Beveik pusė Palangoje surenkamų atliekų – vien šiltuoju metų laiku: kvietė verslus suteikti galimybę poilsiautojams rūšiuoti

Tendencijos rodo, jog vis daugiau žmonių elgiasi atsakingai ir rūšiuoja atliekas – jei tik turi tam galimybę. Visgi, atostogaujant atliekomis neretai rūpinamasi mažiau, o Lietuvos kurortai susiduria su sparčiai augančiais jų srautais. 

Dėl šios priežasties, atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ nuomos paslaugas teikiančių verslų atstovus Palangoje liepos 17 d. Jūratės ir Kastyčio skvere kvietė prisijungti prie iniciatyvos „Poilsiautojai nori rūšiuoti!“, kur nemokamai dalino atliekų rūšiavimo maišus. Nespėję jų pasiimti, tai padaryti galės iki vasaros pabaigos Palangos turizmo informacijos centre, adresu Vytauto  g. 94, tačiau maišų kiekis ribotas.

Surenkama daugiau pakuočių atliekų

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ duomenimis, šiltuoju metų laiku – nuo gegužės iki rugsėjo – surenkamų pakuočių kiekis kurortuose reikšmingai auga. 

2023 m. Palangos miesto savivaldybėje buvo surinktos 655,74 tonos lengvųjų pakuočių, t. y. plastiko, metalo, kombinuotų bei popieriaus, atliekų. Iš jų beveik pusė – 312,79 tonos (47,7 proc.) surinktos minėtais mėnesiais, kurių daugiausiai (99,3 tonos) – rugpjūtį. Stiklo pakuočių atliekų tais pačiais metais Palangoje surinkta 214 tonų, iš kurių 83,5 tonos (39 proc.) – šiltuoju metų laiku.

Atliekų kiekis didėja kartu su augančiais poilsiautojų srautais. Palangos turizmo informacijos centro duomenimis, pernai Palangoje apsilankė 515 631 turistas. Anot Palangos miesto savivaldybės ekologės Redos Kairienės, sutvarkyti jų paliktas atliekas, yra didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriama vasarą. 

„Daugiausiai surenkame mišrių atliekų, jų kiekis per metus siekia apie 9 tūkst. tonų. Kalbant apie pakuočių atliekas, surenkame itin daug plastiko, popieriaus ir kartono, o stiklo dalis mažiausia. Džiugina tai, jog surenkamų pakuočių atliekų dalis per metus didėja maždaug 5–7 proc. Be to, žaliosios atliekos yra surenkamos atskirai, jos nepatenka į bendrą srautą ir iš jų gaminamas kompostas. Pernai tokių atliekų buvo apie 3 tūkst. tonų“, – pažymi R. Kairienė.

Ekologės teigimu, patys poilsiautojai neretai kreipiasi dėl galimybės rūšiuoti, todėl verslininkai yra priversti sudaryti tam sąlygas: „Matomos tendencijos, kad žmonės kreipiasi ir prašo rūšiavimo konteinerių, o išrūšiuotų atliekų kiekiai auga. Ne taip intensyviai, kaip norėtume, bet tendencija džiuginanti.“

Poilsiautojai nori rūšiuoti!

Kaip teigia „Žaliojo taško“ vadovas Almontas Kybartas, vasarą poilsiautojai lepinasi saulėtais orais, o ilsėdamiesi ir pramogaudami populiariausiuose Lietuvos kurortuose ten palieka ne tik įsimintinus atostogų įspūdžius, bet ir daugybę atliekų. Dalis jų neretai atsiduria tiesiog gamtoje, o dar daugiau, net jei ir išmetamos, nėra tinkamai išrūšiuojamos, todėl apsunkinama galimybė atliekas perdirbti ir panaudoti pakartotinai.

„Namuose sąlygomis tinkamai elgtis su atliekomis pasirūpiname patys, įsirengdami rūšiavimui skirtas šiukšliadėžes, išsiaiškindami, kur yra artimiausi konteineriai. Deja, poilsiaudami žmonės dažnai tai pamiršta, o ir sąlygos rūšiavimui poilsiavietėje ne visuomet būna sukurtos. Visgi, tiek patys verslai, tiek poilsiautojai, reiškia vis aktyvesnį norą atliekas tvarkyti tinkamai, todėl organizacija „Žaliasis taškas“ nusprendė kurortams dovanoti pakuočių atliekų rūšiavimo maišus ir pakviesti verslus suteikti galimybę kurorto svečiams atsakingai tvarkyti atliekas“, – pristato A. Kybartas.

Verslai imasi iniciatyvos ir skatina rūšiuoti

Į renginį atvykusi „Kuti apartamentai“ Monciškėse vadovė Jolanta Stackytė dalinosi, jog nuomos verslą pradėjo neseniai, o dalies poilsiautojų įpročiai ją išties nemaloniai nustebino. Pati moteris teigia daug metų pragyvenusi užsienyje, kur ir išsiugdė atliekų rūšiavimo įpročius, o apie tai, jog atostogaujant taip pat reikia rūšiuoti, ji visuomet informuoja ir savo svečius. 

„Nors apartamentuose siekiame sudaryti visas sąlygas tinkamai rūšiuoti atliekas, pasirūpinome šiukšliadėžėmis, laukiame ir konteinerių, dažniausiai randu visų rūšių atliekas – sulamdytus butelius, kurių nebeįmanoma priduoti, maisto atliekas ir kitas – vienoje dėžėje“, – atostogautojų įpročius aptaria nuomotoja. Ji priduria, jog atvyksta ir išties atsakingų poilsiautojų, kurie ir atostogų metu rūpinasi tinkamu atliekų sutvarkymu.

A.Kybartas apibendrina, jog svarbu, kad tokių verslo pavyzdžių būtų kuo daugiau, o kurortų gyventojai būtų ne tik svetingi, bet ir atsakingi – pasirūpintų rūšiavimo šiukšliadėžėmis patalpose, paskatintų svečius nepamiršti pagrindinių atliekų rūšiavimo principų. 

„Pavyzdžiui, viename Ispanijos kalnų slidinėjimo kurortų iš svečių imamas 100 eurų užstatas, kad šie tinkamai rūšiuotų atliekas. Jei jie nerūšiuoja ar tai daro blogai ir šeimininkai turi pretenzijų, pinigai nėra grąžinami. Manau, kad tokia praktika ir moko, ir skatina atostogautojus rūšiuoti ne tik namuose“, – savo patirtimi dalinasi „Žaliojo taško“ vadovas.

Šia iniciatyva siekiama atkreipti ne tik poilsiautojų, bet ir turizmo sektoriaus verslų dėmesį į rūšiavimo svarbą bei reikšmę klimato kaitai, o kartu edukuoti ir ugdyti atsakingą požiūrį į rūšiavimą.

„Žaliojo taško“ komanda aplankys dar tris Lietuvos kurortus – liepos 18 d. Nidą, 23 d. Druskininkus ir liepos 24 d. Birštoną.