88 metų buvę pedagogai Elena ir Romanas Songailos gyvena laimingai ir linksmai

Palangos tiltas, 2017-08-31
Peržiūrėta
2062
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Elena ir Romanas  Songailos – šešiasdešimt metų kartu.
Elena ir Romanas Songailos – šešiasdešimt metų kartu.

Palangiškiai sutuoktiniai Elena ir Romanas Songailos kartu gyvena jau 60 metų. Penkis dešimtmečius abu atidavė dirbdami pedagoginį darbą. Anot senjorų, praeityje pasilikusi virtinė metų mena ir vargus, ir džiaugsmus, ir tik dabartis,kurioje visko užtenka, – laimė gyventi.

Malonus susitikimas
Pravėrusi Elenos ir Romano Songailų buto durisbuvau maloniai nustebusi netikėtu susitikimu. Prieš septynioliką metų kartu su gerbiamu mokytoju R.Songaila dirbome Palangos „Vilties“pagrindinėje mokykloje. Žinojau, jog būdamas pensijoje ponas Romanas matematiką vaikams dėstė ne dėlto,jog jam trūko pinigų –abu su žmona gauna palyginti neblogas lietuviškas pensijas, –bet pedagogui norėjosi išeiti iš namų ir būti įvykių sūkuryje.Tuo metu E. Songailienėdirbo „Baltijos“ vidurinėje mokykloje, ji dėstė biologiją. Iš šios mokyklos pedagogė išėjo į pensiją.
Jau mūsų susitikimo pradžioje energinga, žvalių akių, jaunatviškaE.Songailienė mane įspėjo:„Mėgstu humorą ir galiu kalbėti nesustodama keturiasdešimt penkias minutes,vėliau–dešimt minučių pertrauka,ir vė“.
Pažinusi Elenos santūrų ir ramų vyrą, sakau: „Tai judu čia linksmai gyvenate?“ Į tai R. Songaila atsako: „Džiaugiuosi, kai ji išeina į miestą“.Abiem sutuoktiniams– 88-eri. „Esu dviem mėnesiais jaunesnė“, – šypsosi ponia Elena.

Gimtinė – Tauragė
Prieš dvidešimt ketverius metus iš Tauragės į Palangą atvykę gyventi Elena ir Romanas Songailos džiaugėsi pasirinkę Palangą dėl dviejų priežasčių: pirma, jiedu norėjo būti šalia savo vaikų – dviejų sūnų,kurie gyveno Klaipėdoje ir Kretingoje,o antra – norėjosi daugiau laiko praleisti gamtoje, prie jūrosir bendrauti su draugais. Šiandienabu sutuoktiniai džiaugiasi padidėjusia šeima – keturiais anūkaisir tuo,ką duoda gyvenimas.O gyvenimas duoda,anot jų,tiek,kiek tu pats nori iš jo pasiimti.
Neseniai abu užbaigė Trečiojo amžiaus universitetą,ponia Elena dainuoja moterų ansamblyje, jau 24 metai, kai abu gieda bažnyčios chore. Sutuoktinius dažnai kviečiai pabūti piršliais vestuvėse.Yra dalyvavę daugiau nei trisdešimtyjevestuvių. Ponia Elena „mokytojų darže“ (mokytojams skirtas žemės sklypas šalia „Baltijos“ pagrindinės mokyklos)rūpinasi, kad viskas ten būtų tvarkoje (netrūktų vandens ir pan.),tačiau nostalgija gimtam miestui –Tauragei – išlikusi.Šiame mieste pasiliko labai daug prisiminimų: gimtieji namai,pragyventi metai,draugai, giminės. Esant menkiausiai galimybei,sutuoktiniai skuba namo. R. Songaila kasmet važiuoja į Tauragę –Martyno Mažvydo pagrindinę mokyklą – susitikti su savo klasės draugais: „Buvome devyniolikamergaičių ir devyniolika berniukų. Iš vyrų likome trys, mergaičių – trylika“.

Be praeities – nėra ateities
Ponas Romanas tvirtai tiki,kad judviejų su Elena pažintis buvo lemtinga. Susitiko juodu 1956 metais pas Elenos brolį. Gimus brolio sūnuijuodu buvo pakviesti „kūmais“ į vaiko krikštynas. Kovo 23-čiąją jiedu sumainė aukso žiedus. Santuokos metus Elena ir Romanas skaičiuoja nuo gegužės 1-osios dienos, kaislapčia susituokė bažnyčioje.
„Dirbau Tauragėje dėstytoju, slapčia susituokėme, niekas tada nežinojo“, – prisimena šeimos vyras. Ponia Elena rodo vestuvinę nuotrauką,darytą lygiai prieš šešis dešimtmečius.„Vestuvininkai dar buvo likę,o man reikėjo prisistatyti į karinį komisariatą. Tada buvo labai griežtai. Tarnystė kariuomenėje buvo būtina kiekvienam jaunam vyrui. Tris mėnesius tarnavau Ukrainoje“, – prisiminimaisapie pirmuosius vedybinius mėnesius dalinosi R.Songaila.
E. Songailienė,kiek susimąsčiusi,prisiminė jos šeimoje įvykusią tragediją,kuri jaunos merginos atmintyje paliko gilią žaizdą. Jos randus ji jaučia ir dabar.
„1950metais sulaukiau skambučio:mirė sesuo. Galvoju, nesąmonė. Grįžtu į namus, žiūriu dėdės namuose – šermenys. Vieną naktį mūsų namuose buvo nakvoję miškiniai.Kaimynas išdavė enkavedistams.Seseriai buvo pasakyta eiti pas miškinius,kad šie pasiduotų. Susišaudymo metu sesuo žuvo“, – pasakojo apie sesers netektį ponia Elena. Šiandien moteris galvoja,kaip ji tada galėjusi tai išgyventi. Niekas tuo metu šeimai nepadėjo. Visi bijojo. Baimės ir nepasitikėjimo šleifas abiems sutuoktiniams driekėsi ilgą laiką. Iš direktorės Bartkuškiomokykloje (Vilniaus raj.) pareigų buvo „gražia“ forma atleista, ir Romanui nebuvę „saldu“. „Kentėjome abu“, – sakė jis.
Santuokos metu abiems sutuoktiniams buvo dvidešimt devyneri.
„Ne tokie jaunikliai buvome“,– šypsosi R.Songaila. Elena pritaria:„Dabar būtume madingi.Šiais laikais jaunimas neskuba tuoktis,arba tuokiasi tam, kad pakeistų pavardę“.

Ieškoti gerų pavyzdžių
Artėjant Mokslo metų šventei, ponios Elenos paklausiau: „Ponia Elena, ar jaučiate nostalgiją mokyklai?“.
„Aš jaučiu įdomumą. Penkiasdešimt metų dirbau kaip pedagogė. „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje – septynerius metus. Manau, kad šiandien truputį per daug vaikams laisvės. Viena mokytoja man pasakojo,jog dėsto vaikams pamoką,o vienam vaikui visai neįdomu klausytis. Ji tam vaikeliui ir sakanti: „Jeigu tau neįdomu, tu neklausyk,bet netrukdyk kitiems“. O šis jai tiesiai šviesiai išrėžęs: „Nešauk ant manęs. Jei aš išeisiu – tu darbo neturėsi“, – atpasakojo buvusi pedagogė.
Anot žinomos pedagogės, mažai yra bendraujama su tėvais. Tėvai visada kaltina mokytojus. Šeimose per daug neigiamai kalbama apie mokytojus. Anot jos,juk vaikai viską girdi.
„Tiek tėvams, tiek mokytojams, su vaiku reikia kalbėtis geruoju. Jei ant vaiko rėksi, jis nuo tavęs slėpsis.Esu vaikui sakiusi:„Prisipažink man, kaip nors nuslėpsim“. Jis man ir prisipažįsta: „Auklėtoja, aš pabėgau iš pamokų, kitą savaitę jis man sako tą patį“, –juokiasi E.Songailienė.
R. Songaila septyniolika metųdirbo mokyklos direktoriumi. Anot pedagogo, būdavo, vaikai susimušdavo,bet viskas gerai baigdavosi. Pašnekovai įsitikinę, jogvaikas šeimoje užauga tėvų pavyzdžiu, todėl labai svarbu tuos pavyzdžius ir gyvenime rodyti. Elena ir dabar, sulaukusi brandaus amžiaus, niekaip negali suprasti: „Ar gi mes negalime daryti gerus darbus:panešti,padėtiir t.t.“

Svarbu ugdyti pareigą
R.Songaila dirbo Švietimo skyriaus vedėju, vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju, inspektoriumi,yra dėstęs Pedagogikos institute,ir tik išėjus į pensiją teko paragauti mokytojo duonos. Pedagogo manymu,svarbiausia žmoguje ugdyti pareigos jausmą. „Mokytojas pasakė: „Eisi į chorą“.Turi eiti keturis kilometrus,bet privalai eiti“, – pritaria vyro minčiai E.Songailienė.
Šiandieną abu sutuoktiniai lanko bažnyčios chorą,bendrauja su „Baltijos“ pagrindinės mokyklos pedagogais, nepraleidžia progos apsilankyti „Bočių“ ansamblio renginiuose, mėgsta laisvalaikiu „pasikapstyti“ darže,su sodo kaimynaispasikalbėti apie užderėtą derlių,tad veiklos,ant jų,į valias. Tik spėk suktis.

Taikiai sugyventi
Prakalbus apie dabartinį Lietuvos gyvenimą, sutuoktiniai Elena ir Romanas mano, jog užsienyje gyvenantys lietuviai yra didesni patriotainegu čia gyvenantys. Senjorė negali suprasti,kodėl kaimynas nesisveikina,o jei su ja pasisveikina vaikas –tai daugiau nei šimtas eurų, – juokiasi ji. „Aš juos mokau“, – sako pedagogė.
„Tėvelis ir mamytė susituokė anais laikais turėdami kraitį (tuokėsitik tokie, kurie turejo pinigų). Nesu girdėjusi, kad tėvai tarpusavyje pyktųsi. Tėvelis atsikeldavo anksčiau, užkurdavo ugnelę, padėdavomamytei. Mamytė buvo daugiau „ponska“ (išpuikusi).Tėvai turėjo devynis hektarus žemės, puikiai sugyveno ir nieko šeimoje netrūko. Gal dėl to ir mudu su vyru niekada nesipykstame, – svarstė ji. – Vieną kartą žiūriu–tėvelis tvorą tveria. Kaimynų gyvuliai išmindžiojo kiemą. Jis negalėjo apie tai kaimynui pasakyti,geriau tvorelę užtvers.Niekada nesu mačiusi šeimoje pykčio“.
Šiandien ponia Elena negali žiūrėti kaip vaikai kieme keikiasi.„Vaikas nekaltas“, – sako ji. Vaikas mėgžioja savo tėvus.
„Mano šeima – du sūnūs.Vienas sūnus „į tėvą“ – matematikas.Mažesnis daugiau panašus į mane.Gal dėlto,kad laukėme dukros? Seniau nežinojome, kokios lyties vaikas gims. Gimė sūnus. Dešimt dienų buvo lietuviukas– žydrom akim, vėliau patamsėjo, bet charakteriu – švelnus išliko. Abu berniukai gimė balandžio pirmąja“, – apie savo šeimą pasakojo E. Songailienė.
Piršliene dažnai vestuvėse būnanti ponia Elena mano, jog moteriai šiandien labai sunku susipažinti.Anksčiau buvo žaidimai,šokiai,gegužinės. Josįsitikinimu, šiandien jaunai porai reikia pagyventi kartu nors metus laiko,kad suprastų,ar tinka vienas kitam. Klausiu: „Ar judu pagyvenote?“.„Ne“, – juokiasi sutuoktiniai. Rėkimu ar grubumu nieko nepakeisime. Moteriai reikia suprasti, kad vyras yražmogus.O šiaip,anot Elenos, reikia linksmai laiką leisti. „Turime valgyti,gerti,o ko dar trūksta?“ – klausia ji svečių, susirinkusių į vestuves. „Žinoma, dainų ir šokių“, – neabejoja dainą ir humorą gyvenime pamilusi E. Songailienė.

Apie palangiškiusir politiką
Ponas Romanas galvoja,kad palangiškiai mažai bendrauja vienas su kitu: „Mane stebina didžiulės kainos J.Basanavičiaus gatvėje esančiose kavinėse,restoranuose. Geriau džiaugtis jūra,gamta,bendrauti“.
Žinoma, mano senolis, ne vienodas pensijas žmonės gauna, bet reikia mokėti verstis iš to, ką gauni.„Ne pinigai – svarbiausia, – pritaria Ramonui žmona. – Svarbiausia – bendravimas su žmogumi“.
R. Songaila į emigraciją žiūri labai blogai.Pasak Elenos,nei vienas Lietuvoje badu nemirė.Poną Ramoną piktina didžiulė korupcija, nes eilę metų valdžioje nesijaučia jokio pagerėjimo. Nėra tinkamos informacijos apie renkamus kandidatus prieš rinkimus.
Anot senolio, dabartinė valdžia nežino, ką daryti,kad pasikeistų gyvenimas, švietimas, atsirastų daugiau darbo vietų. Yra daug „instancijų“, kur, atrodo , žmonės dirba,bet niekas nieko nepadaro. Ponas Romanas domisi politika, Lietuvos gyvenimu ir turi savo versijas. Jam atrodo,kad bedarbiams per ilgai ir per daug yra mokama, reikėtų sumažinti valdančiųjų žmonių skaičių,didinti atlyginimus.
Bet mūsų pokalbis vėl pasisuka apie juos, Songailas.
„Laiminga esu: turėjau dviem mėnesiais jaunesnį vyrą,o dabar susilyginome,esame vienodi“, – juokėsi gyvenimo džiaugsmo neprarandanti ponia Elena,meiliai žvelgdama į savo vyrą.

Irena VALUŽĖ

Jūsų komentaras:

Raimedas Songaila 2021-05-31 10:16 ([email protected] / IP: 162.158.183.176)
mama

Taip pat skaitykite

Vasario 11 d. (penktadienis) 20 val. Artūras Anusauskas (fortepijonas) ir Vytautas Labutis (saksofonai): Džiazas linksmai


Sausio 27 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Palangos viešojoje bibliotekoje  žymus prozininkas, dramaturgas, eseistas, daugelio literatūrinių premijų laureatas Herkus Kunčius pristato dar šią vasarą pasirodžiusį naują romaną „Kolūkio metraščiai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).



„Kažkas yra ne taip šitoje karalystėje“, - sako Palangos pedagogai, vasaromis papildomai uždarbiaujantys ne tik kurorto viešbučiuose, bet ir užsienio fabrikuose, tačiau į pirmadienį šalyje prasidėjusį neterminuoto pedagogų streiką neįsitraukia, nes priklauso kitai profesinei sąjungai, nei sukilimo iniciatoriai.


Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, Palangoje nenuobodžiaus nė vienas – didžiausias šalies kurortas šią visai šaliai svarbią dieną kviečia švęsti linksmai ir originaliai bei dovanoja reginius ne tik žemėje, bet ir jūroje bei ore.


Metų pabaiga tampa puikia proga susitikti bičiuliams, artimiesiems, o ir buvusiems kolegoms. Taip padarė ir buvę Palangos vandentiekininkai, sumanę suorganizuoti bendrą vakaronę. Tokį susitikimą jie surengė pirmą kartą, bet galbūt susitikti kasmet taps jų tradicija, kadangi, kaip patys pripažino, ne dažnai vienas kitą pamato.


Palangiškiai sutuoktiniai Elena ir Romanas Songailos kartu gyvena jau 60 metų. Penkis dešimtmečius abu atidavė dirbdami pedagoginį darbą. Anot senjorų, praeityje pasilikusi virtinė metų mena ir vargus, ir džiaugsmus, ir tik dabartis,kurioje visko užtenka, – laimė gyventi.


  Galima mokytis linksmai ir smagiai – tuo įsitikino Palangos „Baltijos“ ir Vlado Jurgučio pagrindinių mokyklų šeštokai, balandžio 10 d., ketvirtadienį, dalyvavę Palangos švietimo pagalbos tarnybos salėje vykusioje viktorinoje „Vokiečių kalba linksmai“.


Prieš „Protmūšio“ epidemiją neatsilaikė ir pedagogai

Palangos švietimo pagalbos tarnyba, 2013 02 28 | Rubrika: Miestas

Paskutinį vasario ketvirtadienį pedagogai rinkosi išbandyti savo jėgas Proto mūšyje. Renginį vedė Palangos švietimo pagalbos tarnybos psichologė Rasa Karalienė. „Protmūšį“ laimėjo logopedų ir specialiųjų pedagogų metodinis būrelis, tik keliais taškais nusileido biologai ir chemikai, garbingą trečią vietą iškovojo ikimokyklinio ugdymo...


Miesto devintokams apie matematiką - linksmai

Jūratė RIEPŠAITĖ , 2012 10 29 | Rubrika: Jūros vaikai

Praėjusį penktadienį Palangos senosios gimnazijos didžiojoje salėje vyko renginys, skirtas miesto devintokams „Matematika linksmai“. Jis praėjo linksmai ir įdomiai, devintokai liko patenkinti ir iš gimnazijos išėjo laimingi, išradingai praleidę spalio ketvirtadienio popietę.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius