Edvardo Žibos pasaulis – tarp Anaičių ir Būtingės

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2009-01-30
Peržiūrėta
1868
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Tikrąją Meno, taip pat ir žmogaus–asmenybės vertę, jo dvasinę prabą, kūrybos sakralumą, tikra–netikra nustato visagalis laikas. Gal tik po dešimtmečio, jau praleisto „Amžinybės soduose“, peržengus Rubikoną, kuris gyvajam – tabu, atminimai parneša lyg žvakę švytinčią čia gyvenusiojo žmogaus sielą. Be melo. Be materialinių kėslų. Be tuštybės... ir visa ko, be ko nėra Pagarbos, o be to retai išsprūsta ir geri žodžiai, ir sunkiai prisiruošiame net gėlelę ant kapo nunešti. Tikėjimo nėra be pasitikėjimo. Šeimoje ir bičiulių bendruomenėse. Prieš Naujuosius metus Viešojoje bibliotekoje labai nuoširdžiai pagerbėme penkioliktąsias palangiškių menininkų sambūrio „Mostas“ metines. Susirinkusieji vos ne sutartinai linktelėjo galvomis, šyptelėjimu pritarė dabartinio „Mosto“ vadovo Juozo Griušio žodžiams: „Malonu, kad ir šiandien čia jaučiame šalia esant ir talentingąjį, išdidųjį palangiškį dailininką Edvardą Žibą, nestokojusiam gerų idėjų, sklandžiai vilnijant „miestiečius“ mūsų genties menininkų šeimos kelio pradžioje...“ O praėjusių metų paskutinėmis gegužės dienomis pėsčiomis paplente su kantruole keturkoje bičiule Lita nuėjome iki Anaičių etnografinių kapinaičių. Lėtai pėdinant žvyrkeliu, paskum – ir unikaliose, sielai jaukiose kapinaitėse, kur gerųjų protėvių gyvenimus ženklina neužmirštuolių debesiukai, kelis kartus intuityviai jutau į nugarą įbestą žvilgsnį. Būna. Ne tik žiniuonėms, ne tik čigonėms, kurios „šeštuoju pojūčiu“, žiūrėk, sumaniai manipuliuoja, teigeisdamos išvilioti pinigus. Kuo tik nespekuliuojame mes. Gyvieji... Įdėmiai skaitinėjant Anaičių kapinaičių senųjų paminklų „kodus“ senosioms prūsų, kuršininkų kalbomis, atsekant įrašais išreikštą meilę, pagarbą buvusiems šiame pasaulyje Anaičių, Nemirsetos, Palangos pirmeiviams, kelis kartus žingsnį stabdė mintys apie nuostabų menininką, krištolo skaidrumo idealistą, šio krašto patriotą, niekad neparsidavėlį sistemai nei valdininkijai, ištikimą meno tarną Edvardą Žibą. Begalinė aistra, meilė gyvenimui netikėtai, 2000 – ųjų rudenį autoavarijoje „perskėlė“ pušį pusiaukelėje tarp Vilniaus – Kauno, o pušis – dar jauną, tvirtą kūną... Tebėra mūsų Žibka, tebėra, - va, šypsosi dailininkui ne kartą padėjęs filantropiškas pareivis iš užatlantės, poetas Donius Remys. Jo knygas yra iliustravęs Edvardas Žiba. Edvardas 1995 metų spalyje ir mane pasikvietė kavai į „gaisrą“. Ateik, supažindinsiu su Duonium. Tokio įdomaus žmogaus, pusę pasaulio apkeliavusio poeto Palanga dar nepažinojo“... Mes visi tapome ir esame draugais. Po to Edvardas mane buvo nusivežęs ir į Anaičius, kur senelio, jo mylimo OPAPA namuose buvo įsirengęs dirbtuvėlę. Ten sakė: „Kitur juoda matau. Čia esu labai gerai“. Bičiulis menininkas nepalūžo dvasia jokiais sunkmečiais. Tada, pristigęs pinigų, restauruodavo Būtingės evangelikų – liuteronų bažnyčios freskas, net ėmėsi vasarą gatvėje pardavinėti mėsainius. Paryžietiškai. Kol jis ruošia porciją sočių sumuštinių, vasariškos mamytės ( ir nemamytės) įdomaujasi albumėlyje kruopščiai sudėliotomis jo dailės darbų fotoreprodukcijomis: „jeigu patiks – prašom, derėsimės, su meile ir noru, ponia, panele, padarysiu“... Menininkas gerbė draugiškumą, toks ir pats buvo – labai draugiškas, - būdavo, iš Anaičių dviračiu mums į Saulėtekio taką net reto skanumo rytinio pieno trilitrinį stiklainį atveždavo, ir stūmė nuo savęs atgal ranką su ištiestu pinigėliu. Taip pat geras, kaip ir tėveliai – „aš turiu – ir tau užteks“. Tuo Edvardas Žiba ir nemarus.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Sulaukti 100 metų pavyksta toli gražu ne kiekvienam. Vis dėlto Lietuvoje yra net apie 350 šimtamečių, o ilgiausiai mūsų šalyje gyvenusios moters amžius yra išties įspūdingas. 


Jungiantis prie kitų Žemaitijos rajonų ir miestų savivaldybių, 2024 metai paskelbti Žemaitiško rašto metais Palangos miesto savivaldybėje. Tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Savivaldybės taryba.


Gražia žiemos švenčių tradicija tampantis šventinis koncertas „Kalėdinė klasika“ Palangos viešojoje bibliotekoje – nuostabi dovana. 


Praėjusį sekmadienį minėjome spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Brūkštelėjau  linksmesnių ir liūdnesnių prisiminimų iš savo žurnalistinės patirties, „Palangos tilte“ – taip pat. Galbūt ir jums bus įdomu išgirsti juos?


Šiandieniai įvykiai, susiję su „Perlas energijos“ veiklos stabdymu bei elektros rinkos liberalizavimu Lietuvoje, privertė prisiminti „Drugelio efektu“ vadinamą chaoso teorijos metaforą.


Iš „Palangos tilto“ sužinojęs, kad palangiškis TS-LKD Seimo narys Mindaugas Skritulskas balsavo už lyčiai neutralų partnerystės įstatymo projektą palangiškis Adolfas Sendrauskas, žinomas kurorto aktyvistas, šaulys ir ilgametis TS-LKD narys, sakė: „Na, ir teisingai padarė – tų žmonių visada buvo, yra ir bus. Man teko jų nemažai pažinti ir sovietmečiu – kai kurių jų istorijos yra žiaurios.“


Jau startavus 2014-iesiems, atminties ekrane vėl, tarsi Lemties burtininkui paliepus, atšvinta šviesaus atminimo Palangos inteligento, kolegų medikų, o ypatingai – ligonių, pacientų tebegerbiamo, nes dar ir dabar geražodžiais paminimo žemaičio, taktiško, kuklaus gydytojo Jono Šipalio (1941-2009) veidas, vėl ataidi jo visada ramumu, kantrybei nuteikinėję žodžiai: „Žinai, bičiuli, kitiems...


Dažniausiai ne pačių gabiausių mokinių pasirenkami nusirašinėjimo būdai iki šiol stebina ne vieną: popieriukai kišenėse, formulės bei sąvokos užkeverzotos ant rankos arba švarko rankovės. Nusirašinėjimas – senas kaip mūsų pasaulis: apie jį be galo daug kalbėta mūsų tėvų, senelių laikais, sukurti ir vis dar kuriami metodai kaip nusirašinėti ir...


Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą Palangoje jau yra užbaigtas ES projektas „Palangos turizmo informacijos centro infrastruktūros plėtra“, kurio bendra vertė siekė 285 325 litų, o Europos Sąjungos paramos suma buvo 242 526 litų.


Edvardo Žibos pasaulis – tarp Anaičių ir Būtingės

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2009 01 30 | Rubrika: Kultūra

Poetas Marcelijus Martinaitis: „...Žymiausia klasika sukurta sunkiais laikais, kada rašto žodis buvo menkai arba visai neatlyginamas, nebent kalėjimu, ir laisvas nuo prisitaikymo“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius