Atostogaujančių Palangoje laukia išskirtinis renginys – į pasaulio lietuvių sporto žaidynes susirinks tūkstančiai dalyvių

Liepos 3–6 dienomis Palanga taps pasaulio lietuvių sostine – čia vyks XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, subursiančios daugiau nei 3000 dalyvių iš 38 pasaulio šalių. Tai ne tik sporto varžybos, bet ir pasaulinė lietuvybės bei bendrystės šventė, stiprinanti tautinį identitetą ir jungianti lietuvius visame pasaulyje. 

Palanga taps pasaulio lietuvių sostine 

Organizuojamos kas ketverius metus, Pasaulio lietuvių sporto žaidynės yra unikalus reiškinys tiek sporto, tiek tautiškumo kontekste. Renginys jungia Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius lietuvius, suburia juos ne tik fiziniam aktyvumui, bet ir bendrauti, pažinti kultūrą, stiprinti tapatybę. 

Šių metų žaidynes organizuoja Nacionalinė sporto agentūra kartu su Palangos miesto savivaldybe, kuriai teko garbė tapti šventės šeimininke po sėkmingo dalyvavimo atrankoje, kurioje varžėsi net 10 miestų. Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Roberto Trautmano teigimu, tai, kad kurortas pelnė teisę rengti žaidynes, yra ne tik didelis įvertinimas pačiam miestui bet ir įsipareigojimas tinkamai priimti svečius iš viso pasaulio.

„Tai vienas svarbiausių kultūrinių bei sportinių įvykių Palangos istorijoje. Pernai organizavome Europos pučiamųjų orkestrų čempionatą, kuris vienijo per kultūrą, o šiemet viso pasaulio lietuvius vienysime ir per sportą. Šios žaidynės išties unikalus reiškinys, kurio metu per sportą, kultūrą ir paveldą susijungia globali lietuvių bendruomenė“, – sako R. Trautmanas.

Pasak jo, žaidynės šiemet Palangoje vyks neatsitiktinai – miestas garsėja ne tik kaip poilsio oazė, bet ir turi išvystytą sporto, kultūros bei rekreacinę infrastruktūrą. Kurorte į varžybas atvyksiantys dalyviai ras viską: nuo sporto arenų, stadionų ir salių iki jūros, gamtos, pramogų ir renginių. 

„Mūsų infrastruktūra yra viena stipriausių Palangos pusių. Tiek sporto, tiek švietimo, tiek kultūros srityse per dešimtmetį pasiekėme milžinišką pažangą. Renovavome stadionus, atnaujinome bazes, o apgyvendinimo sektorius – vienas geriausių Lietuvoje. Tai buvo pagrindinės priežastys, kodėl būtent Palanga laimėjo teisę organizuoti žaidynes“, – pasakoja Savivaldybės atstovas.

Tą patvirtina ir Palangos sporto centro vadovas Saulius Simė, jis atskleidžia, kokie infrastruktūros atnaujinimo darbai buvo atlikti ruošiantis varžyboms. 

„Iš esmės buvo atnaujinta visa mūsų sporto bazė, o miesto viešosios erdvės tapo dar labiau pritaikytos sportinėms ir laisvalaikio veikloms. Atnaujinome stadiono bėgimo takus, įvairių rungčių sektorius, įrengėme naujas padelio aikšteles, atnaujinome vaikų žaidimų aikšteles, takus. Visi šie darbai – tylūs, bet esminiai, kurie užtikrins kokybiškas varžybas“, – neabejoja jis. 

Prie žaidynių organizavimo aktyviai prisijungė ir miesto bendruomenė, savanoriai, kultūros ir švietimo įstaigos. Tai, pasak S. Simės, tapo bendras visos Palangos projektas.

„Miestas puošiasi ir laukia svečių. Mūsų tikslas – kad jie išvažiuotų su pačiais geriausiais įspūdžiais ir norėtų sugrįžti. Sportiniai pasiekimai, noras rungtis ir užimtos vietos, žinoma, yra puiku, tačiau svarbiausia šioje šventėje bus susipažinimas, bendrystė, meilė Tėvynei“, – sako S. Simė. 

Nuo Brazilijos iki Australijos 

Planuojama, kad į žaidynes atvyks daugiau nei 3000 lietuvių kilmės sportininkų mėgėjų iš visų žemynų. Tarp jų ir emigrantų vaikai, anūkai, kuriems dalyvavimas žaidynėse dažnai tampa pirmąja proga aplankyti Lietuvą. Čia jie ne tik varžysis, bet ir patirs lietuviškumą, susipažins su kalba, kultūra, istorija. 

Viso renginio metu veiks lietuviško kulinarinio ir amatų paveldo erdvė, įsikursianti šalia Meilės alėjos ir Jūratės bei Kastyčio skvero. Lankytojai galės paragauti lietuviškos duonos, šakočių, žuvienės, kastinio, alaus, giros, dalyvauti edukacijose, žaisti etnografinius žaidimus, susipažinti su žemaitišku ir kuršišku kulinariniu palikimu.

Didžiausios delegacijos šiemet atvyks iš Jungtinės Karalystės ir JAV, bet tarp dalyvių bus ir lietuvių iš Brazilijos, Australijos, Kanados, Vokietijos, Švedijos, Airijos ir daugybės kitų šalių. 

„Daugeliui dalyvių Palanga yra sentimentų miestas. Daug kas čia lankęsi dar vaikystėje, o dabar sugrįžta jau kaip pasaulio lietuviai. Tai, kad turėsime dalyvių net iš 38 šalių, rodo, kaip stipriai mus jungia bendras identitetas“, – pabrėžia R. Trautmanas.

Verslas taip pat pasirengęs 

Rengiantis žaidynėms aktyviai įsitraukė ir Palangos verslo bendruomenė. Miesto viešbučiai, restoranai bei kitos paslaugų įstaigos ne tik pritaikė pasiūlymus sportininkams, bet ir sustiprino savo pajėgas, tikėdamiesi itin didelio svečių srauto.

„Su organizatoriais pradėjome bendradarbiauti dar prieš pusmetį – žinojome, kad tai bus svarbus renginys. Mūsų asociacijos nariai sportininkams ir žaidynių dalyviams skyrė specialias nuolaidas apgyvendinimui. Tikimės didelio srauto, nes liepa – vienas intensyviausių vasaros mėnesių Palangoje“, – sako Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė. 

Pasak jos, šiuo metu kurorto užimtumas siekia apie 70 proc., o verslininkai yra pasirengę priimti svečius bet kokiomis oro sąlygomis. 

„Nors žaidynių metu, panašu, turėsime gerus orus, Palanga pasirengusi priimti svečius tiek saulėtą, tiek lietingą dieną. Miestas siūlo kokybiškas paslaugas – nuo kultūrinių renginių iki SPA centrų. Svečiams netrūks veiklos bei pramogų ir žaidynių dienomis, ir po jų“, – tikina L. Taučiūtė.

Sportas – tiltas tarp kartų, šalių ir pasaulėžiūrų 

Organizatoriai informuoja, kad žaidynių metu varžybos vyks daugiau nei 20-yje skirtingų sporto šakų – nuo krepšinio, tinklinio, plaukimo, iki bėgimo, šachmatų ar net vikingų laivų varžybų Šventojoje. Sportas, kaip teigia Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas, čia taps ne tik rungtyniavimo, bet ir bendrystės kalba. 

„Šios žaidynės padeda stiprinti tautinį identitetą, kuris išeivijoje neretai susilpnėja. Dalyviai, ypač jaunimas, per sportą, renginius, kultūrą pajunta, ką reiškia būti lietuviu, net jei gyveni toli nuo Tėvynės. Tai tikra vienybės šventė ir ne tik Palangos ar Lietuvos projektas – tai pasaulio lietuvių vienybės ženklas“, – akcentuoja R. Trautmanas.

Vienas iš ryškiausių renginio simbolių – gintaro vėrinys, kuris bus veriamas toks, koks yra Palangos tilto ilgis, – 461 metro ilgio. Tai ne tik gražus reginys, bet ir Palangos, kaip gintaro miesto, palinkėjimas viso pasaulio lietuviams – išlikti tvirtiems, susivienijusiems ir šildyti tarsi gintaras.

„Žaidynės suvienijo ne tik svečius, bet ir mus, palangiškius. Jaučiame atsakomybę ir pasididžiavimą, kad pirmą kartą istorijoje Palanga priima tokio masto pasaulinį lietuvių renginį. Tai įvykis, kuris stiprina mūsų, kaip miesto, ir mūsų, kaip tautos, savivoką“, – sako R. Trautmanas. 

Ir priduria, kad Palanga, įdėjusi daug darbo ir širdies, garantuoja, kad ši šventė dalyviams ir žiūrovams padovanos neišdildomų įspūdžių – sporto azarto, kultūros spalvų ir šilto lietuviško svetingumo kupiną patirtį.

Pasaulio lietuvių žaidynių metu visų dalyvių ir svečių laukia turtinga kultūrinė programa: 

Liepos 3 d. Atidarymo šventė – Šv. Mišios Palangos bažnyčioje, eisena Vytauto gatve, iškilmingas atidarymas Palangos stadione. Renginį pagerbs prezidentas Gitanas Nausėda. 

Liepos 4 d. Etno vakaronė su liaudies šokiais, muzika, žaidimais. 

Liepos 5 d. Didysis koncertas Jūratės ir Kastyčio skvere, kuriame pasirodys Monika Liu, Giedrė Kilčiauskienė ir Rokas Yan. 

Liepos 6 d. Uždarymo vakaras, kurio kulminacija – Tautiškos giesmės giedojimas nuo Palangos tilto, tiesiogiai transliuojamas televizijoje. Ši viso pasaulio lietuvius jungianti giesmė – stipriausias simbolinis akcentas, liudijantis vienybę, nepaisant atstumų. 

Po himno laukia akrobatinių lėktuvų pasirodymas virš jūros, dovanojantis įspūdingą finalą. 

Visą programą galite rasti www.sportozaidynes.lt/programa/

Parengė Palangos turizmo informacijos centras