. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 19,7 proc., priešinės liaukos – 12,3 proc., skrandžio – 8,3 proc. mirusiųjų nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių. 

Nuo COVID-19 ligos mirė 3285 vyrai (2,8 karto daugiau nei 2020 m.). 24,4 proc. mirusiųjų nuo šios ligos amžius nesiekė 65 m., apie trys ketvirtadaliai jų (75,6 proc.) – vyresni nei 65 m.

60,8 proc. 1 708 dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 25,7 proc. – dėl savižudybių. 69,6 proc. mirusiųjų amžius – iki 65 m.

Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 1 191 vyras (23,2 proc. – nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 20,2 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos). 

Moterų mirties priežastys

2021 m. dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (53,4 proc.), piktybiniai navikai (14,0 proc.), COVID-19 liga (15,0 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,0 proc.) ir išorinės mirties priežastys (2,9 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų (1 3273 mirtys) vyravo išeminės širdies ligos (59,6 proc. visų moterų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų), smegenų kraujagyslių ligos (24,8 proc.) ir hipertenzinės ligos (9,8 proc.). 

Dažniausia mirties priežastis tarp 3 483 nuo piktybinių navikų mirusių moterų – krūties (15,4 proc.), storosios žarnos (7,8 proc.), kasos (7,4 proc.) bei trachėjos, bronchų ir plaučių (7,1 proc.) piktybinių navikai.

Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje – COVID-19 liga. Nuo jos mirė 3 733 moterys. 13,7 proc. jų amžius nesiekė 65 m., 86,3 proc. – vyresnės nei 65 m.

Ketvirtoji pagrindinė moterų mirties priežastis – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirusios 991 moters dažniausia mirties priežastis – kepenų cirozė ir fibrozė (20,4 proc.).

Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 716 moterų didžiausia dalis (69,8 proc.) mirė dėl nelaimingų atsitikimų, kiek mažiau nei penktadalis – nusižudė (17,6 proc.). Daugiau nei trečdalis (36,9 proc.) moterų mirė nesulaukusios 65 m. amžiaus.

Darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastys

2021 m. mirė 10 510 darbingo amžiaus gyventojų (16–64 m.), iš kurių 70,5 proc. – vyrai, 29,5 proc. – moterys.

Didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (17,1 proc.), COVID-19 ligos (10,8 proc.) ir virškinimo organų piktybinių navikų (6,6 proc.).

Darbingo amžiaus moterų mirė 2,4 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo COVID-19 ligos mirė 16,5 proc. 16–64 m. amžiaus moterų, nuo išeminių širdies ligų – 9,6 proc., nuo kepenų ligų – 9 proc.

Vaikų ir kūdikių mirties priežastys

Nuo 2014 m stebimas 1–17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas. 2021 m. mirė 76 nuo 1-erių iki 17-os metų amžiaus vaikai (48 berniukai ir 28 mergaitės). Tai yra 43,7 proc. mažiau nei 2014 m. Dažniausios šio amžiaus vaikų mirties priežastys – išorinės (34,2 proc.), įgimtos formavimosi ydos (14,5 proc.) ir nervų sistemos ligos (13,2 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 26 vaikai (20 berniukų ir 6 mergaitės) (18,8 proc. mažiau nei 2020 m.).

2021 m. mirė 73 kūdikiai (vaikai iki 1 metų). Palyginti su 2020 m., 3 kūdikiais daugiau. Iš viso mirė 45 berniukai ir 28 mergaitės. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys – perinatalinio laikotarpio ligos (50,7 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (27,4 proc.). 

Apibendrinti išankstiniai 2021 m. mirties priežasčių duomenys skelbiami Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus specialistų parengtame leidinyje „Mirties priežastys 2021 (išankstiniai duomenys)“ (duomenys gali nežymiai pasikeisti; galutiniai duomenys bus paskelbti rugpjūčio mėnesį). Šį leidinį galima atsisiųsti apsilankius Higienos instituto svetainės www.hi.lt skiltyje „Leidiniai“ -> „Sveikatos statistikos leidiniai“ (http://hi.lt/lt/mirties-priezastys.html).

Papildomą informaciją teikia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Rūta Ustinavičienė tel. (8 5) 277 3304, el. paštu [email protected].

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Higienos instituto išankstiniais duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 47 746 žmonės (22,9 tūkst. vyrų ir 24,9 tūkst. moterų), t. y. 4 199 asmenimis daugiau negu 2020 metais. COVID-19 liga pateko į pagrindinių trijų mirties priežasčių trejetuką – nusinešė daugiausia gyvybių po kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų.


Kaip ketvirtadienį, gruodžio 9 d., pranešė „Palangos tiltui“ Kelių policijos tarnybos viršininkas M.Džermeika, jog gautos ekspertų išvados dėl baisios avarijos priežasčių. Anot jo, automobilį vairavusiam asmeniui nustatytas 2,57 prom.neblaivumas. Ekspertai nurodė, jog žuvusių asmenų mirties priežastis – nuskendimas.


Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje trečiadienį patvirtinti 552 nauji koronaviruso atvejai, mirė dar 10 žmonių. Šiuo metu Palangoje COVID-19 serga 10 palangiškių, trims liga diagnozuota trečiadienį. Iš viso šia liga yra persirgę 586 palangiškiai. Dešimties palangiškių pagrindinė mirties priežastis buvo koronavirusas.


Už lango – jau įsibėgėjo ruduo, o tai, reiškia, kad keičiasi ir daugybė įpročių, susijusių su mūsų kasdienybe. Ir būtent šiam laikui prasidėjus, daugelis žmonių nusprendžia atnaujinti savo įvaizdį, įsigyti naujų aprangos detalių. Dauguma žmonių sako, kad tai daro tiesiog dėl praktinių priežasčių, kadangi orai atvėsta, tad tiesiog reikia šiltesnių drabužių, o prie...


Įtemptas gyvenimo būdas, didelis informacijos srautas, augantis atsakomybės jausmas ir poilsio trūkumas iki šiol buvo pagrindinės lėtinio nerimo priežastys. Šiais metais prie jų prisidėjo ir neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos – rūpestis savo ir artimųjų sveikata, įvairūs ribojimai, nežinomybė dėl ateities. Psichologė Algina Šamonskienė sako, kad nepadeda ir tai...


Palangoje sužalotas jaunas vyras aprašė istoriją, kaip siekdamas pagalbos blaškėsi per tris ligonines dviejuose miestuose. Pacientas pasidalino savo subjektyviu patyrimu apie kontaktus su medicinos personalu, ir jam suteiktą pagalbą.


Žurnalui „Reitingas“ analizuojant šalies pagrindinių mokyklų rezultatus, pastebėta, jog pasiekimų rezultatai skiriasi net penkis kartus. Pastaruoju metu vertintojų pliekiamos mokyklos sulaukia itin aštrios kritikos: kaip taip gali būti, jog mokiniai savo žiniomis atsilieka net dvejais metais. Kurorto pagrindinės mokyklos, paaiškėjo, nėra jau tokios prastos...


Lapkričio 14 d. pasaulyje paminėta lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šia liga serga net 210 milijonų žmonių visame pasaulyje. Prognozuojama, jog 2030 m. pagal mirtingumą tai bus viena iš trijų pagrindinių ligų. Lietuvos gydytojai pulmonologai pastebi, kad LOPL diagnozuojama vis jaunesniems žmonėms.


Palangoje – gili žiema ir gali nueiti J. Basanavičiaus gatve iki pat tilo galo taip ir nesutikęs nė gyvos dvasios. Nors, regis, verslas žiemą merdi, taip nėra: Palangoje atsidūrė tarp savivaldybių, kuriose nedarbo lygis per paskutinius metus sumažėjo daugiausiai – net 36 procentais. Geresniu nedarbo mažėjimu gali pasigirti tik Šilalės rajono savivaldybė (per metus bedarbių...


Parkinsono liga – itin sunki liga, neleidžianti sergančiajam gyventi pilnavertį gyvenimą, atima gebėjimą vaikščioti. Svarbiausia, jog niekas dar nesugebėjo ištirti, dėl kokių priežasčių ji atsiranda. Į šį klausimą vis bando rasti drauge su savo įkurtos draugijos likimo bendražygiais, sergančiais Parkinsono liga palangiškiais, Jadvyga Ramašauskienė. „Žmogus lyg ir gyvas, bet pavaikščioti...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius