Dėl palaidų, ne prie šeimininko kojos tursenančių šunų Palangos naujakurė kreipėsi į merą ir policiją

Palangos naujakurė Ieva Balčiūnaitė-Matuliokienė birželį kreipėsi raštu į Palangos merą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariatą dėl vis dažniau pasitaikančių atvejų, kai Palangos miesto viešosiose erdvėse – gatvėse, skveruose, pėsčiųjų ir dviračių takuose – šunys yra vedžiojami be pavadėlio ir tursena tolėliau nuo savo šeimininkų.
„Sakykite, ar tai nepažeidžia gyvūnų laikymo taisyklių? Mano tikslas yra išsiaiškinti, ar tam yra numatyta tvarka, nes atbėgęs palaidas šuo nekelia saugumo jausmo nei man, nei mano šuniui. Todėl noriu išsiaiškinti, kuri pusė tokiu atveju yra teisi. Ar aš turiu teisę kreiptis į policiją, prieš tai įspėjusi šeimininką prisisegti šunį, ar palaido šuns šeimininkas elgiasi tinkamai, vedžiodamas jį be pavadėlio?“ – sakoma palangiškės kreipimesi. 

Šuo turi klausyti šeimininko

Anot jos, nesvarbu, koks – mažas ar didelis, ar geras – yra šuo: jei jis pribėga netikėtai per metrą ar arčiau bei neklauso savo šeimininko komandos grįžti, jau trikdo kitų asmeninę erdvę ir ramybę.
„Tokia praktika kelia grėsmę gyventojų bei poilsiautojų saugumui, trikdo viešąją tvarką ir mažina miesto patrauklumą šeimoms su vaikais bei žmonėms, kurie jaučiasi nesaugiai šalia laisvai bėgiojančių gyvūnų. Pavyzdžiui, netikėtai pribėgęs šuo prie kito „gero ir nieko nedarančio“ šuns paprasčiausiai jį išgąsdina – atsiranda reaktyvios šunų reakcijos... Šuo turi klausyti šeimininko ir būti šalia, kai yra to prašomas, ir „sveikintis“ su kitais tada, kai jam leidžiama“, – įsitikinusi I. Balčiūnaitė-Matuliokienė.

Pasak jos, dėl šios priežasties netikėtai atbėgę šunys, neklausantys savo šeimininkų, trukdo tinkamai socializuoti ir dresuoti šunis miesto erdvėje, kelia stresą ir baimę, nuolat sukelia netikėtas situacijas ir neigiamas reakcijas – tiek šunims, tiek šeimininkams.

„Tą nuolat stebiu ir aš, mokydama savo šunį tinkamo elgesio – tačiau nuolat susiduriu su palaidais šunimis Palangos centre. Deja, tokių palaidų šunų šeimininkams niekas nerūpi – nei kad jų šuo yra palaidas prie atviros vaikų žaidimo aikštelės, nei kad aplink vedžiojami kiti šunys nebūtinai nori „sveikintis“ su tokiais palaidais šunimis,“ – pastebi Palangos naujakurė.

Nemalonus atvejis

„Palangos tiltui“ ji prisiminė tokį atvejį: „Neseniai, gražiai paprašius moters, vedžiojančios savo šunį su „flex“ automatiniu pavadėliu, kad neleistų jam artintis prie manęs ir mano šuns, ji pradėjo ant manęs šaukti. Atsakė, kad vaikšto savo kieme ir darys, ką nori, o aš galiu eiti tolyn, kur tik noriu. Ramiai pasakiau, jog yra įstatymas, įpareigojantis laikytis taisyklių vedžiojant šunis. Ji tik dar labiau susinervino, liepė „pasilikti sau tuos įstatymus“ ir pareiškė, kad policija jai nesvarbi.“

Anot jos, veiksmas vyko prie pat daugiabučio laiptinės durų, Senojo Turgaus g. 11.

„Gaila, kad kai kurie žmonės ne tik nemoka priimti informacijos, bet dar ir pyksta už ją. Tokiems žmonėms logiškiau būtų laikyti naminę katę – tada galės savo namuose laikytis savo taisyklių. O jei turi šunį, privalai žinoti, kad ne tik šuns agresija ar gerumas yra svarbu, bet ir jo tinkama socializacija bei elgesys visuomenėje plačiąja prasme – taip pat“, – įsitikinusi kurorto naujakurė.

Dėl šunų vedžiojimo pateikė prašymus merui ir policijai

Palangos mero ir policijos ji prašo: sustiprinti viešųjų erdvių kontrolę – vykdyti reguliarius patruliavimus bei prevencinius patikrinimus; perspėti poilsiautojus ir miesto gyventojus, pamačius palaidus šunis; didinti gyventojų sąmoningumą – pastatyti informacinius ženklus, primenančius apie būtinybę vedžioti šunis su pavadėliu; užtikrinti, kad pažeidėjams būtų taikomos administracinės priemonės, kaip numato teisės aktai; informuoti visuomenę socialiniuose tinkluose dėl numatytos šunų vedžiojimo tvarkos miesto erdvėse; pateikti sąrašą vietų, kuriose šunys gali būti paleidžiami be pavadėlio.

Džiaugiasi keturkojams draugiškomis vietomis kurorte

Ieva Balčiūnaitė-Matuliokienė džiaugiasi, kad Palangoje atsiranda vis daugiau gyvūnams draugiškų vietų, kuriose mielai laukiami ir augintiniai.
„Pavyzdžiui, Močiučių restoranas ir Močiučių rezidencija, Džiugo namai, Caffeine, Bandė ir kai kurios kitos, į kurias net einame kartu su kitais žmonėmis ir jų augintiniais, net su dresūros mokytoju“, – sako ji.

Savivaldybės ir policijos atsakymai – lakoniški

Palangos miesto policijos komisariato atsakymas „Palangos tiltui“ buvo lakoniškas:
„Asmenys, vedžiojantys šunis viešose vietose, privalo laikytis nustatytų šunų vedžiojimo taisyklių. Jei piliečiai pastebi, jog šunis vedžiojantys asmenys pažeidžia viešąją tvarką, apie tai prašoma pranešti policijos pareigūnams – bus reaguojama teisės aktuose numatyta tvarka.“

Savivaldybė savo atsakyme poniai Ievai padėkojo už dėmesio atkreipimą į tokią problemą ir pastebėjo, kad ji nepateikė jokių jos teiginius patvirtinančių objektyvių duomenų, kuriuos būtų galima patikrinti. Savivaldybė primena, kad visiems mieste privalu laikytis Gyvūnų laikymo taisyklių, patvirtintų Savivaldybės.

Kinologas: „Atsakomybė tenka šuns šeimininkui“

Artūras Bartkus, žinomas Palangos kinologas, sukaupęs daugiau nei 30-ties metų patirtį, knygelės apie šunų dresūrą autorius, sakė „Palangos tiltui“: „Šis skundas – itin profesionaliai parašytas. Į jį žiūriu ir iš šunų mylėtojų, ir savininkų perspektyvos, ir iš tų, kurie su šunimis nieko bendra neturi.“

„Matosi, kad palangiškei yra svarbi tinkama šuns dresūra, socializacija, elgesys – ypač viešose erdvėse. Tačiau man atrodo, kad ji tinkamai neįvertina vieno svarbaus faktoriaus – netikėtumo. (Neįvertina) mažų vaikų faktoriaus – mažiems vaikams net ir nedidelis pribėgęs šuniukas gali pasirodyti kaip didelis ar net pavojingas gyvūnas“, – sakė A. Bartkus.

„Bet suprantu ir žmones, vedžiojančius šunis ant pavadėlio – paleisti šunį reikia. Bet atsegus nuo pavadėlio, gyvūnas patiria dideles emocijas – dėl to jis, apimtas jų, gali ir nepaklausyti šeimininko komandos“, – svarstė kinologas.

„Išdresuoti šunį galima – kad eitų šalia šeimininko. Tačiau jis eis kelis šimtus metrų, galbūt kilometrą ar panašiai, bet vėliau ar anksčiau jis panorės daugiau laisvės – tarkime, atžymėti teritoriją“, – sakė A. Bartkus.

Pasak jo, šuniukas dresūros pamokas turi gauti nuo pat mažens, kad jo elgesys būtų tinkamas.

O jeigu kurorte prie jūsų ar jūsų vaiko pribėga palaidas šuo, o jo šeimininkas eina tolėliau, A. Bartkus atsako:
„Atsakomybė tenka šuns šeimininkui. Atsegti nuo pavadėlio erdvėje, kurioje yra daug žmonių ar ypač vaikų, galima tik šunį, kuris tiksliai vykdys komandą sugrįžti pas šeimininką ir nepasiduos kitiems dirgikliams ar emocijoms.“

„O jeigu šuniukas pribėgo prie kito žmogaus ir jis rodo nerimą, šuns šeimininkas turėtų maloniai užšnekinti sutiktąjį, nuraminti, pavyzdžiui, pajuokauti – „Mano šuniukas kaip katinas“ – sudaryti įspūdį, kad šuns šeimininkas kontroliuoja situaciją“, – patarė žinomas Palangos kinologas.

Šuns nuotrauka – Freepik.com