Aktyvi ir naudinga patyriminė gimnazistų savaitė

Tradiciškai prasidėjus birželiui gimnazistai būna kviečiami patirti naujų nuotykių, sužinoti naujų dalykų tyrinėjant, atrandant gyvai ir kuriant įvairius projektus. Veiklų buvo pasiūlyta daug ir įvairių.

Ekskursijos anglų kalba

Anglų kalbos mokytoja Audra Kaklienė pasiūlė gimnazistams pasižvalgyti po Palangos istorinį, kultūrinį ir architektūrinį paveldą.

Pirmų gimnazijos klasių mokiniai tapo gidais savo klasės draugams. Jie parengė apžvalginės ekskursijos po Palangą pėsčiomis maršrutą, rinko informaciją apie pasirinktus objektus (bažnyčią, J. Basanavičiaus gatvę, Kurhauzą, Anapilį ir daugelį kitų Palangai reikšmingų vietų), parengė pasakojimus anglų kalba ir dalyvavo keturiose ekskursijose. Gimnazistų pasakojimuose netrūko nei istorinių faktų, nei intriguojančių detalių. Kiekviena ekskursija baigėsi žinių patikrinimu, kurį paruošė patys gimnazistai. Kaip teigė mokytoja, tai ypatinga veikla, skatinanti pažinti gimtąjį miestą ir jį branginti.

Ekskursijas vedė ir anglų kalbos mokytojos Aušrinės Janušienės mokiniai: mokiniai parengė ir savo bendraamžiams pravedė pažintinę ekskursiją po Palangą anglų kalba, kurios metu mokiniai pristatė svarbiausius miesto istorinius, kultūrinius ir gamtinius objektus bei su jais susijusias legendas. Ši veikla suteikė mokiniams galimybę kūrybiškai ir aktyviai pažinti gimtąjį miestą bei stiprinti ryšį su jo kultūriniu ir istoriniu paveldu.

Leidosi į muzikinę kelionę ir pynė juostas

Birželio 4 dieną I-II klasių mokiniai su mokytojais Augustinu Užkuratu ir Otilija Simonaitiene dalyvavo patyriminėje veikloje Antano Mončio muziejuje, kuriame eksponuojami unikalūs menininko kūriniai, atspindintys jo savitą pasaulėžiūrą ir regioninę tapatybę. 

Muziejuje buvo eksponuojami ir muzikiniai menininko sukurti unikalūs instrumentai. Mokiniai galėjo pasirinkti eksponatą, kuris labiausiai jį sudomino, ir atlikti jo analizę. Jie analizavo instrumento vizualinius elementus, spalvas, formas, tekstūras ir pabandė įsivaizduoti, kokias emocijas ar istorijas jis pasakoja. Jie turėjo užsirašyti pagrindinius pastebėjimus apie eksponato nuotaiką ir galimą regioninę tapatybę. Remdamiesi eksponato analize, mokiniai turėjo sugalvoti muzikines idėjas. Mokiniai svarstė, kokią muzikinę kompoziciją galėtų sukurti, panaudodami išrinktą instrumentą. „Reflektuodami apie įspūdžius, nutarėme, kad būtų puiki idėja, pasiremiant matytais unikaliais instrumentais, kitais metais pabandyti patiems pasigaminti panašių muzikinių instrumentų“, – pasakojo mokytojai.

Mokytoja Otilija pasiūlė ir dar vieną veiklą, kuri vadinosi „Žinutė iš praeities – tautinės juostos“. Patyriminės veiklos tikslas – supažindinti moksleivius su baltiškas ištakas turinčiomis vytinėmis juostomis, išmokyti juostelių audimo technikos, atrasti kūrybiškų juostelių audimo pritaikymo kasdienybėje būdus.

Veikla vyko Palangos gintaro muziejuje ir „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje. Šios veiklos metu Gintaro muziejuje vyr. edukatorė Giedrė Miežetienė pristatė lietuvių ir įvairių pasaulio šalių tautines juostas, kartu aptarė jų simboliką, pynimo būdus. Veiklos metu pasitelkti vaizdiniai, edukaciniai metodai sujungti su praktiniais kūrybingumui ugdyti metodais. Mokiniai išmoko pinti vytines juostas su kaladėlėmis. Mokiniams pasisekė nupinti juosteles, kuriomis galės pasipuošti rakto pakabuką, rankinę, rankos riešą.

Edukacinį užsiėmimą vedė „Baltijos“ pagrindinės mokyklos technologijų mokytoja Laura Platūkienė pagrindinės mokyklos technologijų kabinete. Mokytoja parodė du juostelių pynimo būdus. Derindami siūlus ir spalvas mokiniai pynė paprastas, įgūdžių nereikalaujančias juostas. 

„Tikiuosi, kad prisilietimas prie tautos tradicijų, lietuvių tautodailės unikalumo pažinimas paskatino mokinius domėtis pynimo technikomis, pinti, keisti požiūrį į praeities žinutę – juostą“, – sakė mokytoja Otilija.

Domėjosi medine architektūra, žvalgėsi į naktinį dangų

Istorijos mylėtojai, lydimi istorijos mokytojos Ilonos Pociuvienės, ryžosi patyrinėti medinę Palangos architektūrą. „Tema sena, bet kiekviena mokinių karta atranda ją naujai ir kitaip“, – įsitikinusi mokytoja. Gimnazistų užduotis buvo pateikti 5 statinių aprašymus – susipažinti su jų istorija, pastato ornamentika, aprašyti arba nupiešti atskiras puošybos detales.

Fizikos galima mokytis ir žaidžiant – sakė fizikos mokytoja Marina Stonienė, pasiūliusi veiklą „Žaisdami mokomės fizikos“. Mokiniai fotografavo naktinį dangų, ieškojo žvaigždžių, stebėjo mėnulio fazes ir pašvaistę. Grįžę į klases kūrė kryžiažodžius. 

Išmanioji fizika: nuo stadiono iki kopų

Fizikos mokytoja Liucija Mončienė pasakojo, kaip pavyko mokinius sudominti išmaniąja fizika. Mokiniai susipažino su išmaniųjų telefonų šviesos jutikliais (liuksmetrais) bei išmoko jais matuoti apšvietą. Ši technologija jiems padėjo praktiškai tyrinėti nuo skirtingų paviršių atsispindėjusią šviesą. Stadione fizikos teorija virto realiu detektyvu. 

Krepšinio aikštelėje mokiniai demaskavo žaidėjus akinančias veidrodinio atspindžio zonas, o prie futbolo vartų užfiksavo šviesos bangų apgaulę – difrakciją pro tinklo akis. Bėgimo take atlikti aprangos audinių matavimai galutinai įspraudė į kampą energijos tvermės dėsnį: skaičiai juodu ant balto parodė, kad tamsūs paviršiai šviesą sugeria (absorbuoja) ir paverčia karščiu, o šviesūs – atspindi atgal. 

Pajūrio kopose dešimtokai susidūrė su kritiniu atsispindėjusios šviesos srautu. Suvokę, kad baltas smėlis ir jūra veikia kaip milžiniški veidrodžiai, atsukantys šviesą iš apačios, jie suformulavo pajūrio išgyvenimo taisykles: apsauginį kremą tepti ir po smakru, o akis saugoti tik atspindžius blokuojančiais poliarizuotais akiniais. Šis gyvas tyrimas azartu užkrėtė ir maksimaliai įtraukė net tuos mokinius, kuriems fizika klasėje iki šiol atrodė neįveikiama.

Išvyka į Pagramančio regioninį parką

Birželio 4 dienos ryte gimnazistai vyko į Pagramančio regioninį parką. Atvykę į lankytojų centrą pirmiausiai pastato viduje apžiūrėjo ten eksponuojamus Eugenijaus Kavaliausko makrofotografijos darbus, kuriuose vaizduojami įvairūs gyvūnijos ir augalijos pasaulio atstovai. 

Tuomet gidė pradėjo ekskursiją po Pagramančio regioninį parką. Pirmiausiai mokiniai užkilo į apžvalgos bokštą, nuo kurio atsivėrė vaizdas į Jūros ir Akmenos upių santaką. Pamatyti šį kerintį kraštovaizdį iš viršaus buvo tikrai kažkas ypatingo ir labai įspūdinga.

Nuvažiavę iki Pagramančio miestelio gimnazistai užkopė į piliakalnį, vėliau nužygiavo iki Pagramančio atodangos, kurioje išvydo mūsų Lietuvos žemės gelmių istoriją nuo ledynmečio iki šių dienų. Paskutinė lankyta vieta su gide buvo miniatiūrinio Gramančios upelio slėnio gilumoje esantis Meilės akmuo. Visą laiką vietinė gidė pasakojo įdomias šių vietų ir objektų istorijas, jų atsiradimo aplinkybes. Visiems daug įspūdžių ir smagių emocijų suteikė vaikščiojimas kabančiais tiltais, kurių mūsų maršrute buvo net penki.

Paskutinė išvykos stotelė buvo Lakštingalų slėnis, kuriame mokiniai patyrė vaizdingą pasivaikščiojimą gamtoje, įkopė į aukštą upės atodangą. 

Šią dieną gimnazistai aplankė daug išskirtinių vietų, kurių kitur daugelis dar nebuvo regėję: kabančius tiltus ir nuostabią natūralią gamtą – laukinę augaliją, upių slėnius ir vingius bei vandens tėkmės suformuotas aukštas atodangas.

Kalvystės muziejus ir kūrybinės paieškos

Technologijų mokytoja Jolanta Gricienė mokiniams pasiūlė pažinti kalvystę. „Birželio 2 d. su mokiniais vykome į Klaipėdos kalvystės muziejų. Dalyvavome edukacijoje „Baltų papuošalai“. Mokiniai nusikaldino žiedus iš žalvario. Kalvis papasakojo Klaipėdos kalvės ir eksponatų, esančių muziejuje, istoriją. Grįždami į Palangą aplankėme gražiai sutvarkytą skulptūrų parką“, – pasakojo mokytoja.

Palangos botanikos parke vyko meninės paieškos. Gimnazistai, paskatinti dailės mokytojos Daivos Stonkuvienės, tapė eskizus, suderindami pasivaikščiojimus puikioje Palangos vietoje su dažnai ten aplankančiu įkvėpimu.

„Ratuoti ir nepavojingi“

Šioje patyriminėje veikloje dalyvavo fizinio ugdymo mokytojai Egidijus Kukta, Donatas Rauktys, Dalia Rakauskienė, biologijos mokytoja Danguolė Beniušytė bei tikybos ir etikos mokytoja Toma Mackevičienė. Veiklos metu (48 gimnazistai) dviračiais įveikėme apie 30 km maršrutą iki Šventosios ir atgal. Ši išvyka buvo skirta fizinio aktyvumo, gamtos pažinimo, kultūrinio sąmoningumo ir bendruomeniškumo ugdymui.

Buvo siekta skatinti mokinių fizinį aktyvumą ir saugaus važiavimo dviračiu įgūdžius, plėtoti pažintį su Lietuvos kultūriniu ir istoriniu paveldu, ugdyti gamtos pažinimo kompetencijas, stebint pavasario požymius ir gamtos atsinaujinimą, stiprinti bendravimo, bendradarbiavimo ir atsakomybės įgūdžius, formuoti sveikos gyvensenos ir aktyvaus laisvalaikio įpročius. 

„Dviračiais vykome į Šventąją, kur aplankėme Žemaičių alkos kalną. Čia susipažinome su senovės žemaičių tikėjimu, dievais, apeigomis ir ritualais, aptarėme gamtos bei žmogaus ryšio svarbą baltų pasaulėžiūroje. Biologijos mokytojos vadovaujami stebėjome pavasarėjančią gamtą, ieškojome žemės atgimimą liudijančių spalvų, augalų ir kitų gamtos ženklų. Aptarėme biologinės įvairovės reikšmę bei sezoninius gamtos pokyčius. Nuo Alkos kalno pėsčiomis žygiavome iki Baltijos jūros, grožėjomės pajūrio kraštovaizdžiu, diskutavome apie gamtos saugojimą ir žmogaus atsakomybę už aplinką. Po aktyvios veiklos vienas iš dalyvių visus vaišino pietumis, o tai dar labiau sustiprino bendruomeniškumo jausmą ir draugišką atmosferą“, – pasakojo mokytoja D. Rakauskienė.

Nuspręsta, jog patyriminė veikla buvo prasminga ir naudinga. Dalyviai ne tik aktyviai leido laiką gamtoje, bet ir praplėtė žinias apie Žemaitijos kultūrinį paveldą, senąsias baltų tradicijas bei gamtos reiškinius. Kelionė skatino atsakingą elgesį kelyje, ugdė ištvermę, bendradarbiavimą ir pagarbą aplinkai.

Atsižvelgiant į sėkmingą veiklos įgyvendinimą ir teigiamus dalyvių atsiliepimus, siekiama ir kitais metais tęsti projektą „Ratuoti ir nepavojingi“. Planuojama organizuoti dviračių žygius bei tradicinėmis tapusias dviračių linksmąsias varžybas, skatinančias fizinį aktyvumą, saugų eismą ir mokyklos bendruomenės telkimą.

Mokytojos D. Beniušytės mokiniai taip pat dviračiais vyko į Nemirsetą, kur dalyvavo patyriminėje gamtos pažinimo veikloje. Jos metu stebėjo ir fotografavo augalus, gyvūnus bei kitus gamtos objektus, mokėsi atpažinti rūšis ir pažinti biologinę įvairovę Pajūrio regioniniame parke. Veikla skatino domėtis gamta bei ugdyti pastabumą ir aktyvų mokymąsi netradicinėje aplinkoje. 

Tobulino kalbinius įgūdžius

Atsirado norinčių labiau pasigilinti į kalbinius dalykus. Pirmokas gimnazistas Artem Rudiuk, vadovaujamas rusų kalbos mokytojos Editos Petrušonytės, atliko tiriamąjį darbą tema „Rusų kalbos vartojimas Lietuvoje ir kitose šalyse“. Darbe analizuojama, kaip, kodėl ir kokiu mastu rusų kalba šiandien vartojama Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir Kazachstane. Mokinys apklausė šių šalių gyventojus, išanalizavo gautus rezultatus ir apibendrino šiandienos rusų kalbos vartojimo situaciją šiose šalyse, savo išvadas pagrįsdamas tyrimo metu surinktais duomenimis.

Vokiečių kalbą tobulino pirmokės gimnazistės Amanda Mažeikaitė ir Saulė Marija Rulytė, kurios kūrė vaizdo filmuką „Palanga mano akimis“ vokiečių kalba. Projekto metu jos gilino vokiečių kalbos žinias, rinko informaciją apie Palangos miestą, jo lankytinas vietas. Mokinės planavo filmuko turinį, rengė tekstus vokiečių kalba, filmavo pasirinktus objektus bei montavo vaizdo medžiagą. Kurdamos filmuką mokinės lavino užsienio kalbos vartojimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninio raštingumo ir bendradarbiavimo kompetencijas. Praktinė veikla suteikė galimybę pritaikyti teorines vokiečių kalbos žinias realioje situacijoje, ugdyti saviraišką bei stiprinti pažinimą apie savo kraštą.

Ispanų besimokantieji gimnazistai fotografavo pajūrio kraštovaizdį ir apibūdino savo darbą ispanų kalba. Šiai veiklai vadovavo ispanų mokytoja Samanta Marile Ibanez.

Palangos senosios gimnazijos mokinės, padedamos mokytojos Živilės Vaičiūnienės, taip pat netradiciškai pažvelgė į prancūzų kalbos mokymosi procesą. Neseniai vykusios patyriminės veiklos metu tapo scenaristėmis, režisierėmis ir aktorėmis – jos sukūrė trumpametražį filmuką „Pasiklydę Versalyje“. 

Mokėsi viešojo kalbėjimo

Anglų kalbos mokytoja Kristina Galdikė su 9-10 klasių mokiniais iš skirtingų klasių vyko į Klaipėdos Ievos Simonaitytės biblioteką. Ten jauna aktorė ir edukatorė Solveiga vedė dviejų valandų trukmės edukaciją apie viešąjį kalbėjimą. „Sužinojome, kodėl žmonės bijo kalbėti viešai ir kokios yra šios baimės priežastys. Taip pat mokėmės atlikti pratimus, padedančius ne tik įveikti baimę, bet ir gerinti artikuliaciją. Galiausiai įgytas žinias pritaikėme atlikdami praktines užduotis. Šios edukacijos tikslas buvo pasisemti žinių ir įgūdžių, kuriuos vėliau galėtume pritaikyti ne tik mokykloje, bet ir darbe bei įvairių švenčių ar kitų susibūrimų metu“, – pasakojo mokytoja.

Mokėsi valdyti dronus

Birželio 2 d. aštuoni 1C klasės mokiniai dalyvavo pažintinėje-kūrybinėje išvykoje po Palangą, kurios metu buvo aplankyti ir iš oro nufilmuoti žymiausi miesto objektai: J. Basanavičiaus gatvė, Palangos tiltas, Birutės kalnas, Tiškevičių rūmai, Palangos sporto arena ir stadionas, Palangos koncertų salė, Palangos bažnyčia bei Kurhauzas. Tokią veiklą pasiūlė anglų kalbos mokytojas Vitaly Kirilov.

Išvykos metu mokiniai mokėsi valdyti dronus – filmavimas vyko vienu metu naudojant du dronus, kuriais buvo užfiksuoti vaizdo įrašai ir nuotraukos iš paukščio skrydžio.

Po išvykos mokiniams buvo skirta kūrybinė užduotis: parengti trumpus aplankytų objektų aprašymus ir įrašyti jų garso įrašus. Iš surinktos vaizdo ir garso medžiagos bus sukurtas 5-6 minučių trukmės vaizdo klipas „Palanga iš paukščio skrydžio“, savotiškas turistinis gidas po Palangą.

Ši veikla ugdė mokinių kūrybiškumą, viešojo kalbėjimo, teksto kūrimo ir šiuolaikinių technologijų valdymo įgūdžius bei gilino krašto pažinimo žinias.

 

Gimnazijos informacija