„Atsisakiau minties senatvėje persikraustyti į Palangą – emigruosiu į Aziją“

Linas JEGELEVIČIUS, 2014-08-28
Peržiūrėta
375
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Aušra Maldeikienė
Aušra Maldeikienė

Aušra Maldeikienė, žinoma šalies ekonomistė, žodžio kišenėje niekada neieško, todėl ji dėl savo aštraus ir tiesmuko žodžio – žiniasklaidos graibstoma pašnekovė. Gimusi ir augusi Palangoje įžymi moteris visą vasarą praleido gimtajame mieste, rūpindamasi garbaus amžiaus motina ir rašydama naująją knygą. Įžymybė vanojo J. Basanavičiaus gatvės surusėjimą, o kol Palangos išskirtinumą rodo bobučių aktyvumas pakelėje, Palanga, anot jos, niekada netaps pasiturinčių lietuvių ir užsieniečių kurortu. A. Maldeikienė atsakė į „Palangos tilto“ redaktoriaus klausimus.

– Esate palangiškė, čia gyvena jūsų mama, kurią dažnai aplankote. Ar daug pastebite Palangoje pasikeitimų per paskutinius ketverius metus?

– Nesu Palangos didelė fanatikė, turiu prisipažinti, ir tam turiu svarių priežasčių. Taip, Palangoje gimiau ir augau, bet išvažiavau iš jos, kai dar buvau paauglė. Man atrodo, kad tokia Palanga, kokia yra dabar, neturi vientisumo, sąryšio. Mano mėgstamiausia vieta čia – Birutės parkas. Dažnai ten nueinu. Šiemet esu Palangoje nuo birželio – rašau čia knygą. Tiesą pasakius, šiemet net trumpai, palyginti su ankstesniais metais, esu palikusi namus – 85-erių metų mama negaluoja, todėl turiu ją prižiūrėti.

– O kaip jus veikia J. Basanavičiaus gatvė?

– Aš, tiesą pasakius, mėgstu paslankioti J. Basanavičiaus gatve. Bet ir vėl – šiemet į ją buvau nukakusi tik triskart. Minios manęs neslegia, nors pastebiu, kad esu apžiūrinėjama... Net, pavyzdžiui, miesto turguje, į kurį nebe taip dažnai nueinu.

– Jus turgaus prekeiviai atpažįsta?

– Taip, ir nori pasišnekėti – ir apie politiką, ir, žinoma, ekonomiką. Tai nėra blogai: pavyzdžiui, man viena ponia, užšnekinusi mane, padovanojo braškių. Kad atpažįsta, menka bėda. Įdomiausia, kad visi turgaus prekeiviai turi savo nuomonę apie ekonomiką ir kas joje vyksta. Pavyzdžiui, vidurvasarį turguje žirniukais, gėlytėmis ir morkytėmis prekiavusi ir mane užšnekinusi moteriškė ir sako man: „Jūsų tos ir tos knygos tas ir tas skyrius kažkaip man buvo neaiškus...“ Kalbėjo apie mano knygą „Melo ekonomika“.

Nieko sau! Vadinasi, daug inteligentiškų prekybininkų yra Palangos turguje.

Ir ne tik. Tai net suklusau išgirdusi apie konkrečius tos knygos skyrius. O ji man sako: „Knygą turiu, bet dabar – daug žmonių, kai kartą lankysitės Palangoje, užsukite ir į turgų, jums patikslinsiu, kas man liko juose neaišku...“ Buvau apstulbusi, kai ji ištraukė mano knygą. Žinoma, ją pasirašiau.

– Kokia turėtų būti Palanga: masėms skirtas ar prabangus, į turtingą svečią orientuotas kurortas?

– Nežinau. Aš visą Lietuvą matau kitokią: ramią, tylią, kur nors prie miško ar čia, prie Baltijos... Visur gyvena turtingi žmonės, kurie džiaugiasi gyvenimu.

O turtingų žmonių Palangoje yra pakankamai. Mačiau daug gražių namų su išskirtinia architektūra, puikiai sutvarkytomis teritorijomis.

Mano tėvų namas – Palangos centre, kiti praeidami net pasiteirauja, ar kambario nenuomoju. Gal kam nors, kas nėra susipažinęs su Lietuvos gyvenimu, tai ir keistoka gali atrodyti, bet tokia yra Lietuva ir jos gyventojai: išgalintys sumokėti kelias dešimtis litukų už kambarį, bet ne kelias šimtines už viešbučio kambarį.

– Tad jūsų vizijose Palanga kol kas nėra panaši į Prancūzijos Rivjerą – išskirtinį kurortą?

– Ne. O ar gali būti kitaip? Palanga negali būti Prancūzijos Rivjera, nes čia didesniąją metų dalį yra šalta. Net suvyniota į paklodes neatostogaučiau Palangoje dėl paprastos priežasties: čia – šalta. Aš čia jūroje nesimaudžiau jau daugiau kaip 25 metus.

– Kokia šiluma ir iš kur jus atviliotų į Palangą žiemą?

– (Pauzė) Sunkiai tai įsivaizduoju... Ko gero, niekas.

– Na, jeigu per artimiausius ketverius metus Palanga pastatys vandens parką, gal su dirbtine saule ir paplūdimiu, ar tai vilios jus į gimtąjį miestą labiau?

– Ne. Nes esu labai introvertiška, uždara, linkusi pabūti viena. Man šis miestas – pernelyg triukšmingas. Bet, kaip sakiau, man labai čia patinka Birutės parkas. Prisipažinsiu, kažkada brandinau mintį čia persikraustyti gyventi senatvėje. Bet paskui tos minties atsisakiau: juk Palangoje net į padorų konkursą nenueisi. Net klasikinės muzikos koncertai čia – dažnai paviršutiniški ir lėkšti. Nežinau, kodėl tokius veža į Palangą. Taip nebūtų, jei Palanga būtų elitinis kurortas. O dabar ji yra kurortas visiems. O aš nesu elitas. Priešingai: pagal savo pajamas – labiau negu vidutiniokė...

– Sunku patikėti, juk esate Vilniaus universiteto docentė, skaitote paskaitas užsienyje, rašote perkamas knygas...

– Juokaujate? Kiek gi gali Lietuvoje uždirbti Vilniaus universiteto dėstytojas? Mano oficiali alga – 1200 litų. Čia be tų pinigų, kuriuos užsidirbu iš papildomos veiklos. Atvirai sakau: sau net negalėčiau leisti atostogauti Palangoje, jei čia neturėčiau savo tėvų namo.

– Ar Druskininkai jums – labiau prie širdies?

– Vienu metu, pasinaudodama akcijomis, savaitgaliais dažnai nuvažiuodavau į Druskininkus. Man patiko jie, kol nesužinojau kainos, ant kurios „laikosi“ Druskininkai. O Druskininkų tariama gerovė sukurta išnaudojant vietinius žmones. Masažus Druskininkų sanatorijose ir poilsio namuose atlieka žmonės, kuriems nuo jų lieka kapeikos. Gyvena jie „chruščiovkėse“ miesto pakraštyje iki šiol. Druskininkai, visa jų prabanga aiškiai nukreipta į rusus. Esmė ta pati: per visus tuos metus vietinio žmogaus gyvenimas Druskininkuose – kaip ir Palangoje ar visoje Lietuvoje – negerėjo. O verslumas, pavyzdžiui, Palangoje vietinių daugiausiai pasireiškia kambarių nuoma vasarą. Tai tikrai nėra elitinio kurorto ir verslo, galinčio sukurti elitinį kurortą, bruožas. Tokį verslą ir aš esu išbandžiusi: dar kai ėjau į mokyklą, kartu su tėvais priiminėjome svečius mūsų name.

– O pakelėje link Palangos nesate siūliusi kambariuko?

– (Juokiasi) Ne, neteko. Bet pakelės nuomotojų kada nors bus sunku Palangai atsisakyti, jei iš viso pavyks. Nors dauguma senųjų palangiškių, kaip, pavyzdžiui mano mama, per daugelį metų jau turi nuolatinius nuomotojus. Pas mano mamą nuomoti kambarį kiti net žiemą užsirašydavo. Mano mama tik prieš kelis metus baigė tokį „versliuką“. Manau, kad dalis Palangos svečių dar ilgai norės – ir galės – naudotis tik pigesnėmis privataus apgyvendinimo sektoriaus paslaugomis.

– Ar vaikštinėdama J. Basanavičiaus gatve pastebėjote daug ženklų, kad kavinių ir restoranų savininkai ypač daug dėmesio skiria rusakalbių turistų vilionėms? Pirmiausia kalbu apie meniu iškabas ir muziką.

– O taip, tokių ženklų, kaip ir kiekvienais metais, joje mačiau labai daug.

Man tos rusiškos melodijos J. Basanavičiaus gatvėje – baisios. Žodį „baisu“ reikėtų pakelti kokiu nors šeštuoju laipsniu, kad tiksliau išreikštų mano pasibaisėjimą. Tikras košmaras. Ėjome su broliu ir mėgdžiodami kartojome tas rusiškas daineles – labai durnas ir lėkštas. Smagumėlis. Daug ir durnos muzikos J. Basanavičiaus gatvėje. Na, kokia publika, koks jos skonis, tokia ir muzika.

Kartą su drauge net paskubėjome palikti vieną kavinę, nes labai ausis rėžė, matyt, silpnapročiams skirta dainuška. „Į mane tu pažiūrėjai, gėlės pražydo, o drugeliai nusileido...“ Kažkas panašaus.

Akivaizdu, kad visa Palanga labiausiai orientuota į rusus, ir kažin ar galėtų be jų ilgai gyventi.

– Paklausiu jūsų kaip žinomos ekonomistės. Kaip Amerikos ir Europos Sąjungos ekonominės sankcijos kirs per rusų, besilankančių kasmet Palangoje, kišenę? Ar dėl sankcijų matysime tuos rusus Palangoje ir kitąmet?

– Įdomus klausimas. Vieni mūsų šeimos rusų draugai – vyras yra armėnas, o jo žmona – ukrainietė, su kuria esu kartu studijavusi, pamėgo Palangą. Jau kelis metus iš eilės čia jie važiuoja. Jie apsistoja viešbutyje „Palanga“, ir net šiemet jame surengė rusės gimtadienio šventę.

Savo dosnumą jie įrodė ir mane pakviesdami dvi dienas pagyventi atskirame kambaryje kartu su jais „Palangoje“.

Viešbutis man tikrai labai patiko – čia ne koks nors kambarėlis privačiame sektoriuje. O kaina mano kambario – toli gražu ne kiekvienam lietuviui „įkandama“. Rusams – niekuo neypatinga, nors jie gyveno viename prabangiausių viešbučio kambarių.

Jie abu maskviečiai, vyras yra kelių metalo konstrukcijų gamyklų Maskvoje savininkas. Man atrodo, kad jį tos visos sankcijos nelabai palies.

Jau po paskelbtų sankcijų mes vėl matėmės – jie keliavo iš Prancūzijos pro Lietuvą atgal į Rusiją. Jie labai blaiviai vertina situaciją, kas vyksta Rusijoje ir pasaulyje, ir nerimo, kas bus toliau, turėjo jau prieš kelis metus.

Diplomatiškai kalbant, jie yra giliai ironiški Rusijos politikai. Kalbant apie juos, ir dar tūkstančius tokių žmonių kaip jie, Palanga daugiau jų, ko gero, niekada nematys. Kodėl? Nes jie emigruos, ir apie tai jie kalba ne puse lūpų. Emigruos į Vakarų Europą – ne į Lietuvą.

Šie mano draugai iki šiol važiavo į Palangą, nes jiems Palanga siejasi su ypač anksčiau rusų pamėgta atostogų vieta, kad Palanga – ranka pasiekiama iš Maskvos.

Bet tikint jais, absoliuti dauguma naujos kartos turtingų rusų niekada į Palangos pusę nė nepažiūrėtų, nes jie neturi kokių nors sąsajų su Palanga, jos praeitimi.

– Kaip sankcijos trenks Rusijai ir, svarbiausia, Lietuvai?

– Netikiu, kad Lietuvai jos smogtų labai stipriai. Viskas truputį laikinai susvyruos, bet Lietuvos ekonomika jau tapo gan lanksti – prisitaikys prie padėties, kokia yra. Kitaip tariant, pats verslas susireguliuos, bet, žinoma, prieš tai gerokai paverks, kaip būdinga Lietuvos verslui.

Bet norėčiau išsikirti du galimus ekonominių sankcijų vystymosi scenarijus.

Vienas jų – viskas prasideda ir pasibaigia tik ekonominių sankcijų taikymu, antras – kyla karas.

– Ar gali kilti karas? Tarp ko?

– Taip, karas gali kilti. Tai yra akivaizdu.

– Kalbate apie karą tarp Ukrainos ir Rusijos?

– Ne, apie tokį, kuriame ir Lietuva dalyvautų. Pasaulinį. Jis jau galbūt tam tikrose plotmėse vyksta. Pats karas, ką jau visi vadina karu, gali būti identifikuojamas vėliau.

Jeigu tebus tik ekonominės sankcijos, Lietuva ištvers: verslininkai pertvarkys savo verslus, verslas susireguliuos ir toliau gyvens.

Jeigu kiltų pasaulinis karas, kurio, beje, jau senokai, praėjusio amžiaus masteliu matuojant, nebuvo, Lietuvai būtų blogai. Tegul nieko negąsdina žodis „karas“: psichologinis karas tarp Lietuvos ir kaimynės Rytuose jau vyksta beveik 25 metus. Na, kad nesugyvena kartais kaimynės, anaiptol nėra kam nors didelė naujiena. Tik dabar abi apsiliejo šaltu vandeniu – mąsto, ką toliau daryti.

Tik ekonominių sankcijų scenarijus yra neblogas ir Rusijai. Ji yra per didelė ir pernelyg istorijos užgrūdinta, kad ekonominės sankcijos jai labiau pakenktų. Rusija turi didelę rinką ir vidinius mechanizmus amortizuoti vakarietiškų sankcijų poveikį.

Ir dar daugiau. Įsitikinusi, kad tokioje situacijoje prieš Rusiją nukreiptos sankcijos ją labiau sutelks. Kur Rusijoje veda priešo paieškos, aišku – į Vakarus.

– Jūs – optimistė. „Financial times“ Lietuvą įvardijo kaip vieną iš kelių, labiausiai nuo Rusijos ekonominio embargo nukentėsiančių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvos pienininkai, gyvulininkystės sektorius, vežėjai jau prašo Vyriausybės pagalbos, o jie nuostolius skaičiuoja milijonais.

– Aš – realistė. Lietuvos verslininkai dažniausiai visada verkia, nepriklausomai, ar Rusija yra paskelbusi kokias nors sankcijas Europai ir Lietuvai, ar ne.

Verkimas – išskirtinis Lietuvos verslo bruožas. Lietuvoje verslininkai jau verkia 25 metus. Kas dabar verkia labiausia? Dalius Trumpa („Rokiškio sūrio“ generalinis direktorius – aut.)? Kai jo tėvas, Antanas Trumpa, vadovavo įmonei, mažiau verkšleno, jo sūnus dabar virkauja visą laiką – kad per brangiai superkamas pienas, kad lengvatų nėra. Jau nusibodo jo klausytis.

– Kodėl taip yra?

– Dar labai daug yra verslininkų, net tarp tų jaunesniųjų, kurių mūsų palikimas – sovietinis sukirpimas, neturėtų labai veikti. Jiems tiesiog labai patinka skųstis: dėl mažos valstybės pagalbos, mokesčių, mažos rinkos. Beje, Lietuvoje daug dažniau verkšlena vyrai verslininkai, o ne moterys verslininkės. Man juokinga, kad verkiama dėl didelių verslui mokesčių Lietuvoje. Pagal bendrą mokestinę naštą Lietuva yra viena tarp ES lyderių, kuriose mokesčiai verslui – vieni mažiausių.

– Tai sakote, kad Vyriausybė neturėtų padėti labiausiai nuo Rusijos sankcijų nukentėsiantiems sektoriams?

– Perfrazuosiu jūsų klausimą: ar dabar Vyriausybė turi skubėti iš vienų atimti ir atiduoti tiems, kurie dėl Rusijos sankcijų nulėkė skųstis į Vyriausybę?

Normali kita valstybė išklausytų, bet pagalbos rankos neištiestų, nes kalba eina ne apie valstybinį sektorių, o privatų. Bet kadangi mes neturime rimtos vakarietiško tipo valstybės, o tik valstybę aptarnaujančią verkiančius – nuo verslininkų iki pensininkų, todėl manau, kad valstybė dabar iš vienų atims, o prašantiesiems pridės.

– Bet dauguma sutinka, kad Vyriausybė turi padėti labiausiai nukentėsiantiems dėl Rusijos sankcijų sektoriams, tik diskutuojama dėl pagalbos ribų ir priemonių.

– Mažinti jiems PVM? Juokinga, nes, kaip minėjau, mokestinė našta Lietuvos verslui – viena mažiausių Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, Lietuvos verslininkai mažai dalinasi savo pelnu su valstybe.

Lietuvoje pagalbos prašymai Vyriausybei yra cikliški: kiekvieną rudenį kas nors būtinai ims skųstis, kad nelauktai užklupo šalnos, nors jos būna kiekvienais metais; kiekvieną žiemą kokia nors verslo šaka lekia į Vyriausybę prašyti pagalbos, nes, girdi, niekada Lietuvoje nebuvo taip šalta. Pavasaris – vėl kuo nors ypatingas, kad valstybės parama būtina, o vasara, aišku, arba labai šalta, arba karšta, kviečiai ne tokie užderėjo, tad tik Vyriausybė gali pagelbėti. Visa tai – juokinga.

Kai užderėdavo dideli derliai sovietmečiu, tai kolūkiai nors tuo girdavosi išsijuosę. Dabar, kai bendrovės sulaukia didelių derlių, tyli, nes girtis neapsimoka: baisu, kad valstybės paramos negaus, nutikus bėdai.

– O kieno sąskaita galima padėti?

– Pasakykime tiesiai: viešojo sektoriaus, tai yra mokytojų, gydytojų, dėstytojų sąskaita.

Bet Lietuvos mokytojai – irgi, anot jūsų, cikliškai nepatenkinti padėtimi: ruošiasi streikui... Ar pelnytai? Pati esu dėstytoja ir žinau, ką reiškia, jeigu ne įvairūs papildomi darbeliai, pragyventi iš dėstytojo atlyginimo, kuris, mano atveju, nė pusantro tūkstančio litų nesiekia. Padėtis Lietuvos švietimo sektoriuje – labai bloga.

Sakau nuoširdžiai: aš dar metus Lietuvoje padirbsiu, o paskui išvažiuosiu iš šalies – ten, kur galiu ką nors susitaupyti senatvei. Lietuvoje senatvė su tokiomis pensijomis ir valstybės požiūriu į pensininkus – baisus dalykas.

– Kur emigruosite?

– Nenorėčiau emigruoti, bet jaučiuosi, kad esu Lietuvos išvaroma iš čia. Važiuosiu, kur pigus pragyvenimas. Kur išnuomojus butą Lietuvoje nereikės daug prisidurti iš svetur. Ir kur šilta, nes Lietuvoje man – per šalta.

Taigi, geriausias pasirinkimas būtų Azija. Aš joje gerai jaučiuosi. Lietuvai ir Lietuvos visuomenei nereikia mokslininkų, dėstytojų – tik pienininkų ir „Maksimų“. Kas giliau žiūri, mato tai.

– Lietuvos pienininkai ir mėsininkai tarp alternatyvų Rusijos rinkai žvelgia ir į Aziją. Ar realu tokie siekiai?

– O ar kada nors kiniečių restorane valgėte pienišką sriubą? Ne, spėju. Azijoje žmonės mažai suvartoja pieno ir jo produktų. Pusę metų gyvenau Taivane, todėl gerai žinau, ką sakau. Niekur nepabėgsi: Rusija buvo, yra ir bus patraukliausia rinka, bet jos rizika, akivaizdu, didžiausia.

Jūsų komentaras:

[email protected] 2017-04-04 20:46 ([email protected] / IP: 176.232.46.17)
Do you need Financial Assistance? Do you seek funds to pay off credits and debts? We give out loan with an Interest rate of 1.00% Please, contact us for more information: [email protected] Interested applicants should Contact us via email: [email protected] Kindly write us back with the loan information; - Complete Name: - Loan amount needed: - Loan Duration: - Purpose of loan: - City / Country: - Telephone: - How Did You Hear About Us: Please, contact us for more information: [email protected] Interested applicants should Contact us via email: [email protected] Yours Sincerely, Mrs. Ceren Kelly [email protected] [email protected] We look forward to hear from you ASAP.

...Višta pragydo?... 2014-08-29 21:37 (. / IP: 86.100.63.40)
Pašnekovė ji puiki! Ale, kur visi tie' proto bokštai " buvo iki šiol, kad Lietuva atsidūrė EuroSąjungos bedugnėje? Gal ji gali duoti patarimą -kaip išgyventi pensininkui,išdirbus 40 metų,( ypač gyvenant vienam ),iš mizernos pensijos, kai buto išlaikymo kainos pačios aukščiausios ES?, kad toms močiūtėms nereikėtų pakelėse siūlyti išnuomoti savo lovą, o gyventi drėgname sklepe? ..

Taip pat skaitykite

PT redakcijai paskambinęs palangiškis pasiskundė radęs išvartytas gėles ant artimojo kapo Palangos kapinėse. Vyras iškvietė policiją ir apie tai informavo Palangos miesto komunalinio įmonę, UAB „Palangos komunalinis ūkiIs", kuri administruoja miesto kapus. Tačiau vyra neatmeta, kad vandalas yra ne dvikojis, o iš miškelio atliuoksėjusi stirnaitė....


Palangos miesto savivaldybė purtosi minties leisti jūroje ar Botanikos parke barstyti mirusio žmogaus kremuotų palaikų pelenus, tačiau Valdas Pakusas sakė „Palangos tiltui“: „„O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“ Skaitykite visą straipsnį penktadienį „Palangos tilte“.


Palangos pulsas

2017 02 20 | Rubrika: Miestas

Nacionalinis diktantas bus rašomas vasario 24 dieną Nacionalinio diktanto organizatoriai ir projekto partneriai lietuvių kalbos mylėtojus kviečia rašyti jau dešimtą kartą organizuojamą Nacionalinį diktantą.VšĮ Pilietinės minties instituto organizuojamas Nacionalinis diktantas vyks vasario 24 dieną 10 valandą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją....


Nė vienas žmogus iš anksto negali pasakyti, kokia bus jo senatvė. Vieni galbūt bus dar pakankamai stiprūs, galintys savimi pasirūpinti, o kitiems nenoromis teks pripažinti, kad jie tampa našta savo artimiesiems. Dalis žmonių senatvėje lieka vieniši ir apleisti. Tuomet pagalbos tenka ieškoti valdiškose įstaigose. Palangos globos namų direktorė Irena...


Opozicijos ginklas – politikų pasisakymų cenzūra  1

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2014 11 13 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Visais laikais bet kokia valdžia yra linkusi į autoritarizmą. Bet kuris vadovas, lyderis pageidauja, kad viskas vyktų taip, kaip jis sugalvojo. Tokia jau ta žmogaus prigimtis... Siūlantys elgtis kitaip visoms valdžioms visuomet buvo nepatogūs, nes atskleisdami valdžios klaidas ir siūlydami geresnę išeitį jie visuomenėje pagimdo abejones dėl valdžios išminties, žmonėms leidžia...


Aušra Maldeikienė, žinoma šalies ekonomistė, žodžio kišenėje niekada neieško, todėl ji dėl savo aštraus ir tiesmuko žodžio – žiniasklaidos graibstoma pašnekovė. Gimusi ir augusi Palangoje įžymi moteris visą vasarą praleido gimtajame mieste, rūpindamasi garbaus amžiaus motina ir rašydama naująją knygą. Įžymybė vanojo J. Basanavičiaus...


„Baltijos” moksleiviai pradžiugino Palangos senjorus  2

Asta DOBROVOLSKIENĖ Projekto ,,Ugdymas karjerai“ koordinatorė mokytoja , 2013 10 07 | Rubrika: Miestas

Nors aplinkui daug jaunų žmonių šurmulio, senatvėje vis stiprėja vienatvės jausmas. Išėjęs į pensiją pajunti, kad darbas, kurį atlikdamas jauteisi svarbus ir reikalingas, ir be tavęs nesustoja. Vaikai užauga ir pradeda gyventi savo gyvenimus. Mažėja artimųjų ir draugų – nelieka žmonių, su kuriais galėtum pasidalinti prisiminimais. Naujus ryšius, naujas...


Mintys paraštėse (2011-03-30)

Linas Jegelevičius, „Palangos tilto“ redaktorius, 2011 03 30 | Rubrika: Miestas

Kol ginčijamės, koks turėtų būti Palangos paplūdimys, ar verta Europos Sąjungos lėšomis maitinti smėliu nė dvejų kilometrų nesiekiančią paplūdimio atkarpą, ko gero, net minties krašteliu nesusimąstome apie Palangos kurortą tykančius globalius pavojus.


Kam labiausiai reikalingas alkoholis naktį?

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2011 03 21 | Rubrika: Miestas

Pradėjęs riedėti naujai išrinktos būsimos Palangos valdžios partnerių vežimas, regis, rimtai užkliuvo už pirmojo akmenėlio.  Liberalus tiesiog pašiurpino konservatorių programinė idėja mieste uždrausti alkoholio prekybą po vidurnakčio.  Liberalcentristų lyderis Saulius Simė ruošiasi net paprotinti kurorto konservatorius, kad šie atsisakytų savo minties. Anot, S.Simės, visa...


Pesimistinės variacijos

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 06 06 | Rubrika: Miestas

Kol vieni rinkimai veja kitus, kol vieni žada daugiau nei kiti ir pučia spalvotus muilo burbulus, kraupstu nuo minties, kad ateina „paskutinioji“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius