Eimutis Židanavičius: „Sutvarkęs miesto turgavietę, norėčiau imtis ir kurorto sutvarkymo reikalų“

Sukako metai, kai UAB „Palangos klevas“, kitaip tariant, miesto turgaus vadovu paskirtas Eimutis Židanavičius. Koks buvo miesto turgus dar prieš metus geriausiai liudija nuotraukos – prišnerkšti kampai, tuščios turgaus erdvės, maisto produktai, neapsaugoti nuo oro sąlygų – saulės spindulių ar lietaus, sužvarbę ir pikti turgaus prekeiviai bei, svarbiausia, ne itin dideli turgaus pirkėjų srautai. Galima naujojo direktoriaus nemėgti, ieškant priekabių, kapstytis jo praeityje, bet akivaizdu, kad E. Židanavičiui pavyko padaryti tai, ko iki tol nepavyko nė vienam buvusiam turgaus direktoriui – iš apleisto, labiau sovietmetį primenančio turgaus Palangos turgus virto į šiuolaikišką, europietiškus standartus atitinkantį turgų. Jau šį šeštadienį, pirmąkart miesto turgaus istorijoje, įvyks Turgaus šventė, kuri turėtų tapti kasmetiniu, miestelėnų ir miesto svečių mėgstamu, Palangos populiariausių renginių sąrašą papildančiu renginiu. „Palangos tiltas“ ta proga pakalbino E. Židanavičių.

Jau metai, kai esate miesto turgaus direktorius. Pasikeitimai jame – akivaizdūs. Kaip jums pavyko nepatrauklų, be infrastruktūros miesto turgų vos per metus paversti į šiuolaikišką, europietišką turgavietę?

Taip, dar tik metai esu Palangos miesto turgaus direktorius. Svarbiausia buvo tai, kad turėjau didelį norą ir aiškią viziją, kaip sutvarkyti miesto turgavietę - padaryti ją patrauklia ir prieinama kiekvienam kurorto gyventojui ir svečiui. Kiekvienas naujas vadovas privalo siekti maksimalių rezultatų.

Tiems, kas retai lankosi miesto turgavietėje, priminkite, ką jums per metus pavyko nuveikti...

Nesigirdamas galiu pasakyti, kad pavyko iš esmės pakeisti turgaus vaizdą. Turgus įgavo ne tik savo veidą, bet ir dvasią. Man įstrigo vieno turgaus lankytojo pasakyti žodžiai: „Palangos turguje galiu atsipalaiduoti...“ Man norisi, kad miesto turgavietė būtų kaip savotiškas Hyde Parkas, kur žmonės galėtų susirinkti, pasikalbėti, aptarti miesto naujienas ir, žinoma, įsigyti kokybišką prekę gera kaina. Žinoma, turgus, visų pirma, yra apsipirkimo vieta, bet norisi pasiekti, kad jis taptų ir savotiška bendravimo, kultūros vieta. Nuo senų laikų lietuviai turėjo tris pagrindines miesto, miestelio ar didesnio kaimo vietas – bažnyčią, paštą ir turgų. Norisi gerąsias mūsų tradicijas išlaikyti ir puoselėti. Man atrodo, kad turgus, kaip bendravimo vieta, turėtų būti itin svarbus šiandieną, kai žmonėms dažnai trūksta gyvo, šilto bendravimo.

Ar tokią turgaus viziją subrandinote pats? Ar ji gimė bendraujant su palangiškiais? Ar tokią mintį pasiskolinote iš užsienyje matytų turgaviečių?

Dar prieš konkursą užimti turgaus direktoriaus vietai aš buvau sukūręs savo turgaus viziją, kurią ir pateikiau įmonės stebėtojų tarybai. Džiaugiuosi, kad man pavyko daugumą numatytų idėjų įgyvendinti. Kadangi esu politikas (E Židanavičius – Liberalų Sąjūdžio Palangos skyriaus rinkimų štabo vadovas – aut.), todėl galime sakyti ir taip: aš suformulavau savo programą, pristačiau ją visuomenei ir laimėjęs ėmiau ją vykdyti. Nesigirdamas sakau, kad visas idėjas turgui subrandinau pats iš savo gyvenimo patirties, kai kurios mintys kilo kalbantis su turgaus lankytojais ir prekeiviais, kai kurias įgyvendinu pagal užsienio turgų veiklos pavyzdžius.

Ar galite pasakyti, kiek, pagerėjus sąlygoms, padidėjo turgaus apyvarta? Kiek padaugėjo prekeivių ir pirkėjų?

Į šiuos klausimus galėčiau tiksliau atsakyti tik pasibaigus kalendoriniams metams, tai yra sausio mėnesį. Akivaizdu, kad turgaus apyvarta didėja. Nė kiek neabejoju, kad pelnas bus didesnis nei praėjusiais metais. Turgaus veiklos prognozėje šiems metams esame nurodę, kad turgaus apyvarta turėtų padidėti maždaug 50 tūkstančių litų. Planuojame, kad, kaip pelningai dirbanti įmonė, miesto biudžetą papildysime apie 50 tūkstančių litų  gauto pelno.

Žinau, kad anksčiau palangiškiai prekiauti mieliau važiuodavo į Klaipėdą ar Kretingą, bet atlikus turgaus rekonstrukcijos darbus, regis, prekeiviai ir iš kitų rajonų važiuoja į Palangos turgų, ypač vasarą...

Taip, tikra tiesa: dalis prekeivių atvažinėja iš Kretingos rajono. Tai-kokybinis pasiekimas, bet dar yra daug rezervų – norisi, kad visų aplinkinių rajonų ūkininkai ir prekybininkai savo produkciją pardavinėtų Palangos turguje, ir kad palangiškiai ir kurorto svečiai naudotųsi tik mūsų turgaus teikiamomis paslaugomis.

Prieš metus kėlėte sau uždavinį, kad prekybos plotai turguje būtų maksimaliai efektyviai išnaudojami. Ar pavyko tai pasiekti?

Taip, iš esmės tai pavyko pasiekti. Vasarą jau net trūksta prekybinių plotų. Esu numatęs kreiptis į miesto valdžią, kad mums leistų esančius prekybinius plotus padidinti, kad galėtume dar geriau patenkinti ir prekiautojų, ir pirkėjų poreikius. Laikau didele sėkme, kad turgaus prekybinius plotus pavyko taip sutvarkyti, kad daugiau neliko žmonių, prekiaujančių tiesiog gatvėje – žmonės, sumokėję vieną ar du litus, gali prekiauti turguje.

Bet UAB „Palangos klevas“ turi ribotą biudžetą. Kiek investicijos į turgavietę kainavo?  Ar nebuvo naudotasi paskolomis?

Ne, paskolų neėmėme. Turgavietė, įgyvendindama pakeitimus, naudojosi savo lėšomis. Jeigu būtų efektyviai jomis naudojamasi iki man tampant direktoriumi, manau, kad turgavietė šiandien būtų dar gražesnė.

Kokią miesto turgavietę matote po metų, kitą sezoną?

Aš linkęs planuoti turgaus veiklą artimesnėje perspektyvoje, pavyzdžiui, po pusmečio. Ketiname artimiausioje ateityje atsisakyti skėčių nuo saulės – prekybines vietas, esančias po atviru dangumi, uždengsime pastoge, kad ir pirkėjai, ir pardavėjai jaustųsi patogiai. Svarbiausia, kad saulės spinduliai ir lietus negadintų produkcijos. Dar nežinau, kiek tai kainuos, nes šiuo metu vyksta projektavimo darbai. Bet manau, kad jau ateinantį pavasarį turėsime pastogę. Ji – tik pradžia kitiems numatytiems darbams turgavietėje.

Kalbamės prieš pirmąkart miesto turgaus istorijoje numatytą renginį – „Turgaus dienas“, kurios įvyks šį šeštadienį. Kaip subrendo idėja tokiam renginiui?

Idėja subrendo iš supratimo, kad turgus yra svarbi ne tik ekonominio, bet ir kurorto kultūrinio gyvenimo dalis. Įsivaizduoju, kad miesto šventės, taip pat ir „Turgaus dienos“, yra miesto bendruomenės susitelkimo, sambūrio dalykas. Miesto turgus yra svarbi, gan patraukli miesto erdvė, kurią norisi išnaudoti. Manau, kad subrendo tinkamas laikas tokiai šventei. Tikiu, kad renginys taps tradiciniu ir populiaru. Kad tik oras šį šeštadienį mums kojos nepakištų! Galiu pažadėti, kad tai tikrai  nepaskutinis kultūrinis renginys Palangos turguje!

Neseniai „Palangos tilte“ rašėme, kad palangiškiai norėtų, kad turgavietėje savaitgaliais vyktų ir „blusų“ turgus. Jūs sureagavote labai operatyviai –jau skelbiate skelbimus, kviečiančius visus – ir pardavėjus, ir pirkėjus, ir smalsuolius – į „blusų“ turgų...

Išties, mes pasinaudojome jūsų laikraščio idėja ir žengiame pirmuosius žingsnius link tikro „blusų“ turgaus. Nors kol kas susirenka 3-5 prekeiviai, bet jau yra užuomazga. Tikiuosi, kad jam „įsibėgėjus“, „blusų“ turgus taps kurorto įdomybe.

Ar tai, kad dabar valdžioje yra jūsų „vyresnieji broliai“, liberalcentristai, padėjo jums įgyvendinant pasikeitimus turguje?

„Palangos klevas“, administruojanti turgavietę, yra savarankiška bendrovė, todėl, patikėkite, nejaučiame valdžios įtakos. Svarbu, kad miesto valdžia leido įgyvendinti man, turgavietės vadovui, visus sumanymus. Kalbant apie „vyresnius brolius“, Liberalų ir Centro Sąjunga bei Liberalų Sąjūdis yra dvi visai skirtingos partijos, todėl tapatinti mūsų nederėtų. Mano nuostata tokia, kad LRLS Palangos skyrius turi į ,,brolius“ rinktis tas politines partijas, kurios tikrai nori matyti kitokią Palangą ir kurioms savo balsų daugumą atiduos Palangos žmonės. Mūsų jaunos partijos neslegia jokie nusistatymai ar nesutarimai su kitomis partijomis, jų lyderiais. Tai yra mūsų jėga ir patrauklumas kitoms partijoms, kurios mus norėtų matyti valdžioje savo partneriais.

Palangos gyventojams įrodėte, kad turite gerų sumanymų – sutvarkėte turgavietę. Jeigu būtų galimybė formuoti valdžią mieste ar vadovauti miestui, kokių idėjų įgyvendinimo imtumėtės?

Labai  miela išgirsti padėką iš palangiškių ir miesto svečių už turgavietės sutvarkymą. Kiekvienas pasakytas ,,ačiū“ tarsi yra įpareigojimas siekti padaryti miestui kažką dar daugiau. Dirbdamas turguje bei nuolatos bendraudamas su miesto žmonėmis suprantu jų norus ir lūkesčius. Būdamas miesto vadovu norėčiau tvarkos, bendravimo ir įdėjų iš inciatyvių miesto bendruomenės narių, priversčiau vietinius valdininkus tarnauti miestiečiams, išspręsčiau švietimo problemas, pertvarkyčiau autotransporto eismą, norėčiau, kad apgyvendinimas, turizmas, prekyba taptų didelės dalies palangiškių gerovės šaltiniu, pažabočiau monopolinių paslaugų tiekėjų vykdomą palangiškių skurdinimą. Labai norėčiau, kad Palanga turėtų savo bendruomenės namus, taptu kurortu, kur būtų gera ir saugu gyventi miestiečiui, o poilsiautojai Palangą vadintų ,,turistų rojumi“. Įsitikinęs, kad kaip man pavyko sutvarkyti miesto turgavietę, taip sėkmingai sutvarkyti pavyktų ir miestą. Svarbiausia, kad Palanga turėtų miesto vadovą, tikrą miesto šeimininką.  Tikiu, kad galėčiau įvykdyti pokyčius, kurie jau seniai reikalingi Palangai.

Ar Palangos Liberalų Sąjūdis jau turi patvirtinęs savo rinkiminę programą? Ką joje akcentuojate?

Programos metmenys jau yra, nors programa dar nėra visiškai pabaigta. Mieste matome daug bėdų. Būtų galima parašyti didelę programą, bet  didelėms programoms rinkėjai, paprastai, neskiria daug dėmesio. Mūsų programa – maksimaliai trumpa, bet labai konkreti.  Kas iš to, kad partijos parašo programas, o atėjusios į  valdžią jų nesilaiko, priima sprendimus, kurių nėra kam kontroliuoti ir sekti, kad jie būtų įgyvendinami. Mūsų tikslas, kad kiekvienas  miesto valdžios sprendimas, padiktuotas rinkiminės programos, būtų įgyvendintas. Nebūsime populistais ir neapgaudinėsime rinkėjų! 

Sieksime, kad miesto valdyme dalyvautų kuo daugiau aktyvių miestiečių, bendruomenės narių. Kodėl juos išklausyti tik per Tarybos posėdžius, kai reikėtų jų nuomones išgirsti iki posėdžio.

Kalbant apie „Litesko“, mes siūlome sprendimą dėl jo priimti ne karštai politikuojant, o atsižvelgus į nepriklausomų ekspertų vertinimus ir išvadas. Mūsų skyrius pasisako už šilumos tiekėjų įvairovę ir mažiausią kainą, bet vertinimus turi pateikti ne politikai, o ekspertai. Netoleruosime ,,Būtų ūkio“, kaip paslaugų tiekėjo administratoriaus, savivalės. Mes esame prieš palangiškių skurdinimą. Mums atrodo, kad tokiame mažame mieste kaip Palanga yra pernelyg daug politinio susipriešinimo, negatyvumo, kaltų ieškojimo. Liberalų Sąjūdžio Palangos skyrius siūlo visų partijų vadovams dar iki rinkimų susėsti ir priimti deklaraciją dėl etiškos rinkimų kampanijos. Kovokime idėjomis,  programomis ir nuveiktais darbais, o ne barniais, apkalbomis ir provokacijomis. Gerbkime rinkėjus ir vieni kitus.

Ačiū už pokalbį. Sėkmės.