Būsimieji Lietuvos pensininkai šalyje jau investavę beveik milijardą eurų

Palangos tiltas, 2024-11-19
Peržiūrėta
1180
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis

Šiuo metu bendras Lietuvos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas jau viršijo 8,7 mlrd. eurų, beveik milijardas šių lėšų investuota gimtojoje šalyje. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad šoką sukėlusios „Teltonikos“ istorijos fone svarbu atkreipti dėmesį į investicinės aplinkos tvarumą ir neišbalansuoti nusistovėjusios pensijų sistemos. 

Pensijų fondai aktyviai investuoja Lietuvoje 

LIPFA vadovas T. Gudaitis skaičiuoja, kad pastaruosius penkerius metus vietinės pensijų fondų investicijos nuosekliai auga. Ši tendencija ypač išryškėjo per pastaruosius dvejus metus, kai pagausėjo investicijų į įmonių ir vyriausybės obligacijas. 

„2022-2024 m. buvo išplatinta nemažai tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos šalių įmonių obligacijų, išsiskyrusių dideliais platinamų obligacijų emisijų dydžiais. Lietuvoje veikiantys pensijų fondai buvo aktyvūs šių obligacijų platinimų dalyviai“, – pasakoja T. Gudaitis.

Pasak jo, tai ypač aktualu pastarosios savaitės aktualijų fone, per Lietuvą nuvilnijus „Teltonikos“ istorijai. 

„Po jos viešojoje erdvėje vėl imta aktyviai svarstyti, kiek mūsų šalis iš tiesų vertina vietines investicijas. Akivaizdu, jog tokie pavyzdžiai didina skepticizmą, kad šioje srityje viskas vyksta sklandžiai“, – atkreipia dėmesį LIPFA vadovas. 

Nauji siūlymai didina netikrumą 

T. Gudaitis sako, kad bendro pasitikėjimo neprideda ir įvairūs siūlymai apie galimus pensijų sistemos pakeitimus – pavyzdžiui, neseniai viešojoje erdvėje išsakyta idėja apie tai, kad iš II pakopos galėtų būti nuimta valstybės dalis, siekianti 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. 

„Nors iš pirmo žvilgsnio 1,5 proc. galbūt neatrodo daug, valstybės pasitraukimas iš II pensijų pakopos būtų reikšmingas dabar veikiančios sistemos pakeitimas ir tikrai įneštų sumaišties, neužtikrintumo ir išbalansuotų nusistovėjusią tvarką“, – pabrėžia T. Gudaitis. 

Pasak jo, nors Lietuvos pensijų sistema yra palyginti jauna, antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas jau viršijo 8,7 mlrd. eurų, o nuo pat gyvenimo ciklo fondų (GCF) veikimo pradžios didesnės rizikos pensijų fondai uždirbo dviženklę metinę grąžą. LIPFA vadovas pabrėžia, kad, nepaisant vos 20-ies metų istorijos, mūsų šalies pensijų sistemoje sukauptas turtas jau siekia daugiau nei dešimtadalį bendrojo vidaus produkto. 

Investicijos Lietuvoje prisideda ir prie strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo 

Lietuvoje veikiantys pensijų fondai į Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių kapitalo rinką nukreipia vis daugiau investicijų, kurių bendra suma jau viršija milijardą eurų. Palyginti, 2019 m. investicijos į Baltijos šalių vyriausybių ir įmonių obligacijas siekė šiek tiek virš 350 mln. eurų ir sudarė 6-7 proc. bendro pensijų fondų investicijų portfelio. 

„Priartėję prie 1 milijardo eurų investicijų ir 10 proc. bendro investicijų portfelio, Lietuvos pensijų fondai vis labiau įsitvirtina Baltijos šalių rinkoje kaip vienas reikšmingiausių tiek Lietuvos, tiek viso regiono kapitalo rinkos žaidėjų“, – džiaugiasi T. Gudaitis.

LIPFA vadovas pabrėžia, jog pensijų fondų valdytojai jiems patikėtas lėšas valdo atsakingai ir investicijas diversifikuoja. 

„Lietuvoje veikiančios pensijų kaupimo bendrovės nuolat stebi tiek mūsų šalies, tiek kitų Baltijos valstybių, tiek viso pasaulio investicinę aplinką ir stengiasi, kad valdomas turtas būtų tinkamai paskirstytas, minimizuojant bet kokius neigiamus rinkų svyravimus. Lietuvoje investuojama fondų lėšų dalis yra tvari, patikima ir svariai prisideda ne tik prie mūsų ekonomikos augimo, bet ir prie didesnės socialinės gerovės bei strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo – pavyzdžiui, energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo, renovacijos projektų, šalies gynybos stiprinimo ir kitų sričių“, – sako T. Gudaitis. 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) jau išmokėjo beveik 1,5 mln. eurų kompensacijų už pernykštę audrą klientams, kuriems elektros tiekimas buvo atnaujintas vėliau nei po 72 valandų.


Šiuo metu bendras Lietuvos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas jau viršijo 8,7 mlrd. eurų, beveik milijardas šių lėšų investuota gimtojoje šalyje.


Ar norėtumėte kasdien grožėtis unikaliu kraštovaizdžiu lyg gyventumėte vienybėje su gamta? Vakarieniauti svetainėje, bet jaustis lyg terasoje ar kieme? 


Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informuoja gavusi 17 politinių partijų ir vienos koalicijos kandidatų sąrašų pareiškinius dokumentus dalyvauti spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.


Praėjusią savaitę Vakarų Lietuvoje per parą iškritus viso lapkričio mėnesio kritulių normai, „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad patirtų nuostolių suma jau siekia beveik 90 tūkst. eurų sumą.


Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pradeda rinkėjų parašų rinkimo lapų išdavimą pareiškinius dokumentus dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose pateikusiems politinės kampanijos dalyviams. 


Didžiausi apleistos žemės plotai išlieka Vilniaus Molėtų ir Utenos rajonuose. Palangoje, Neringoje ir Vilniuje jų beveik nėra.


Verslininkas Gediminas Gečas – jis valdo populiarias kurorto kavines „A-petit“ ir „Šilelis, Mokesčių inspekcijai nurodė, kad banke pernai turėjo 10 000 eurų, buto, kuriame gyvena, vertė yra vos 39 tūkstančiai eurų, kitų statinių – sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių – vertė yra 32 600 eurų, valdomų žemės sklypų vertė yra 76 000 eurų, yra...


Neseniai Vyriausybės atstovai pristatė minimalių poreikių krepšelį, pagal kurį vienas lietuvis galėtų išgyventi vos už 238 eurus per mėnesį.Tai sukėlė visuomenės pasipiktinimą – kokiame pasaulyje mūsų valdininkai gyvena, jei mano, kad tokios sumos žmonėms pakanka, negi į parduotuves jie nevaikšto. Žinoma, paskui būta pasiteisinimų, jog šiuo krepšeliu...


Valdžiai padės pensininkai?

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 12 12 | Rubrika: Miestas

Gruodžio 9-ąją Seimas apsisprendė laikinai mažinti išmokas visoms socialinėms grupėms. Nuo kitų metų sausio mažinamos senatvės pensijos, bedarbių pašalpos, vaiko pinigai, slaugos ar priežiūros išlaidų kompensacijos, perskaičiuojamos valstybinės ir našlių pensijos. Nuo liepos „karpomos“ ir motinystės pašalpos. Parlamentarai atsižvelgė tik į pirmos grupės invalidus, kurių nedarbingumo...


Renginių kalendorius