Lėtinį nerimą patiria vis daugiau žmonių, tarp nerimo priežasčių – ir COVID-19 pandemija

Palangos tiltas, 2020-10-03
Peržiūrėta
58
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Lėtinį nerimą patiria vis daugiau žmonių, tarp nerimo priežasčių – ir COVID-19 pandemija

Įtemptas gyvenimo būdas, didelis informacijos srautas, augantis atsakomybės jausmas ir poilsio trūkumas iki šiol buvo pagrindinės lėtinio nerimo priežastys. Šiais metais prie jų prisidėjo ir neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos – rūpestis savo ir artimųjų sveikata, įvairūs ribojimai, nežinomybė dėl ateities. Psichologė Algina Šamonskienė sako, kad nepadeda ir tai, jog, rūpindamiesi fizine sveikata, pamirštame psichologinę. Pasak BENU vaistininkės Indrė Kolomyjskė, vienas iš būdų rūpintis psichologine sveikata – stiprinti nervų sistemą ir išmokti valdyti stresą.
Pastaraisiais metais stebimas jaunų žmonių, susiduriančių su lėtiniu nerimu, skaičiaus augimas. Psichologė sako, kad į streso sukeltą nerimo jausmą nereikėtų žiūrėti pro pirštus. Kai nerimas tampa nuolatine būsena, jis trukdo užsiimti kasdiene veikla: produktyviai dirbti, gerai pailsėti, atsipalaiduoti ir leisti laiką su šeima. Todėl specialsitė pataria, pajutus pirmuosius padidėjusio nerimo požymius, kreiptis pagalbos – į vaistininką, šeimos gydytoją ar psichologą.

Tikimybė susidurti su nerimo sutrikimais auga

Mažesnį ar didesnį nerimą patiriame kiekvienas. Tačiau dažnu atveju tai būna vienkartinė psichologinė reakcija į susiklosčiusias aplinkybes. Nerimo sutrikimą galima įtarti, kai nuolatinis nerimas kyla be aiškių priežasčių ar aplinkybių. Jo simptomai: sutrikęs miegas, suprastėjusi dėmesio koncentracija, padažnėjęs kvėpavimas, dirglumas, drebulys, greitas nuovargis.
Nors nerimo sutrikimai bei priežastys tiriami jau ne vieną dešimtmetį, lėtinio nerimo priežastys nėra aiškios. Psichologė A. Šamonskienė tikina, jog daugeliu atveju, nerimo sutrikimai sukeliami aplinkos veiksnių.

„Didžiausią įtaką nerimo sutrikimų susiformavimui, be abejo, turi patiriamas stresas. Jei žmogus nuolat dirba, skuba, neranda laiko sau, neskiria dėmesio sveikam gyvenimo būdui, tikimybė, jog jis susidurs su nerimo sutrikimais – didėja“, - sako psichologė.

Sveikata yra viena iš sričių, kuri mums kelia nemažai nerimo, ypač jei užklumpa liga. Taip pat vieni iš dažnai pasitaikančių nerimo šaltinių – finansinė situacija ir darbas. Korona viruso pandemija ir pavasarį paskelbtas karantinas daugeliui žmonių stipriai palietė visas šias sritis, todėl dabar ypač svarbu rūpintis savo psichologine sveikata.

Nepamirškite rūpintis nervine sistema

Vaistininkė I. Kolomyjskė sako, kad siekiant sumažinti patiriamą nerimą, pirmiausia svarbu atpažinti jo šaltinį ir priežastis. Natūralu, kad reikėtų vengti nerimą keliančių aplinkybių. Tačiau to neužteks, jei nervinė sistema yra nusilpusi ir dirgli.

„Sumažinti nerimą galite daugiau laiko leisdami gamtoje, vakare atsiribodami nuo darbų ir laiką skirdami poilsiui, prieš miegą nesinaudodami kompiuteriais ar telefonais. Kartu reikėtų skirti dėmesio nervų sistemai, kurią greitas gyvenimo tempas ir stresas išbalansuoja. Padidėjusio nerimo ir dirglumo priežastis gali būti ir nervų sistemai svarbių vitaminų ir mineralų trūkumas“, - sako vaistininkė.

Vieni pagrindinių vitaminų nervų sistemai yra B grupės vitaminai. Jų gauname valgydami pilno grūdo produktus, mėsą, kiaušinius, avokadus, bananus ar riešutus. Tačiau svarbu žinoti, kad B grupės vitaminų organizmas nekaupia, todėl svarbu užtikrinti, kad jų gausite papildomai. Jeigu mityba nesubalansuota ar vartojate mažai produktų, turinčių daug B grupės vitaminų, jų rekomenduojama vartoti papildomai, ypač jei susiduriate su nervine įtampa ir stresu.

„Jei pastebite, kad sunkiau sekasi užmigti ar vis dažniau ima lydėti nerimas, gali padėti preparatai su valerijono, ramunėlių ar levandų ekstraktais. Valerijonas, ramunėlės ir levandos padeda lengviau užmigti, nusiraminti ir taip valdyti nerimo sukeliamus nepatogumus. Kartu nepamirškite stebėti suvartojamo magnio kiekį – būtent šio mineralo trūkumas dažnai lemia suprastėjusią miego kokybę“, - paaiškina BENU vaistininkė I. Kolomyjskė.

Susiduriant su padidėjusiu nerimu, sutrikusiu miego režimu ilgiau nei mėnesį, vertėtų kreiptis į sveikatos specialistus – šeimos gydytoją ar psichologą.

Panikos ataka – ženklas, kad nerimą būtina gydyti

Psichologė A. Šamonskienė pastebi, jog vis daugiau jaunų žmonių susiduria su nerimu, tačiau dėl pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai sutrikimai jau tampa kliūtimi gyventi normalų gyvenimą.

„Dažniausiai žmonės susirūpina savo sveikata tik tuomet, kai patiria panikos atakas. Klaidingai manoma, kad panikos atakos yra pirmasis nerimo sutrikimo signalas. Užklumpančios panikos atakos rodo, kad sutrikimas yra pažengęs ir jį būtina gydyti. Panika pasireiškia nerimu ir kūno diskomfortu – stipriu širdies plakimu, oro trūkumu, prakaitavimu, pykinimu, silpnumu, šaltkrėčiu. Tai turėtų būti svarbus įspėjimas, kad mūsų aplinkoje yra per daug įtampos ir streso,“ – teigia A. Šamonskienė.

Anot psichologės, geriausia pagalba patiriant nerimo sutrikimus – bet koks perteklinio streso mažinimas.

„Sparčiai populiarėja terapijos seansai, nes didėja supratimas, kad sąmoningas įsiklausymas yra svarbus streso mažinimo faktorius. Kartu reikia nepamiršti ir poilsio, sporto arba kitų veiklų, kurios padeda nusiraminti,“ – prideda psichologė.

Patiriant nerimą ar panikos ataką, rekomenduojama atlikti kvėpavimo pratimus: patogiai atsisėskite ir užsimerkite; lėtai įkvėpkite per keturis skaičiavimus; lėtai iškvėpkite taip pat per keturis skaičiavimus; tolygus kvėpavimas leis nusiraminti ir nukreipti dėmesį nuo patiriamo diskomforto.

Jurgita Gižaitė-Tulabienė

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Už lango – jau įsibėgėjo ruduo, o tai, reiškia, kad keičiasi ir daugybė įpročių, susijusių su mūsų kasdienybe. Ir būtent šiam laikui prasidėjus, daugelis žmonių nusprendžia atnaujinti savo įvaizdį, įsigyti naujų aprangos detalių. Dauguma žmonių sako, kad tai daro tiesiog dėl praktinių priežasčių, kadangi orai atvėsta, tad tiesiog reikia šiltesnių drabužių, o prie...


Įtemptas gyvenimo būdas, didelis informacijos srautas, augantis atsakomybės jausmas ir poilsio trūkumas iki šiol buvo pagrindinės lėtinio nerimo priežastys. Šiais metais prie jų prisidėjo ir neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos – rūpestis savo ir artimųjų sveikata, įvairūs ribojimai, nežinomybė dėl ateities. Psichologė Algina Šamonskienė sako, kad nepadeda ir tai...


Koronaviruso pandemija sugrąžino Lietuvos krepšinio perlą Justę Jocytę iš Prancūzijos į gimtąją Palangą. Karantinas sustabdė sensacingai išgarsėjusios krepšininkės karjerą Eurolygoje. Išskirtiniame interviu TV3 žinioms keturiolikmetė atskleidė, kaip treniruojasi, ir papasakojo apie tai, ar Lione jaunimas žino, kur yra Lietuva.


Paskutiniais metais vėl pastebimas vis didesnis domėjimasis sveika gyvensena, žmonės tampa sąmoningesni, ieško informacijos, mokosi, šviečiasi, imasi sveikatingumo praktikų. Galima sakyti, sveika gyvensena dalyje visuomenės tampa gera mada. Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva Seimas 2013 metus buvo paskelbęs Sveikatingumo metais. Nevyriausybiniame sektoriuje kilusi nauja...


„Daugiau žmonių Lietuvoje vynas, o ne jūra paskandina“, – prieš gerą dešimtmetį, 2004-ųjų vasarą, „Mėlynosios vėliavos“ gelbėtojų poste dažnokai kartodavo posto medicininės tarnybos vadovė, labai apsiskaičiusi, menui, knygoms ir akmenims neabejinga, iš Lenkimų kilusi blaivybės šalininkė Danutė Gintautienė. Mano mamos brolio Bronislavo...


2005 metų rugpjūtį „Senjorų prezidiume“ jūros tilto prieigose ant suoliuko, pasak vieno Virgučio, moterų, net šių laikų merginų aistrų galimybes ir techninius reikalus gyvai aptarinėjo trys nesugriūvantys Palangos vyrai – fotografas-operatyvininkas Harvidas, fotografas-portretų laureatas Mangustas ir 80 metų „Berluskonio stiliaus“ palangiškis...


Šiais metais žiema prasidėjo taip, kaip numatyta kalendoriuose: gruodžio pirmąją iškrito pirmasis sniegas. Gatvių ir kiemų švara bei tvarka kurorte besirūpinančių UAB „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojų jis neužklupo, kaip kituose miestuose, netikėtai, tačiau anksčiau nei pastaraisiais metais pradėję nuo sniego valyti bei barstyti gatves komunalininkai kiek...


Tarp akmenų įsispraudęs ruoniukas sukėlė nerimo

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 10 25 | Rubrika: Miestas

Sekmadienio vakarą jūros tiltu vaikštinėjantys žmonės vos netapo skaudaus įvykio liudininkais. Apie 17 valandą vakaro prie tilto pastolių įstrigęs ruoniukas kankinosi beveik tris valandas, kol galiausiai surado jėgų išsivaduoti. Įvykį stebėję žmonės piktinosi pagalbos tarnybų neveiksnumu. Tuo tarpu Klaipėdos regiono gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“...


Sezono starte – nerimą keliantis signalas

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2011 05 20 | Rubrika: Miestas

Vasaros sezono pradžią paskelbusiam ir poilsiautojų antplūdžio laukiančiam Palangos kurortui iš karto smogė skaudi realybė.


Daugėja socialiai pažeidžiamų žmonių

‚Palangos tilto“ informacija, 2010 02 10 | Rubrika: Miestas

Augant bedarbių skaičiui, atsiranda vis daugiau socialiai pažeidžiamų žmonių. Pristigus pajamų tenka ieškoti išeities iš susiklosčiusios keblios padėties, todėl vis daugiau žmonių kreipiasi į Socialinės rūpybos skyrių, tikėdamiesi gauti maisto davinių. Šiais metais priimti jau 226 prašymai ir prognozuojama, kad skaičius dėl skurdžios materialinės padėties augs.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius