Lėtinį nerimą patiria vis daugiau žmonių, tarp nerimo priežasčių – ir COVID-19 pandemija

Palangos tiltas, 2020-10-03
Peržiūrėta
1086
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Lėtinį nerimą patiria vis daugiau žmonių, tarp nerimo priežasčių – ir COVID-19 pandemija

Įtemptas gyvenimo būdas, didelis informacijos srautas, augantis atsakomybės jausmas ir poilsio trūkumas iki šiol buvo pagrindinės lėtinio nerimo priežastys. Šiais metais prie jų prisidėjo ir neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos – rūpestis savo ir artimųjų sveikata, įvairūs ribojimai, nežinomybė dėl ateities. Psichologė Algina Šamonskienė sako, kad nepadeda ir tai, jog, rūpindamiesi fizine sveikata, pamirštame psichologinę. Pasak BENU vaistininkės Indrė Kolomyjskė, vienas iš būdų rūpintis psichologine sveikata – stiprinti nervų sistemą ir išmokti valdyti stresą.
Pastaraisiais metais stebimas jaunų žmonių, susiduriančių su lėtiniu nerimu, skaičiaus augimas. Psichologė sako, kad į streso sukeltą nerimo jausmą nereikėtų žiūrėti pro pirštus. Kai nerimas tampa nuolatine būsena, jis trukdo užsiimti kasdiene veikla: produktyviai dirbti, gerai pailsėti, atsipalaiduoti ir leisti laiką su šeima. Todėl specialsitė pataria, pajutus pirmuosius padidėjusio nerimo požymius, kreiptis pagalbos – į vaistininką, šeimos gydytoją ar psichologą.

Tikimybė susidurti su nerimo sutrikimais auga

Mažesnį ar didesnį nerimą patiriame kiekvienas. Tačiau dažnu atveju tai būna vienkartinė psichologinė reakcija į susiklosčiusias aplinkybes. Nerimo sutrikimą galima įtarti, kai nuolatinis nerimas kyla be aiškių priežasčių ar aplinkybių. Jo simptomai: sutrikęs miegas, suprastėjusi dėmesio koncentracija, padažnėjęs kvėpavimas, dirglumas, drebulys, greitas nuovargis.
Nors nerimo sutrikimai bei priežastys tiriami jau ne vieną dešimtmetį, lėtinio nerimo priežastys nėra aiškios. Psichologė A. Šamonskienė tikina, jog daugeliu atveju, nerimo sutrikimai sukeliami aplinkos veiksnių.

„Didžiausią įtaką nerimo sutrikimų susiformavimui, be abejo, turi patiriamas stresas. Jei žmogus nuolat dirba, skuba, neranda laiko sau, neskiria dėmesio sveikam gyvenimo būdui, tikimybė, jog jis susidurs su nerimo sutrikimais – didėja“, – sako psichologė.

Sveikata yra viena iš sričių, kuri mums kelia nemažai nerimo, ypač jei užklumpa liga. Taip pat vieni iš dažnai pasitaikančių nerimo šaltinių – finansinė situacija ir darbas. Korona viruso pandemija ir pavasarį paskelbtas karantinas daugeliui žmonių stipriai palietė visas šias sritis, todėl dabar ypač svarbu rūpintis savo psichologine sveikata.

Nepamirškite rūpintis nervine sistema

Vaistininkė I. Kolomyjskė sako, kad siekiant sumažinti patiriamą nerimą, pirmiausia svarbu atpažinti jo šaltinį ir priežastis. Natūralu, kad reikėtų vengti nerimą keliančių aplinkybių. Tačiau to neužteks, jei nervinė sistema yra nusilpusi ir dirgli.

„Sumažinti nerimą galite daugiau laiko leisdami gamtoje, vakare atsiribodami nuo darbų ir laiką skirdami poilsiui, prieš miegą nesinaudodami kompiuteriais ar telefonais. Kartu reikėtų skirti dėmesio nervų sistemai, kurią greitas gyvenimo tempas ir stresas išbalansuoja. Padidėjusio nerimo ir dirglumo priežastis gali būti ir nervų sistemai svarbių vitaminų ir mineralų trūkumas“, – sako vaistininkė.

Vieni pagrindinių vitaminų nervų sistemai yra B grupės vitaminai. Jų gauname valgydami pilno grūdo produktus, mėsą, kiaušinius, avokadus, bananus ar riešutus. Tačiau svarbu žinoti, kad B grupės vitaminų organizmas nekaupia, todėl svarbu užtikrinti, kad jų gausite papildomai. Jeigu mityba nesubalansuota ar vartojate mažai produktų, turinčių daug B grupės vitaminų, jų rekomenduojama vartoti papildomai, ypač jei susiduriate su nervine įtampa ir stresu.

„Jei pastebite, kad sunkiau sekasi užmigti ar vis dažniau ima lydėti nerimas, gali padėti preparatai su valerijono, ramunėlių ar levandų ekstraktais. Valerijonas, ramunėlės ir levandos padeda lengviau užmigti, nusiraminti ir taip valdyti nerimo sukeliamus nepatogumus. Kartu nepamirškite stebėti suvartojamo magnio kiekį – būtent šio mineralo trūkumas dažnai lemia suprastėjusią miego kokybę“, – paaiškina BENU vaistininkė I. Kolomyjskė.

Susiduriant su padidėjusiu nerimu, sutrikusiu miego režimu ilgiau nei mėnesį, vertėtų kreiptis į sveikatos specialistus – šeimos gydytoją ar psichologą.

Panikos ataka – ženklas, kad nerimą būtina gydyti

Psichologė A. Šamonskienė pastebi, jog vis daugiau jaunų žmonių susiduria su nerimu, tačiau dėl pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai sutrikimai jau tampa kliūtimi gyventi normalų gyvenimą.

„Dažniausiai žmonės susirūpina savo sveikata tik tuomet, kai patiria panikos atakas. Klaidingai manoma, kad panikos atakos yra pirmasis nerimo sutrikimo signalas. Užklumpančios panikos atakos rodo, kad sutrikimas yra pažengęs ir jį būtina gydyti. Panika pasireiškia nerimu ir kūno diskomfortu – stipriu širdies plakimu, oro trūkumu, prakaitavimu, pykinimu, silpnumu, šaltkrėčiu. Tai turėtų būti svarbus įspėjimas, kad mūsų aplinkoje yra per daug įtampos ir streso,“ – teigia A. Šamonskienė.

Anot psichologės, geriausia pagalba patiriant nerimo sutrikimus – bet koks perteklinio streso mažinimas.

„Sparčiai populiarėja terapijos seansai, nes didėja supratimas, kad sąmoningas įsiklausymas yra svarbus streso mažinimo faktorius. Kartu reikia nepamiršti ir poilsio, sporto arba kitų veiklų, kurios padeda nusiraminti,“ – prideda psichologė.

Patiriant nerimą ar panikos ataką, rekomenduojama atlikti kvėpavimo pratimus: patogiai atsisėskite ir užsimerkite; lėtai įkvėpkite per keturis skaičiavimus; lėtai iškvėpkite taip pat per keturis skaičiavimus; tolygus kvėpavimas leis nusiraminti ir nukreipti dėmesį nuo patiriamo diskomforto.

Jurgita Gižaitė -Tulabienė

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Higienos instituto išankstiniais duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 47 746 žmonės (22,9 tūkst. vyrų ir 24,9 tūkst. moterų), t. y. 4 199 asmenimis daugiau negu 2020 metais. COVID-19 liga pateko į pagrindinių trijų mirties priežasčių trejetuką – nusinešė daugiausia gyvybių po kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų.


2021 metais VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centras buvo išsikėlęs dar vieną veiklos tikslą – užtikrinti savalaikį ir saugų paslaugų teikimą ekstremalios situacijos metu. Ir nors 2021 metais įstaigos veiklą įtakojo pandemija ir netrūko iššūkių, tačiau tai visiškai nepablogino sveikatos priežiūros įstaigos veiklos rodiklių. 


Jausti karo baimę ir nerimą dėl ateities šiandien yra natūralu, reiktų kuo daugiau kalbėtis tarpusavyje ir „išventiliuoti“ šiuos jausmus, taip pat koncentruotis į dalykus, kuriuos galime pakeisti, bei kasdienių darbų rutinoje rasti stabilumą – taip pataria emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ savanoriai ir specialistai. 


Koronaviruso pandemija ir karantinas tapo tikru išbandymu visiems Palangos abiturientams. Nerimas dėl artėjančių brandos egzaminų, nežinia, kaip studijų planus paveiks ekstremali situacija šalyje – mintys, kurios nuolat neduoda ramybės Palangos senąją gimnziją baigiantiems moksleiviams. Ar COVID-19 padarė įtaką jaunų palangiškių ateities planams? Tuo domėjosi...


Karantino suvaržymai – būtini suvaldant koronaviruso pandemijos mastus, tačiau socialinių ryšių suvaržymai, žmonių tarpusavio ryšių apribojimai daugeliui žmonių yra nelengvai pakeliami psichologiškai. Psichologai vieningai sutaria: tarp karantino pažeidžiamiausių grupių – jaunimas, moksleiviai. Kaip jiems įveikti karantino suvažymus su mažiausia žala sau?


Už lango – jau įsibėgėjo ruduo, o tai, reiškia, kad keičiasi ir daugybė įpročių, susijusių su mūsų kasdienybe. Ir būtent šiam laikui prasidėjus, daugelis žmonių nusprendžia atnaujinti savo įvaizdį, įsigyti naujų aprangos detalių. Dauguma žmonių sako, kad tai daro tiesiog dėl praktinių priežasčių, kadangi orai atvėsta, tad tiesiog reikia šiltesnių drabužių, o prie...


Įtemptas gyvenimo būdas, didelis informacijos srautas, augantis atsakomybės jausmas ir poilsio trūkumas iki šiol buvo pagrindinės lėtinio nerimo priežastys. Šiais metais prie jų prisidėjo ir neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos – rūpestis savo ir artimųjų sveikata, įvairūs ribojimai, nežinomybė dėl ateities. Psichologė Algina Šamonskienė sako, kad nepadeda ir tai...


Koronaviruso pandemija sugrąžino Lietuvos krepšinio perlą Justę Jocytę iš Prancūzijos į gimtąją Palangą. Karantinas sustabdė sensacingai išgarsėjusios krepšininkės karjerą Eurolygoje. Išskirtiniame interviu TV3 žinioms keturiolikmetė atskleidė, kaip treniruojasi, ir papasakojo apie tai, ar Lione jaunimas žino, kur yra Lietuva.


Paskutiniais metais vėl pastebimas vis didesnis domėjimasis sveika gyvensena, žmonės tampa sąmoningesni, ieško informacijos, mokosi, šviečiasi, imasi sveikatingumo praktikų. Galima sakyti, sveika gyvensena dalyje visuomenės tampa gera mada. Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva Seimas 2013 metus buvo paskelbęs Sveikatingumo metais. Nevyriausybiniame sektoriuje kilusi nauja...


„Daugiau žmonių Lietuvoje vynas, o ne jūra paskandina“, – prieš gerą dešimtmetį, 2004-ųjų vasarą, „Mėlynosios vėliavos“ gelbėtojų poste dažnokai kartodavo posto medicininės tarnybos vadovė, labai apsiskaičiusi, menui, knygoms ir akmenims neabejinga, iš Lenkimų kilusi blaivybės šalininkė Danutė Gintautienė. Mano mamos brolio Bronislavo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius