Ar sulauks kurorto valdžios dėmesio Kurhauzo vienmetis?

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012-03-01
Peržiūrėta
1848
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ar sulauks kurorto valdžios dėmesio Kurhauzo vienmetis?

Nemirseta – viena seniausių pajūrio vietovių, jau VIII-XIII amžiuje priklausiusių Palangos prekybiniam centrui. Aštuonerius metus Palangoje ėjęs vyriausiojo architekto pareigas Edmundas Benetis, Nemirsetą vadina Nimmersatt. Taip, kaip buvo ji buvo įvardijama XV amžiaus šaltiniuose.

„Nemirseta turi tokį pat Kurhauzą, kokį turi ir Palanga. Tačiau Palangos centre įsikūrusiu istoriniu pastatu rūpinamasi, netrukus prasidės jo rekonstrukcija, o jo vienmetis, Nemirsetos kurhauzas ir toliau stovi išdaužytais langais, nuniokotas ir apleistas. Kodėl?“ – nuoširdžiai klausia E. Benetis.

 

Nemirsetos nėra?

Vakar miesto tarybos posėdyje dalyvavęs E. Benetis ne vieną tarybos narį privertė susimąstyti. „Tarybai daviau du pasiūlymus: važiuojant senuoju Palangos – Klaipėdos keliu, už autobusų stotelės pažymėta, kad Palanga baigiasi. Kitoje pusėje pažymėta, kad tai Klaipėdos rajonas. Taigi siūliau nustatyti Palangos miesto ribą, kadangi tokio ženklo nėra. Antrasis pasiūlymas – Nemirseta šiauriausias buvusios Reicho teritorijos taškas. Važiuojant automagistrale A13 iš Klaipėdos į Palangą (tame posūkyje, kur vasaromis sukasi žiedinių automobilių lenktynių dalyviai), pažymėta, kad iki Nemirsetos gyvenvietės – 2 km. Tačiau įvažiavus į senąjį kelią nerandu ženklo, kad privažiavau Nemirsetą. Vadinasi, Nemirsetos nėra? Pažymėta, kad bus, o nėra“, – pykčio dėl ženklų nebuvimo neslėpė architektas.

 

Saugoma tik gelbėjimo stotis

Nemirsetoje XIX a. pabaigoje pastatyti vasarnamiai, veikė viešbutis-karčema, pasienio muitinės punktas, gelbėjimo stotis. Vasarnamiai buvo pastatyti jūros pakrantėje, prie pagrindinio kelio stovėjo viešbutis. XX amžiaus pirmoje pusėje jis buvo vadinamas Kurhauzu. Valstiečių sodybos išsidėstė į rytus nuo pagrindinio kelio – arčiau pasienio su Lietuva. Pakrantės ruožas XIX a. pirmoje pusėje buvo užsodintas pušynais, kurie saugojo gyvenvietę nuo jūros vėjų. XX a. antroje pusėje Nemirsetos centre įsikūrė karinis dalinys, vasarnamiai buvo nugriauti, Kurhauzas rekonstruotas, pastatytos kareivinės, gyvenamųjų namų kariškiams kompleksas. Nemirsetoje likęs rekonstruotas Kurhauzo pastatas, kuris stovi jau nuo XV a. pirmos pusės minėtos karčemos vietoje.

Pašnekovas negailėjo kritikos miesto valdžiai dėl to, kad vienintelis Nemirsetoje saugomas objektas – gelbėjimo stotis.

„Kurhauzas Nemirsetoje neturi vardo, o juk jis yra Palangos Kurhauzo vienmetis. Po tarybinės armijos išėjimo – Nemirsetos istorinio pastato langai buvo išdaužyti, suniokota aplinka. Tačiau dar dabar valdžia nesiima nieko, kad istorija pulsuojantis namas atsigautų.  Žinote, kur didžiausia abiejų Kurhauzų paralelė? Dviejų žinomų Lietuvos architektų tėvai Palangoje buvo garbingi svečiai, kurie lankydavosi Palangos Kurhauze, tačiau vakaro pratęsti vykdavo į Vokietiją – (Nemirsetą)“, – kalbėjo architektas.

 

Pripažinimas tik po mirties

Palangos miestui itin svarbi data – 1921 m. kovo 30 d., kai Latvija paleido Palangą ir Šventąją iš savo valdžios ir perdavė Lietuvai, tėra tik istorinė. Architektas, Palangos atidavimo Lietuvai šventę inicijavęs dar prieš dešimtį metų Klaipėdoje bei surengęs ir karikatūrų parodą „Palanga + Lietuva = 80“, neslėpė apmaudo, kad šios datos paminėjimui nėra skiriama didesnio dėmesio.

„Juk šią dieną reikia švęsti. Galbūt sušaukti miesto tarybos narius į neeilinį posėdį. Arba paskirti ją Palangos garbės piliečiui. Kiek garbės piliečių turi Palanga? A. Tiškevičių, R. Budrį bei J. Žemaitį. Klausimas, kodėl tik tiek. Dar didesnis klausimas: kodėl Palanga dažniau suteikia šį garbingą titulą tik mirusiems? Jeigu kiekvienais metais renkame geriausią sportininką, gražiausią rašytoją ir .t.t., kodėl negalime kasmet išrinkti miesto garbės piliečio? Kodėl miestui nusipelnęs žmogus negali pasidžiaugti šiuo titulu?  Juk mieste gausu iškilių asmenybių. Pavyzdžiui Palangos literatų tėvas ir motina Jonas Brindza, ar buvęs Botanikos parko direktorius Antanas Sebeckas“, – geriausiuosius vardino E. Benetis. 

Jūsų komentaras:

Palaikau 2013-01-22 10:46 (IP: 88.119.253.245)
Visiškai pritariu E. Benečio nuomonei . Daugelis net nenutuokia kokioje kritiškoje padetyje yra Nemirsetos kurhauzas . Vietiniai gyventojai vagia plytas ir lentas . Stogo kostrukcija yra avarinės būklės. Nebėra laikanciųjų balkių .

Taip pat skaitykite

Sekmadienio (rugpjūčio 13 d.) naktį tragiškai žuvusio Vaido Šimačio, žinomo Palangos ir Šventosios verslininko ir politiko, bendražygiai ir bičiuliai braukia ašarą. „Likimas būna įvairus. Kartais – ir žiaurus, ir netikėtas...“ – įrašą Facebook pradeda ilgametis Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys, dabar – Seimo narys Mindaugas Skritulskas.


Mokesčių nepriemoką, kuriai buvo taikoma mokestinė pagalba ir tik nuo lapkričio 1 d. pradėti skaičiuoti delspinigiai, turi per 70 Palangos m. savivaldybės įmonių (per 210 tūkst. eurų), taip pat apie 100 savarankiškai dirbančių (per 60 tūkst. eurų) ir apie 600 jokios veiklos nevykdančių (per 90 tūkst. eurų) savivaldybės gyventojų. Pastarųjų didžiausia dalis turi nepriemoką iki 20 eurų.


Ko gero, pirmąkart per ilgą savo žurnalistinę karjerą savo pašnekovui sunkiau nei įprastai formulavau interviu klausimus. Ko dabar, karantino suvaržymų metu, klausti žmogaus, kuris iki koronaviruso pandemijos sukosi visų Palangos kultūros renginių centre? Kokia gali būti kultūra kurorte karo, kaip šių eilučių autoriui pasakė viena „Palangos tilto“ skaitytoja –...


„Vakarų fronte nieko naujo“ – tokiu prieš 90 metų parašyto garsaus vokiečių rašytojo Ericho Marios Remarque romano pavadinimu galima būtų apibūdinti praėjusius rinkimus į Palangos savivaldybės tarybą. Kurorto vairą palangiškiai ir ateinantiems ketveriems metams atidavė Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams, kuriems ir...


Augdami vaikai susiduria su įvairiausiomis baimėmis. Tėvai jas kartais pastebi, o kartais gali ir praslysti pro akis. Kaip padėti vaikams, kopiant į kitą gyvenimo etapą, kaip atpažinti juose slypintį nerimą, o ir kaip neperžengti ribos beatodairiškai besaugant savo mažąjį, apie tai kalbėjomės su Palangos švietimo pagalbos tarnybos psichologe Vilma Kalniniene.


Palanga liko be vyriausiojo architekto  1

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 06 09 | Rubrika: Miestas

Nuo pirmadienio Palanga vėl liko be vyriausiojo architekto – penktadienis, birželio šeštoji, buvo paskutinioji Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo Svajūno Bradūno darbo diena. Įsakymą atleisti valdininką iš pareigų pasirašiusi Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė, patikinusi, jog kurorto vyriausiojo architekto...


Už išgriuvusios „Vyturio“ sanatorijos tvoros yra privatus žemės sklypas, kurio žolė jau nepjauta du metus ir vešliai bujoja piktžolės. O greta – 0,45 ha valdiškos žemės plotas, kur žolė nepjauta nuo tarybinių laikų, sklypas apleistas krūmokšniais, želia avietės bei gervuogės.


Restauruojamas Palangos kurhauzas dabinasi naujais langais

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 08 27 | Rubrika: Miestas

Iš degėsių miesto puošmena vėl virstantis restauruojamas Palangos kurhauzas pradėjo dabintis naujais langais. Darbus atliekančios bendrovės „Pamario restauratorius“ statybininkai beveik 60 langų įstatyti planuoja per savaitę.


Praėjusią savaitę parodų centre „Litexpo“ Vilniuje vyko jau 18-oji tarptautinė turizmo, sporto ir laisvalaikio paroda Baltijos šalyse „Vivattur 2012“. Į parodą susirinko turizmo profesionalai iš įvairių Lietuvos regionų ir 15-os užsienio šalių. Didžiausias šalies kurortas Palanga buvo pristatytas 25 kvadratinių metrų stende, parodoje...


Nemirseta – viena seniausių pajūrio vietovių, jau VIII-XIII amžiuje priklausiusių Palangos prekybiniam centrui. Aštuonerius metus Palangoje ėjęs vyriausiojo architekto pareigas Edmundas Benetis, Nemirsetą vadina  Nimmersatt . Taip, kaip buvo ji buvo įvardijama XV amžiaus šaltiniuose. „Nemirseta turi tokį pat Kurhauzą, kokį turi ir Palanga. Tačiau Palangos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius