Blogas vaiko elgesys gali slėpti alkoholio spektro sutrikimą

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL), kartu su partneriais iš Vokietijos ir Lenkijos įgyvendindama tarptautinį projektą „FASD-Bridge“, siekia stiprinti vaisiaus alkoholio spektro sutrikimų (FASD) atpažinimą Lietuvoje ir specialistų pasirengimą suteikti reikalingą pagalbą vaikams bei jų šeimoms. Ligoninės specialistai įsitraukia į tarptautinės patirties ir metodikų analizę, daugiadalykio specialistų bendradarbiavimo stiprinimą bei sprendimų, kuriuos būtų galima pritaikyti Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje, kūrimą.

Svarbu atpažinti kuo anksčiau

Šios srities kompetencijų stiprinimas ypač svarbus todėl, kad FASD gali likti neatpažintas daugelį metų. Vaikas sunkiai susikaupia, pamiršta ką tik išgirstą informaciją, impulsyviai reaguoja, patiria emocijų protrūkius ir, regis, nuolat kartoja tas pačias klaidas. Toks elgesys neretai vertinamas kaip nepaklusnumas, auklėjimo problema ar motyvacijos stoka. Tačiau kai kuriais atvejais už šių sunkumų gali slypėti vaisiaus alkoholio spektro sutrikimai.

Būtent gebėjimas atpažinti, kas slypi už vaiko elgesio ir raidos sunkumų, yra viena svarbiausių sąlygų, kad pagalba jį ir jo šeimą pasiektų kuo anksčiau.

Požymiai ne visada akivaizdūs

FASD – vaisiaus alkoholio spektro sutrikimai, galintys atsirasti dėl alkoholio poveikio vaisiui nėštumo metu. Jis gali paveikti centrinės nervų sistemos vystymąsi ir turėti įtakos žmogaus dėmesiui, atminčiai, mokymuisi, emocijų reguliavimui, impulsyvumui bei gebėjimui planuoti ir suprasti savo veiksmų pasekmes.

„FASD svarbu vertinti kaip sutrikimų spektrą – jo požymiai gali būti labai skirtingi ir ne visada akivaizdūs. Vienam žmogui labiau išryškėja mokymosi ar atminties sunkumai, kitam – dėmesio, emocijų reguliavimo, impulsyvumo ar elgesio problemos. Dėl to FASD gali būti neatpažintas arba jo požymiai priskiriami kitoms būklėms. Žmogus gali žinoti, kaip turėtų elgtis, tačiau dėl sutrikusių vykdomųjų funkcijų jam gali būti sunku šias žinias pritaikyti praktikoje“, – sako KUL gydytojas akušeris ginekologas prof. dr. Linas Rovas.

Tarptautinė patirtis – kuriant sprendimus Lietuvai

Dėmesio koncentracijos, mokymosi, savireguliacijos ir socialinės adaptacijos sunkumai gali būti siejami su kitais raidos sutrikimais, todėl FASD atpažinti reikalingas kompleksinis, daugiadalykis vertinimas ir skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas.

KUL kartu su partneriais iš Vokietijos ir Lenkijos įgyvendinamas tarptautinis projektas „FASD-Bridge“ sudaro galimybę telkti skirtingų sričių specialistų kompetencijas, dalytis šalių patirtimi ir derinti metodologinius sprendimus, kurie padėtų geriau atpažinti FASD. Vienas svarbiausių siekių – stiprinti specialistų gebėjimus ir formuoti nuoseklesnį požiūrį į FASD diagnostiką bei pagalbą vaikui ir jo šeimai.

KUL dalyvavimas projekte svarbus ir kaip galimybė tarptautinę ekspertinę patirtį perkelti į Lietuvos sveikatos priežiūros praktiką bei prisidėti prie šios srities kompetencijų stiprinimo šalyje.

„FASD diagnostika yra kompleksinė ir reikalauja skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimo. Lietuvoje šios srities diagnostikos praktika dar tik formuojama, todėl tarptautinis bendradarbiavimas mums yra galimybė ne tik perimti gerąją kitų šalių patirtį, bet ir kartu ieškoti bei kurti sprendimus, kurie būtų pritaikyti mūsų šalies sveikatos priežiūros sistemai. Mūsų tikslas – stiprinti specialistų gebėjimus atpažinti FASD, taikyti vieningus metodinius principus ir užtikrinti, kad vaikui bei jo šeimai pagalba būtų suteikta kuo anksčiau“, – sako KUL Moters ir vaiko klinikos l. e. p. vadovė, gydytoja akušerė ginekologė Augusta Petrušaitė.

Saugios alkoholio dozės nėštumo metu nėra

Medikai pabrėžia esminę FASD prevencijos žinutę – nėra žinomos saugios alkoholio dozės ar saugaus nėštumo laikotarpio, kada alkoholio vartojimas nekeltų rizikos besivystančiam vaisiui.

„Smegenys vystosi viso nėštumo metu, todėl saugaus laiko alkoholiui nėra. Prevencija prasideda nuo aiškios žinutės – planuojant nėštumą ir nėštumo metu saugiausias pasirinkimas yra nevartoti alkoholio“, – pabrėžia L. Rovas.

Nesvarbu, ar vartojamas vynas, alus, sidras, ar stiprieji alkoholiniai gėrimai – visuose juose yra etanolio. Alkoholis per placentą gali pasiekti vaisių ir paveikti jo vystymąsi. Todėl svarbiausia FASD prevencijos priemonė – visiškas alkoholio atsisakymas planuojant nėštumą ir nėštumo metu.

Rugsėjo 9-oji – FASD žinomumo diena

Tarptautinė vaisiaus alkoholio spektro sutrikimų žinomumo diena minima rugsėjo 9-ąją – devinto mėnesio devintąją dieną. Ši data simboliškai primena devynis nėštumo mėnesius ir kartu atkreipia dėmesį į FASD prevencijos, ankstyvo atpažinimo bei tinkamos pagalbos svarbą.

Raudoni sportbačiai tapo tarptautiniu FASD žinomumo simboliu, kviečiančiu daugiau kalbėti apie šiuos sutrikimus, geriau suprasti juos patiriančius žmones ir mažinti visuomenėje vis dar egzistuojančią stigmą.

Šią dieną KUL kviečia visuomenę prisijungti prie raudonų sportbačių socialinės bangos.

Daugiau informacijos apie iniciatyvą: https://www.facebook.com/events/1432671665348322

KUL Komunikacijos tarnyba