„Aš prašau išmaldos, bet tegul joks reketuotojas net nebando lipti man ant galvos“

Palanga - ne tik sočių ir laimingų poilsiautojų vasaros sostinė. Vasarą ji traukia kaip magnetas ir žmones, kuriems gyvenimas nėra saldus – tuos, kurie be sveikatos ir be darbo, ir kurie duonai užsidirba klūpomis prašydami išmaldos. Jie gyvena apleistuose namuose, kopose, o treti - konteineriuose. Jie - išmaldos prašytojai. Ekonominio botago kirčius jaučia ir jie. Kaip prisipažino kalbinti išmaldos prašytojai, kuo toliau, tuo sunkiau sekasi surankioti centus. Ar  nuriedėjus į gyvenimo dugną, galima dar ristis žemiau?

Kiti net užuojautą pareiškia

 Benamė  Lena, kuri dažniausiai, prašydama išmaldos, klūpo prie bažnyčios, papasakojo, kaip ji tapo bename. „Vaikeli, viskas prasidėjo nuo to, jog buvo pavogti mano dokumentai,  pinigai, pasas, banko kortelės... Iš naujo jas daryti kainuoja kalną pinigų. Taip ir gyvenu  tarp žemės ir dangaus. Turėjau kažkada ir darbą – prižiūrėjau statomą pastatą. Viskas buvo visai kitaip...“ – atsiduso moteris.  „Dabar tenka klūpoti ir prašyti išmaldos“, - liūdnai sako ji. Moteris pasakoja, kad pinigus į dėžutę meta  įvairūs žmonės. „Pradedant vaikais, baigiant senyvo amžiaus senučiukais, kurie dažnai dar ir užuojautą pareiškia“, - sako išmaldos prašytoja. Bet vakarais moters klūpančios nepamatysi. „Būtų per daug pavojinga. Būčiau tuoj pat sumušta ar dar baisiau... Jau yra tekę patirti smūgių iš chuliganų. Gyvename baisiais laikais, ypatingai jaunuoliai pasidarė labai agresyvūs“, - pastebi ji. Vienam nuolatinių priekabiautojų ji net vardą davė – „teroristas“. „ Praėjusiais metais jis niekada nedavė man ramybės, reketavo mane. Prašė mokėti „stogą“ už sėdėjimą čia. Net nesiruošiau nusileisti, tik atrėžiau, jog turiu piktų draugų, kuriuos nebijau pasikviesti. Laimei, jis dingo. Kad nebūtų nuobodu sėdėti, pasiėmiau savo augintinį  - Riką. Jam dar tik trys mėnesiai. Nežinau ką darysiu, kai jis užaugs, kaip jį maitinsiu, nes pačiai vos užtenka pramisti. Bet šuniukas – mano tikra meilė,  kuri mane visada palaiko -  nešaukia ir pašildo pašonę, kai šalta“, - pasakojo Lena.Ji prisipažino, kad ne sezono metu kartais į dėžutę įbyra tik keletas baltų centų. Vasarą žmonės dosnesni, bet, ji prisipažįsta, ir konkurencija didesnė.

Atvažiavo ubagauti iš sostinės...

Olegas į Palangą prašyti išmaldos atvyko iš Vilniaus. „Atvykau iš Vilniaus dėl labai paprastos priežasties – čia lengviau prasimanyti pinigų. O ir vietą išsirinkau neprastą – prie bažnyčios. Čia vienintelė vieta, kur prašau išmaldos. Labai noriai man aukoja ir lietuviai, ir užsieniečiai“, - sakė Olegas. Paklaustas apie aukų rinkimo „taktiką“, jaunas vyras atsakė: „Jokių „taktikų“ čia taikyti nereikia. Tiesiog ištiesi ranką ir laikai. Įmetusiam pinigų žmogui palinkiu geros dienos ar sėkmės. Žinoma, ne visi žmonės yra tokie taikūs. Pasitaiko, kad priėjęs girtas jaunimas net apspardo šonus, bet atgal niekada „nekertu“. Juolab kaip  galiu kovoti, jei esu svečiuose, Palangoje. Stengiuosi elgtis tvarkingai, santūriai ir žmogiškai. Gali atrodyti, jog lengva užlipti man „ant galvos“, tačiau reketininkų nepasitaiko, juk nėra ko iš manęs paimti...“, – pasakojo vyrukas. Jis teigė, kad už surinktus pinigus perkąs valgyti. Nustemba, kai klausiu, ar jis perka ir alkoholio. „Alkoholį? Ar švaistyčiau  brangiai surinktus pinigus, jei,  užuot nusipirkęs vištienos, pirkčiau alkoholio!  Beje,  kol esu Palangoje  glaudžiuosi gražiausioje  kurorto vietoje su tiesioginiu vaizdu į jūrą – kopose. Ir aš nesu jose vienintelis. Noriu padėkoti žmonėms,  kurie aukoja.  Nesvarbu, kas tai bebūtų - vaikai, senukai, ar vidutinio amžiaus žmonės. Ačiū jiems už supratingumą...“, - dėstė vilnietis. Jis nelabai norėjo pasakoti, kiek jam pavyksta surinkti pinigėlių per dieną. „Bet kalbos apie surinktus šimtus litų tėra laužtos iš piršto“, - sakė jis.

Už save moka mūru pastovėti

Dar viena išmaldos prašytoja prisistatė esanti Genė. Sakė, kad gyvena netoli Palangos ir išlaiko du sūnus. „Nors sūnūs jau dideli, tenka juos išlaikyti. Abu jie neturi darbo. O turėtų būti atvirkščiai: vaikai išlaikyti tėvus... Sėdžiu čia ne iš gero gyvenimo. Vien pasiruošimas žiemai kainuoja velniškus pinigus. Gyvename kaime, kūrename trobą malkomis. O jos šiais metais   nepigios. Nesu pirma ar paskutinė, kuri aimanuoja dėl brangstančių kainų. Žmonės tiesiog nebeišgyvena iš gaunamų pensijų. Mano manymu, kuo toliau, tuo tokių varganų žmonių daugės, jei niekas nesiims priemonių“, - įsitikinusi moteris. Ji teigia, kad žmonės nepasibaimina net  Dievo... „Aš, sėdinti prie bažnyčios, praėjusiais metais buvau apvogta. Kažkokia moteris priėjo tarsi ketindama įmesti man pinigų. O ji visas monetas  delnu susėmė ir nuėjo savo keliu. Aš jos nesivijau, tik palingavau: „Aš „biedna“ nepaliksiu, kaip ir tu bagota“. Moteris prisipažino, kad pasitaiko reketuotojų. „Dažniausiai jie būna įvairiausi alkoholikai. Ateina prašydami pinigų už sėdėjimą. Belieka jiems sakyti, kad pinigų neturiu ir pasiųsti juos velniop.  Nebijau aš jų. Niekas man,  užauginusiai du vaikus, geriau net nebando stoti skersai kelio. Aš nenusileisiu ir save apginsiu“,  - sakė „Palangos tiltui“ Genė.