„Anapilis“ prisikels naujam gyvenimui

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-04-17
Peržiūrėta
60
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Atgimęs „Anapilis“ svečius turėtų pasitikti jau kitąmet.

Atgimęs „Anapilis“ svečius turėtų pasitikti jau kitąmet.

Vieną iš gražiausių Palangos medinių vilų – grafų Tiškevičių laikus menantį „Anapilį“ – netrukus planuojama pradėti kelti naujam gyvenimui. Pernai parengtas šio pastato restauravimo ir pritaikymo kultūros poreikiams projektas, metų pabaigoje gautas statybos leidimas. O praėjusią savaitę paaiškėjo, jog restauravimo darbams bus skirta beveik 2,5 mln. Lt paramos iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programos.


Pateko tarp šešių geriausių

Šio mėnesio pradžioje VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) atliko paraiškų vertinimą pagal 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“. Paraiškos buvo teikiamos pagal tris kryptis:

medinio nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkybos projektai, iš dalies sutvarkytų ne medinių nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų užbaigimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms projektai bei taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centrų steigimo ar vystymo nekilnojamojo kultūros paveldo statiniuose projektai.

Prieš balandžio 11 d. vykusį projektų atrankos komiteto posėdį buvo įvertinta per 100 paraiškų bei atliktas jų naudos ir kokybės vertinimas. Palangos miesto savivaldybės administracijos teiktasis projektas „Palangos istorinės vilos „Anapilis“ restauravimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“, kurio darbai įkainoti 3 mln. 21 tūkst. 380,43 Lt, o prašoma paramos suma – 2 mln. 416 tūkst. 960 Lt, surinko 77 naudos ir kokybės vertinimo balus ir kartu su Bistrampolio dvaro sodybos buvusio daržinės pastato restauravimo projektu pasidalijo 5-6 vietą tarp gavusių aukščiausius balus.

 

Skyrė beveik 2,5 mln. litų

Iš daugiau per 100 paraiškų balandžio 11-ąją posėdžiavęs projektų atrankos komitetas atrinko 30 vertų finansavimo. Iš 9 teiktųjų taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centrų steigimo ar vystymo nekilnojamojo kultūros paveldo statiniuose projektų atrinkti 2, iš 47 iš dalies sutvarkytų ne medinių nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų užbaigimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms projektų – 13, o iš 58 medinio nekilnojamo kultūros paveldo statinių tvarkybos projektų, tarp kurių – ir vilos „Anapilis“ restauracija, atrinkta 15.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu ,,Dėl 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“ patvirtintų 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, programų ir projektų finansavimo ir įgyvendinimo taisyklių atitinkamu punktu, projektų atrankos komitetas galėjo teikti programos operatoriui – Kultūros ministerijai – vieną iš trijų rekomendacijų: skirti paramos ir bendrojo finansavimo lėšas projektui įgyvendinti; neskirti paramos ir bendrojo finansavimo lėšų projektui įgyvendinti; teikti kitokį, negu vertinimo ataskaitose nurodytas, projektų prioritetiškumą, jeigu komisija nusprendžia, kad tam tikri projektai yra svarbesni šalies socialinei ir ekonominei plėtrai, socialinės ekonominės sanglaudos tarp skirtingų Lietuvos regionų didinimui.

Siūlomų finansuoti medinio nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkybos projektų eilėje Palangos miesto savivaldybės administracijos projektas „Palangos istorinės vilos „Anapilis“ restauravimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ įrašytas ketvirtuoju numeriu. Komitetas rekomenduoja skirti paramą ir bendrojo finansavimo lėšas projektui įgyvendinti bei nurodo, jog paramos ir bendrojo finansavimo lyginamoji dalis turėtų sudaryti 80 proc. nuo bendros projekto vertės – 2 mln. 416 tūkst. 960 Lt.

 

Iškilo XIX a. pabaigoje

2007 metais leidinyje „Žemaičių žemė“ G. Čižiūno parengtame straipsnyje „Palangos „Anapilis“. Istorija ir dabartis“ rašoma, jog vila „Anapilis“, esanti Birutės al. 34A, – vienas iš įdo­miausių ir labiausiai žinomų senosios kurorto archi­tektūros statinių Lietuvos pajūryje. Per XX a. karus dingo didelė dalis Palangos istorinių šaltinių, tad nėra aptikta duomenų iš „Anapilio“ statybos laikotarpio – nežinoma tiksli statybos data, architektas. Pastato istorija atkuriama iš užrašytų senųjų palangiškių atsiminimų, taip pat pagal išlikusius Palangos miesto planus – kartografinę medžiagą – ir ikonografiją.

Yra pagrindo teigti, kad šis statinys, laikomas viena iš pirmųjų grafų Tiškevičių šeimos vilų, iškilo XIX a. pabaigoje, apie 1898 m. Tai patvirtina ir tas faktas, kad šio pastato nuotrauka išspausdinta 1898 m. išleista­me pirmajame Palangos atvirukų albumėlyje.

Spėjama, kad vilos autoriai buvo prancūzai. Tais metais Palango­je statomų vilų architektūra turėjo nemažai Šveicarijoje paplitusių užmiesčio vilų bruožų – vasarnamių siluetas būdavo paįvairinamas įvairios formos bokšteliais, erkeriais, aukštais stogais ant kronštei­no, pastatai iš visų pusių dažnai apjuosti atviromis galerijomis, prie­angiais. Tai būdinga ir Palangos „Anapiliui“.

Yra žinoma, kad iš pradžių vila priklausė paskutiniojo Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai, kretingiškio grafo Juozapo Tiškevičiaus žmonai grafienei Sofijai Tiškevičienei ir ilgą laiką buvo vadinama „Sofijos“ vila. Vėliau, po jos vyro grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties, vila atiteko Marijai Tiškevičiūtei.

Po pirmojo pasaulinio karo vila „Anapilis“ buvo parduota. Ją įsigijo Lietuvos ūkio bankas, kurio pagrindiniai akcininkai buvo broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai (pastarasis buvo kunigas), mėgę Palangą ir čia daug laiko praleisdavę. Šiuo laikotarpiu vila oficialiai pradėta vadinti „Anapiliu“. Beje, taip jį dėl neįprastos formos bokštelio palangiškiai jau ir anksčiau vadindavo. Iš išlikusių prisiminimų yra žinoma, kad viloje „Anapilis“ ne kartą vasarojęs prezidentas Aleksandras Stulginskis su savo žmona. Čia mielai lankydavosi ir daugelis kitų Palangoje poilsiavusių ano meto Lietuvoje žinomų kultūros, meno, politikos ir mokslo žmonių: poetas Maironis, aktorius, kunigas Juozas Vailokaitis, dainininkas Kipras Petrauskas ir kt.

Sovietmečiu vila „Anapilis“ buvo nacionalizuota. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimą, vila „Anapilis“
1996 m. rugpjūčio 30 d. priskirta Palangos miesto savivaldybės nuosavybei. Ji perduota valdyti Palangos kultūros centrui.

 

Atkurs tikrąjį „Anapilio“ veidą

Vila „Anapilis“ yra Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše. 1997 metais vila įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Jai nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo – vila pripažinta reikšminga Lietuvos visuomenei. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, 2005-aisiais vila „Anapilis“ pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, kuriai nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui.

Prieš teikiant paraišką, rengiant „Anapilio“ restauracijos ir pritaikymo techninį projektą, nustatyta, jog grafų Tiškevičių laikus menanti medinė vila sovietmečiu buvo gerokai pakeista. 1934 m. ji buvo rekonstruota. Vykdant darbus daugiausia buvo pakeista šiaurinė pastato dalis, pristatytas antras aukštas. Vila šiek tiek pakito ir sovietmečiu, kai ji buvo remontuojama – tuo metu pakeistas jos išplanavimas, įrengtos vonios, tualetai, atsirado daugiau gyvenamųjų patalpų antrame aukšte ir mansardoje. Tad techninį projektą rengusiems specialistams teko nelengva užduotis – atkurti tikrąjį „Anapilio“ veidą. Kadangi senieji šio pastato brėžiniai nėra išlikę, atkurti autentišką vilą specialistams teko netgi pasitelkiant senuosius atvirukus bei nuotraukas, kuriuose užfiksuotas šis pastatas.

Po išsamių tyrimų, buvo nustatyta, kurios „Anapilio“ interjero detalės yra autentiškos, koks buvo senasis pastato išplanavimas, netgi kokia buvo vilos sienų spalva. Vadovaujantis specialistų išvadomis, bus atkuriamas tikrasis „Anapilio“ veidas. 

 

Įsikurs kurorto muziejus

Ne tik palangiškiai pripažįsta, jog grafų Tiškevičių laikus menantis „Anapilis“ turi išskirtinę aurą, viliojančią svečius bei leidžiančią čia jiems pasijusti itin jaukiai tiek atlikėjams, tiek ir klausytojams.

„Anapilis“ yra pastatas su gilia istorija, kuri, manau, dar ilgai išliks visų atmintyje. Garsioji šios vilos aura yra išlikusi iš tų laikų, kai „Anapilyje“ dažnai koncertuodavo maestro Vytautas Kernagis, taip pat – Arina, Kostas Smoryginas, Andrius Mamontovas ir kiti estrados grandai. Daugeliui „Anapilis“ asocijuojasi būtent su muzikos klubu, tad visi palangiškiai džiaugsmingai sutinka žinią apie planuojamą „Anapilio“ restauraciją“, – kalbėjo Palangos kultūros centro direktorius Žilvinas Kažys. Jis pabrėžė, jog restauruojant „Anapilį“ pirmajame aukšte esanti koncertų salė, kuri pristatyta buvo sovietmečiu, taip pat bus atnaujinta – čia galės vykti miesto renginiai, akustiniai, dainuojamosios poezijos koncertai. 
Sutvarkius „Anapilį“ mieste atsiras vieta, kurioje bus galima susipažinti su vieno iš didžiausių Lietuvos kurortų istorija – rekonstruotame „Anapilyje“ įsikurs Palangos kurorto muziejus. Šio kultūros židinio, kurį įkurti Palangos miesto taryba priėmė sprendimą praėjusių metų pabaigoje, palangiškiai laukė net 90 metų. Kaip minėjo būsimojo muziejaus direktorius Jūratis Liachovičius, paskirtas į šias pareigas vasario mėnesį, per šį laiką vietiniai palangiškiai jau padovanojo muziejui apie 400 eksponatų – fotografijų, atvirukų, laiškų.

„Gavus finansavimą iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“, restauruota architektūriniu pobūdžiu ne tik Palangai, bet ir Lietuvai, svarbi vila „Anapilis“ ir joje įkurtas Palangos kurorto muziejus bus puikus pavyzdys tiek vietos gyventojams, tiek kurorto svečiams, kaip galima daugiau nei šimtą metų turintį medinį pastatą pritaikyti viešiesiems poreikiams ir taip išsaugoti jį ateities kartoms“, – sakė Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė-paveldosaugininkė Kristina Litvinienė.

 

Duris atvers kitąmet

„Labai smagu, kad per paskutinius trejetą metų Palangoje, be kitų projektų, pavyko „išjudinti“ ir kultūros paveldo objektų restauravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams klausimus, – pasidžiaugė miesto meras Šarūnas Vaitkus. – Visuomenei duris atvėrė restauruotoji mūrinė Kurhauzo dalis, restauruojami grafų Tiškevičių rūmai. O trečiadienį, lankydamiesi pas kultūros ministrą Šarūną Birutį, sužinojome dar vieną džiugią naujieną, kad, įvertinus mūsų teiktąją paraišką, nuspręsta skirti lėšų vilos „Anapilis“ restauravimui“.

Meras pasidžiaugė, kad Palangos atlikti namų darbai – parengtasis techninis vilos restauracijos projektas, gautas leidimas statybai bei, žinoma, pati paraiška tarp teiktųjų medinio nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkybos projektų įvertinta ketvirtąja vieta ir gavo 80 proc. prašyto finansavimo. Likusias lėšas tikimasi gauti per Kultūros paveldo departamento teikimu finansuojamas programas.

„Kai tik kultūros ministras pasirašys įsakymą dėl finansavimo skyrimo, skelbsime viešųjų pirkimų konkursą restauracijos darbų rangovams parinkti. Tikimės, kad jau liepos mėnesį prasidės restauracijos darbai, o kitąmet atgimęs „Anapilis“ pakvies palangiškius ir miesto svečius tiek į renginius, tiek į Palangos kurorto muziejų“, – sakė meras Š. Vaitkus, pridūręs, jog renginiams liks pirmojo aukšto erdvės, kitose įskurs muziejus.

Jūsų komentaras:

Super ! 2014-04-21 11:48 (. / IP: 86.100.63.40)
-tai didžiulis nuopelnas; Šis istorinis monstras pagaliau sulaukė atgimimo!Puiku!

Taip pat skaitykite

Palangoje neilgai trukus atgims legendinis kino teatras „Naglis“. Planuojama, kad jau po kelerių metų jis taps regionine filmoteka. Bendrovei „Lietuvos kinas“ priklausantis „Naglis“ yra seniausias išlikęs valstybinis kino teatras.   


Praėjusių metų rugpjūtį istorinei Palangos „Anapilio“ vilai buvo skirtas beveik 700 tūkstančių eurų (2,415 mln. litų) finansavimas. Ilgus metus nerenovuotas šimtametis kurorto pastatas pamažu bunda naujam gyvenimui. Jau kitą vasarą „Anapilis“ turėtų atgimti kaip Palangos muziejus. Vila pastatyta pastatyta XIX amžiaus pabaigoje, apie 1898 metus, ir laikoma viena...


Palangos simboliu tapusi legendomis apipinta medinė vila „Anapilis“ netrukus pradės kilti naujam gyvenimui – penktadienį pasirašyta rangos darbų sutartis dėl šios vilos restauravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams darbų.


Vieną iš gražiausių Palangos medinių vilų – grafų Tiškevičių laikus menantį „Anapilį“ – netrukus planuojama pradėti kelti naujam gyvenimui. Pernai parengtas šio pastato restauravimo ir pritaikymo kultūros poreikiams projektas, metų pabaigoje gautas statybos leidimas. O praėjusią savaitę paaiškėjo, jog restauravimo darbams bus skirta beveik...


Palangos Kurhauzas prikeltas naujam gyvenimui  3

"Palangos tilto" informacija, 2013 12 15 | Rubrika: Miestas

Šeštadienį įvykusį Palangos Kurhauzo atidarymą galima laikyti reikšmingiausiu šio šimtmečio Palangos įvykiu- po pusantrų metų trukusios restauracijos Palangos savivaldybei priklausanti mūrinė istorinio pastato dalis atvėrė duris visuomenei, o į pastatą sugužėjo apie 200 garbingų svečių.  Iškilmingame vakare dalyvavo buvusios ir dabartinės...


Rytoj Palangoje – šio tūkstantmečio didžiausias miesto įvykis: po renovacijos bus iškilmingai atidarytas Kurhauzas. Bylojąs Palangos miesto istoriją, menąs Lietuvos didžiavyrių ir aukštuomenės žingsnius, piktavalių užsakymu padegtas,  beveik 10 metų stūksojęs ir vadintas gėdingu „vaiduoklio“ vardu, šios Palangos miesto savivaldybės...


Kurhauzas be bendrasavininkių Jackų sutikimo naujam gyvenimui kyla teisėtai

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 11 07 | Rubrika: Miestas

Palangos savivaldybei priklausančios mūrinės Kurhauzo dalies vidaus pritaikymo darbai atliekami teisėtai – tai konstatavo Klaipėdos apygardos teismas.


„Anksčiau Šventosios turgus smirdėjo ir buvo atgrasu net koją į jį įkelti. Dabar tikrai matome šiuolaikišką ir jaukią turgavietę. Tikrai dabar dažniau į ją užsuksime“, – dalinosi pastebėjimais į Šventosios renovuotos turgavietės atidarymą atėję šventojiškiai ir miestelio svečiai. Nenutuokdami, kam išties reikėtų padėkoti...


„Kūrybiškumo, židinio šilumos, minkštų teptukų ir naujų idėjų prikeliant seną ir parodant naujoje šviesoje“ – tai tik vienas iš daugelio palinkėjimų, kurie buvo surašyti svečių knygoje projekto „Laiko perspektyvos“ dalyviams, įsikūrusiems Birutės parko sargo namelyje.


Palangoje J.Basanavičiaus gatvės ir Birutės alėjos sankirtoje įsikūrė naujas restoranas „Jūros akis“. „Jis ypatingas tuo, jog yra  išsaugotas viso pastato autentiškumas. Jis atrodo lygiai taip pat kaip ir senovėje, kuomet priklausė grafui Tiškevičiui - pastatas tik atgaivintas naujam gyvenimui“,- pasakojo restorano savininkė Lilija Serapinienė.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas