2011-ieji žadino viltis, kad Palanga Naujaisiais taps dar gražesnė, modernesnė ir labiau mėgiama

Laikrodžio rodyklėms slenkant prie 2011-ųjų pabaigos, prisiminkime svarbiausius bei ryškiausius į istoriją nueinančių metų įvykius, kurie buvo svarbūs kurorto ir mūsų visų, palangiškiai, gyvenimui. Net didžiausi niurzgliai turėtų sutikti, kad Palanga 2011 metais keitėsi: gražėjo, tapo mielesnė ir, svarbiausia, klojo pamatus dar didesniems kurorto projektams, kurie mūsų miesto svečius ir miestelėnus džiugins jau naujaisiais, 2012 metais, ar vėliau. Mielieji, prisiminkime 2011-ųjų įvykius, kurie žadina viltis, kad Palanga taps dar gražesnė, jaukesnė ir labiau mėgiama miestelėnų ir kurorto svečių.

Mieste pasikeitė valdžia

Bene reikšmingiausias metų įvykis Palangoje ir, ko gero, vienas svarbiausių visoje Lietuvoje – savivaldybių tarybų rinkimai vasario pabaigoje. Palangoje daugiausia mandatų gavo ir koalicinę sutartį dirbti kartu pasirašė Lietuvos Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos (TS-LKD), Lietuvos Liberalcentristų sąjungos, Lietuvos Liberalų sąjūdžio ir Centro partijos – Palangos skyrių pirmininkai, taip pat šių partijų sąrašuose į Tarybą išrinkti naujosios Tarybos kadencijos nariai.

Valdančiąją koaliciją sudaro 15 Tarybos narių. Balandžio viduryje posėdžiavusi naujos kadencijos Palangos miesto savivaldybės Taryba išsirinko ir naująją valdžią. Valdančiosios koalicijos partijos vieningai balsavo už bendrą kandidatūrą į mero pareigas Šarūną Vaitkų. Jo užkopimas į miesto valdžios „olimpą“ – didelio, kruopštaus ir tikslingo darbo rezultatas.

„Stengsiuosi, kad Palanga klestėtų, kurorto gyventojai būtų laimingi, o Tarybos nariai dirbtų ranka rankon“, – sakė meru išrinktas Š. Vaitkus. Meras tvirtai laikosi šios pozicijos ir šiandien, o palangiškiai nesiliauja džiaugęsi jaunuoju miesto vadovu.

Prie Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus vairo stojo Klaipėdos universiteto docentė, 31-erių metų Akvilė Kilijonienė. Miesto administracijos direktoriaus postas teko kurorto konservatoriams koalicijos partnerių sutarimu. Dvidešimt šešta konservatorių porinkiminiame sąraše likusi A. Kilijonienė – palangiškė, įgijusi vadybos ir verslo administravimo bakalauro laipsnį Kauno technologijos universitete, ten pat apgynusi magistro laipsnį, vėliau Vilniaus universitete gavusi socialinių mokslų srities, ekonomikos krypties daktaro laipsnį.

Ponia Akvilė jau buvo ragavusi darbo Palangos savivaldybėje duonos – 2005-2006-ais metais vienerius metus dirbo savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriuje vyriausiąja specialiste, o nuo 2006-ųjų iki 2009-ųjų rudens buvo savivaldybės Viešųjų pirkimų tarnybos vedėja.

Birželio pabaigoje pasikeitė ir Botanikos parko direktorius. Juo tapo Valdas Pakusas, kuriam nuoširdaus darbo dėka pavyko pakilti karjeros laipteliais. Naujas ir kultūros centro direktorius. Liepos mėnesį, laimėjus konkursą juo tapo Žilvinas Kažys, kuris „Palangos tiltui“ prisipažino, jog kitokio darbo be kultūrinio tiesiog nebeįvaizduojantis.

Vyriausybė rodė didelį dėmesį Palangai

Liepos mėnesį Palangoje vyko Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis, kuriame buvo svarstoma Palangai itin svarbūs 11 klausimų. Malonu, kad didžioji dauguma klausimų buvo išspręsti Palangos labui. Taigi, Vyriausybė perdavė savivaldybei kelininkų poilsio namus, esančius priešais savivaldybę. Jau naujais metais juose turi įsikurti visi savivaldybės skyriai, o pardavus atlaisvintus pastatus, bus galima gautus pinigus investuoti į kurorto infrastruktūrą.

Pradėjus miestui vadovauti merui Š. Vaitkui, pajudėjo kurhauzo reikalai – Vyriausybės vadovas, lankydamasis Palangoje, pažadėjo, kad Vyriausybė kurhauzo restauracijai skirs 1 milijoną litų. Jau yra skirti 300 tūkstančių litų, likusius pinigus turėtume gauti pavasarį. Jau atliekamas kurhauzo restauracijos techninio projekto rengimas – jis turi būti baigtas kovo mėnesį.

Palanga žengė žingsnį link koncertinės salės statybos – buvo suformuotas žemės sklypas, pradėtos pirkti techninio projekto procedūros.

Kurortas tikisi pinigų iš dviejų projektų universalaus sporto komplekso statyboms.

Miestas šiais metais gavo finansavimą ir baigė ruošti techninę dokumentaciją europinius standartus atitinkančio kempingo statybas Nemirsetoje. Statybos turi prasidėti jau kitų metų pavasarį.

2011-iais buvo pradėtos vaikų žaidimo parko statybos prie poilsio namų „Pušynas“. Kitų metų vasarą mažieji klegės jame, o šalia esančiame miško ruože galės spręsti mįsles... ant medžių kabančias.

Daug metų delsus vykdyti savivaldybės administracijos reformą, ji buvo pradėta jau praneinančiais metais. Įkūrus Viešosios tvarkos skyrių, tikima, kad bus geriau surenkami reklamos viešose erdvėse mokesčiai, automobilių stovėjimo rinkliava, kad bus geriau administruojami neprižiūrimi miesto statiniai.

Iš mirties taško pajudėjo ir miestelėnus kamuojantys brangios šilumos klausimai – pateiktos paraiškos biokuro katilinių Palangoje ir Šventojoje statyboms, užsakytas „Litesko“ auditas.

Miegamojo rajono, labiau žinomo kaip „Bamas“, gyventojai gali džiaugtis erdvesnėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis daugiabučių kiemuose, galimybe pastatyti saugiai automobilį Taikos ir Sodų gatvėse. Buvo pradėta Žvejų ir Kęstučio gatvių rekonstrukcija, Druskininkų, Rąžės ir kai kuriose kitose gatvėse buvo pakloti nauji šaligatviai, suremontuota Senosios gimnazijos sporto salė, du lopšelio-darželio „Gintarėlis“ korpusai, atidaryta aikštelė prie Šventosios pagrindinės mokyklos.

Praėjusį sezoną Palanga susilaukė 15 procentų daugiau svečių nei pernai.

Pasinaudojome ES parama

2011 metais mūsų pajūris toliau gražėjo. Pasinaudoję Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinių fondų veiksmų programa, turime rekonstruotą Meilės alėją, baigtą Gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauraciją, Reabilitacijos ligoninėje neįgalieji ne tik reabilituojasi, bet ir mokosi naujų amatų, oro uosto keleiviai džiaugiasi naujuoju terminalu, o daugelis miesto ugdymo įstaigų naujus mokslo metus pasitiko kvepiančios dažais.

Šįmet ypač skausmingai sutikome Vasario 16-ąją. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, nuvilnijo skaudi žinia, palietusi ne vieno lietuvio širdį – Anapilin iškeliavo poetas Justinas Marcinkevičius, vadinamas dvasiniu tautos vedliu.

Ne kartą poetas lankėsi ir Palangoje, kaip jį pažinoję palangiškiai teigė, mūsų kurortą labai mėgęs. Čia, žinoma, turėjo savą gerbėjų ratą. Tikriausiai valandų valandas kiekvienas Palangos intelektualas galėtų kalbėti apie šį iškilų žmogų, apie jo puoselėtas vertybes ir siekius vardan visos Lietuvos žmonių. Dabar tik šie prisiminimai ir teliko. „Brangiam bičiuliui“, – dailia rašysena jo paties dovanotoje knygoje išlikusi dedikacija. Tokį brangų atsiminimą, simbolizuosiantį pajūrio kraštą mylėjusį poetą prie širdies glaudžia ir architektas Leonas Mardosas, poeto kūryba lydėjo ir meniniu keliu žengiančiuosius.

Kovo 30 dieną minėjome Palangai itin svarbią datą: atsiskyrimo nuo Latvijos 90-metį. Palangiškiai jau gali džiaugtis savo lietuvybe bemaž šimtmetį, kuomet Lietuva atgavo iš Latvijos Palangą ir Šventąją.

Per metus būta ir ne tokių džiugių sukakčių. Balandžio pradžioje į lažybų skandalą buvo įsivėlusi kurorto krepšinio ekipa „Naglis“. Kilus įtarimams, jog Palangos „Naglio“ ekipos krepšininkai siekė pasipelnyti iš rungtynių su Kauno „Žalgirio“ klubu ir Lietuvos lažybų kontorose už savo ekipos pralaimėjimą didesniu nei 30 taškų skirtumu, imta netgi svarstyti apie galimas bausmes. Vien didžiausiose Lietuvos lažybų bendrovėse už „Naglio“ pralaimėjimą didesniu nei 30 taškų skirtumu buvo pastatyta per 30 tūkst. litų. Bet klubas atsipirko kelių žaidėjų suspendavimu.

Tautų draugystė

Išskirtinė šiemet buvo kurorto sezono atidarymo šventė, į kurią atvyko Švedijos Simrishamno miesto, su kuriuo Palanga jau draugauja dvidešimt metų, delegacija, vadovaujama mero Andreo Johnsono. Švedai į Palangą atvyko paminėti prieš 20 metų pasirašytos dviejų miestų bendradarbiavimo sutarties bei dalyvavo daugelyje kurorto šventės atidarymo renginių.

Sezono atidarymo šventėje apsilankė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Rugsėjo mėnesį draugai vokiečiai iš Bergeno pažadėjo padėti Palangai atverti platesnį langą į Europą. Palanga turi pasirašiusi draugystės ir bendradarbiavimo sutarčių su septyniais Baltijos jūros regiono valstybių miestais, bet draugystė su Vokietijos Riugeno salų sostine Bergenu yra ryškiausia ir jau duodanti Palangai apčiuopiamų tokio bendradarbiavimo rezultatų. Bergeno merės Andrea Koster kvietimu, beveik savaitę Vokietijoje viešėjęs Palangos meras Šarūnas Vaitkus vardijo vizito rezultatus: Bergene tris metus bus rodoma paroda apie Palangą, palangiškio fotomenininko Ado Sendrausko fotografijos, atskleidžiančios mūsų kurorto gyvenimą, bus demonstruojamos taip pat kelte Klaipėda-Zasnicas.

Svarbiausia, kad Bergenas, neseniai dėl savo infrastruktūros vystymo Europos Parlamento pripažintas Europos miestu – statusas, kuris suteikia daugiau galimybių pritraukti Europos Sąjungos finansavimą, padės ir Palangai gauti Europos miesto statusą. Jis leistų Palangai pritraukti daugiau europinio finansavimo.

Gausybė renginių

Liepos 6 dieną Palangos vasaros estradoje buvo išrinkta „Mis Lietuva 2011“. Grožio konkursas, kuriame dalyvavo 14 merginų, priviliojo daug smalsių žiūrovų. Gražiausia Lietuvos mergina tapo 21-erių vilnietė Ieva Gervinskaitė.

Liepos 8 dieną kurorto paplūdimyje rinkosi diskžokėjo – „DJ Tiesto“ gerbėjai, kurių tąkart buvo itin daug – kiek daugiau nei 15 tūkstančių. Pagal šokių muziką jaunuoliai trypė iki pat paryčių. Turint omenyje, kad koncerte dalyvavo tokia minia žmonių, matyt, būtų galima sakyti, kad renginys pavyko, bet keli šaukštai deguto – muštynės, krūvos šiukšlių ar „kepštelėjimai“ per žandikaulius – gadino visą medaus statinę.

Liepos pabaigoje Palangoje ūžė ir jau tradicinės „Omnitel 1000 km“ lenktynės, kurias po trijų metų pertraukos laimėjo lietuviai. Nuo alinančio karščio iki pliaupiančio lietaus, nuo įspūdingų lenkimų iki skausmingų avarijų – šiais metais jau dvyliktose „Omnitel 1000 km” lenktynėse netrūko nieko. Visų lenktynių metu nuolat keičiantis pirmaujančiai komandai, pergalę sugebėjo išplėšti greičiausiai nuvažiavęs 334 ratus „Neiluva – Martin Sport“ komandos „Honda Civic Type-R“, vairuojamas Arūno Gransko bei Martyno Samuičio.

Bene ryškiausias visos Lietuvos praėjusių metų įvykis mūsų šalyje vykęs „Eurobasket 2011“ čempionatas. Tiesa, mūsų nacionalinei krepšinio rinktinei šis čempionatas dosnus nebuvo. Vyrai finalinio trejeto nepasiekė.

Triukšmas dėl atrakcionų

Vidurvasarį Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą sustabdyti olandų atrakcionų J. Basanavičiaus gatvėje veiklą. Tokiu būdu teismas patenkino Meilės al. 5 dalį sklypo olandams nuomojančios BUAB „Kurorto statyba“ ieškinį. Ši bendrovė kreipėsi į teismą po to, kai Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos pagrasino su bendrove nutraukti minėto sklypo nuomos sutartį paaiškėjus, kad sklypas naudojamas ne pagal paskirtį.

Tačiau rugpjūčio 19-ąją linksmybės atrakcionuose virto baisiausiu košmaru devyniems vaikams. Dingus elektrai, ore, kelių metrų aukštyje pakibo atrakcionas-centrifuga „Move it“. Vaikai aukštyn kojomis kabojo apie valandą laiko. Kai kurie jų buvo kurorto svečiai iš užsienio. Miesto meras Š. Vaitkus tapo šio kraupaus įvykio liudininku.

Pasak įvykio liudininkų, kelias minutes patys vaikai bei gatvėje stovintys jų tėvai nė nesuprato, kokia bėda juos ištiko. Vaikai, pakibę galvomis žemyn, iš pradžių smagiai juokėsi. Panika visus apėmė netrukus po to, kai paaiškėjo, jog atrakcionas sugedo. Vaikai ėmė rėkti ir prašėsi nuleidžiami žemėn. Keli jų vėliau išlaisvinti skundėsi galvos svaigimu bei pykinimu, nes kabant žemyn galva, kraujas ėmė plūsti į smegenis. Vaikus gelbėti skubėjo greitosios pagalbos medikai bei ugniagesiai gelbėtojai, tačiau kol jie atvyko, praėjo valanda laiko. Jie iš atrakciono gniaužtų ištraukė vieną vaiką, likusius išvadavo atrakcionų darbuotojai, atkūrę elektros tiekimą.

Šventosios uostas lyg sapnas

2010 metais buvome kupini tikėjimo, jog iš mirties taško išjudės Šventosios uosto atstatymo darbai. Tuomet Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Šventajai prognozavo lūžio metus: „Jeigu Šventosios uosto vadovai rodys iniciatyvą, atliks visas būtinas procedūras ir projektas bus parengtas iki galimybės finansuoti, tai jie turės pirmenybę gauti lėšų. Yra sudaryta projektų komisija, kuri juos vertina labai dinamiškai. Vienus iš rezervinių perveda į pagrindinius, kitus iš pagrindinių, jeigu labai atsiliekama nuo grafikų, - į rezervinius ir t. t. Manau, jeigu procesas judės į priekį, visai realu jam gauti pinigų“.

Tiesa, uosto atstatymo darbai stringa – latvių bendrovei nekokybiškai atlikus uosto gilinimo darbus, į uostą buvo uždrausta įplaukti gilesnės grimzlės pramoginiams laiveliams ir jachtoms, o gilinimo darbai buvo vykdomi iš naujo.

Spalio pradžioje daugelio palangiškių įprastą darbotvarkę sudrumstė istorija miesto Senojoje gimnazijoje, kuomet vienam iš moksleivių buvo nustatytas meningokokinės infekcijos atvejis. Nerimauta ne be pagrindo. Po Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistų vizito gimnazijoje patvirtinta: vienuoliktokui diagnozuota meningokokinė infekcija. Pamokos gimnazijoje buvo nutrauktos dviejoms dienoms.

Niekas nenuginčys fakto, jog ši bei praėjusi žiema skiriasi lyg diena ir naktis. Pernykštė žiema pridrėbusi rekordiškai daug sniego ir privertusi tuometinę miesto valdžią pakeisti kelio ženklus, eismo kryptį, šiemet jo pagailėjo. Šv. Kalėdas pasitikome „basi“.