Emo – jaunimo subkultūra. Bijoti ar paremti?

Palangos tiltas, 2012-04-05
Peržiūrėta
760
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Emo – jaunimo subkultūra. Bijoti ar paremti?

Prieš kelerius metus Kaune per vieną savaitę iš gyvenimo pasitraukė trys 15-17 metų paauglės. Paaiškėjo, kad jos yra jaunimo subkultūros emo propaguotojos. Neturite „žalio“ supratimo apie ta? Gerai. Pastebėjote gatvėje vaikiną ar merginą juodais dažais išryškintomis akimis, pabrėžtinai išbalintu veidu, vilkinčius juodais drabužiais, nešiojančius converse batus, įsivėrusius auskarus, grandines... Vadinasi, ko gero, sutikote palangiškę ar palangiškį, propaguojantį emo.

 

Emo – negąsdina

Gimnazistė Ieva Bertašiūtė atskleidė, jog mano, kad tikrų emo Palangoje nėra. „Tikrą emo atpažinčiau iš tamsių jo drabužių, balto veido, tamsiai padažytų akių, daugybės auskarų, apyrankių, taip pat iš liūdnos elgsenos, nuleistos galvos ar liūdnų akių. Emo manęs negąsdina. Juk reikia būti tolerantiškiems. Iš pradžių reikia žmogų pažinti ir tik tada spręsti, bendrauti su juo ar ne. Emo yra grupė žmonių, kurie turi savo kultūrą, savo pomėgius, mėgstamus dalykus, kaip ir kitos jaunimo grupės. Manau, jog emo tampama tada, kai žmogus nepritampa prie kitų žmonių. Nesąmonė, kad, emo subkultūrą propaguojantys jaunuoliai yra linkę į savižudybę. Tai – tik nepagrįsti gandai“, – kalbėjo vienuoliktokė.

„Emo stilius man patinka. Gražios emo šukuosenos, drabužiai, batai, džinsai, taip pat jų makiažas“, – savo nuomone dalinosi gimnazistė  Viktorija Šauklytė.

„Jeigu emo elgesys man grėsmės nekelia, tai tie žmonės tikrai manęs negąsdina. Su vienu emo man yra tekę bendrauti. Žmogus yra tylus, uždaras ir labai draugiškas. Man keista, kad yra tokių žmonių, kurie, neišsiskirdami iš minios, pamatę emo, susidaro neigiamą požiūrį apie jį. Aš toleruoju visus stilius. Kiekvieno žmogaus sprendimas yra rengtis taip, kaip jis nori. Juk bendraujame su žmonėmis, o ne su jų stiliumi“, – pabrėžė V.Šauklytė.

Savo nuomonę apie emo subkultūrą taip pat išsakė Palangos senosios gimnazijos dvyliktokė Saulė Lesnickaitė: „Man patinka žmonės, kurie turi savą stilių, tokiu būdu jie išreiškia save. Emo stilius, žavi mane tikriausiai dėl savo akį traukiančių aksesuarų, tokių kaip metaliniai spygliai. Nors Palangoje emo galiu sutikti nedažnai, tačiau  teko bendrauti su žmogumi, priklausančiu emo subkultūrai. Bendravau su tuo žmogumi įprastai. Manau, jog gimnazijoje nėra labai toleruojamos tokios subkultūros kaip emo. Iš jų yra šaipomasi, o tai, mano nuomone, priverčia emo dar labiau užsidaryti savyje ar netgi žalotis“.

Buvusi Palangos senosios gimnazijos mokinė, dabar jau studentė besimokanti Kaune, Jūratė Rėpšaitė, sutiko pasidalinti savo nuomone apie emo subkultūrą: „Emo – tai yra saviraiškos forma, jai priklauso žmonės, kuriems yra priimtinas ir būdingas emo gyvenimo stilius“.

J.Rėpšaitė, paklausta, kodėl, jos nuomone, kai kurie mokytojai kartais nepakankamai toleruoja įvairių subkultūrų mokinius, atsakė: „Taip vyksta galbūt todėl, kad mokytojams yra sunku suprasti įvairius skirtingus stilius, tokius kaip emo. Reiktų prisiminti, kaip seniau gyveno mūsų mokytojai, kai dar nebuvo tiek daug įvairių subkultūrų. Juk jų mokymosi laikotarpiu visi griežtai vilkėdavo uniformas. Visi mokiniai, atrodydami be galo tvarkingai apsirengę, beatodairiškai sutikdavo su visa mokyklos tvarka. Kiekviena subkultūra skelbia savo savitumą, o juk daugelis mokytojų gina mokinių vienodumo idėją, kuri turėtų būti propaguojama bent jau mokykloje“.

 

Dabar jų mažiau

„Prieš porą metų gimnazijoje teko tikrai gana daug matyti merginų, dėvinčių „kerzus“, besirengiančių juodais sijonais, juodomis palaidinėmis ir pasidažiusių tamsiu akių makiažu. Tačiau šiais mokslo metais tokių žmonių teko sutikti tikrai nedaug“, – sakė Palangos senosios gimnazijos matematikos mokytoja Virginija Stončė.

„Tokių mokinių galbūt sumažėjo todėl, kad tikriausiai pasikeitė mados, o gal šis – emo judėjimas tapo nebe toks populiarus. Be to, nemanau, jog visi tie, kurie rengiasi emo subkultūrai būdingais drabužiais, iš tikrųjų priklauso šiam judėjimui. Man asmeniškai neteko mokyti nė vieno mokinio, priklausančio emo subkultūrai. Tačiau jokie emo subkultūrai būdingi aksesuarai, pavyzdžiui, metaliniai spygliai, neturėtų būti nešiojami mokykloje. Kiek pastebėjau, emo nenešiodavo gimnazistinių švarkų – o tai jau yra gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimas. Dažniausiai emo vietoj gimnazistinių švarkų pasirinkdavo juodus drabužius“, – pasakojo mokytoja.

„Mokytojai, kurie moko emo, tiesiog turėtų taktiškai paprašyti prisiminti gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisykles. Mokykloje turi būti mokyklinė apranga, kuri pas mus yra priimtina, o laisvalaikio metu, už mokyklos ribų, tegu jie save išreiškia kaip nori“, – sakė Palangos senosios gimnazijos mokytoja.

Paklausta, ką jai teko girdėti apie įvairias subkultūras, V.Stončė sakė: „Auginu dukrą paauglę, todėl šiek tiek žinau apie kai kurias subkultūras, tokias kaip forsai ar kitokias. Jaunystėje ir pati šiek tiek domėjausi įvairiais stiliais. Taip pat su savo auklėtinių, dešimtokų klase, vieną kartą, per klasės valandėlę, kalbėjome apie jaunimo judėjimus, kaip jie reaguoja į juos – pritaria ar nepritaria, kokią įtaką daro įvairios subkultūros jauno žmogaus asmenybės formavimuisi. Mokiniai domisi įvairiomis subkultūromis, bet mano auklėtinių klasėje nėra nė vieno priklausančio kuriai nors jaunimo subkultūrai“.

 

Buvusi emo

Save laikiusi emo gimnazistė Neringa Bukytė sutiko pasidalinti savo patirtimi: „Emo – tai jausmingas žmogus, kuris rengiasi emo stiliumi, klausosi tai subkultūrai būdingos muzikos, kuri yra jausminga ir gan liūdna“.

N. Bukytė sakė, jog pažinti emo stilių ją paskatino muzika. „Prieš tapdama emo, pradėjau klausytis roko muzikos, domėjausi ja ir vėliau, naršydama internete, sužinojau, jog yra tokia emo muzika, emo stilius. Kodėl tapau emo? Tikriausiai todėl, kad mane sužavėjo jų gyvenimo būdas, tai jog jis yra ekstravagantiškas ir kontrastiškas“, – pasakojo gimnazistė.

Gimnazistė paatviravo, jog kai kurie bendraamžiai, nesuprasdami jos stiliaus, pasišaipydavo.

Kaip mokytojai reagavo į ekstravagantišką stilių?

„Kai kuriems mokytojams nepatiko mano emo stiliaus drabužiai ir jų aksesuarai. Pavyzdžiui, dideli metaliniai spygliai, kuriuos mėgau nešioti ant kojų ir ant rankų, taip pat grandinės ir suvelti plaukai. Tačiau, tiesą sakant, visi buvo gan tolerantiški“, – sakė mergina.

Ji prisimena, kad vieną kartą, kai su draugais buvo parduotuvėje, nepažįstamas vyras jos paklausė: „Ar nukratė elektra?“

„Man patiko ši nauja, įžvalgi frazė“, – šypsodamasi pasakojo mergina.

Ji sako, kad  jau nelaikanti savęs emo. „Išaugau iš to amžiaus, kai yra noras priklausyti kokiai nors subkultūrai ar grupuotei. Dabar žaviuosi individualizmu ir supratau, kad žmogus turi gyventi nebūtinai su jam užklijuota etikete, tokia, kaip pavyzdžiui, emo“, – teigė mergina.

 

Emo – tokie kaip ir kiti

„Emo, kaip ir daugelis kitų subkultūrų, yra viena iš jaunimo saviraiškos priemonių, kai žmogus, priklausydamas vienai ar kitai subkultūrai, parodo koks jis yra, taip pat atskleidžia savo nuotaiką, požiūrį į pasaulį, gyvenimą ir kitus žmones“, – teigė Palangos senosios gimnazijos psichologė Gabrielė Vilkaitė.

Ji mano, kad emo – joks nukrypimas.

„Priklausyti ar nepriklausyti kokiai nors subkultūrai – kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Manau, kad galbūt žmonės, kurie priklauso emo, turi kokių nors neišspręstų egzistencinių problemų. Bet jų turi kiekvienas jaunas žmogus“, – sakė psichologė.

Psichologė mano, kad jeigu jaunuolis tapo emo, šeimos nariai turėtų su juo pasikalbėti.

„Juk jeigu jų vaiko elgesys pasikeitė, galbūt jis turi rimtų problemų. Staigus tapimas emo gali būti tylus prašymas pagalbos. Jeigu jaunam žmogui sunku žodžiais pasakyti: „aš noriu, kad tu man padėtum“, tada jie tai pasako kitais būdais“, – sakė G. Vilkaitė.

Ji pridūrė: „Reikia atsiminti ir tai, kad jaunimo subkultūros – laikinos. Iš jų dažniausiai išaugama. Emo jaunuoliai, kuriems nebūties tematika yra svarbi, anksčiau ar vėliau supranta, kad nebūtis – neišvengiama lemtis, o gyvenimas yra margaspalvis“.

 

Jūratė RIEPŠAITĖ, Palangos senoji gimnazija, Moksleivių klubo jaunųjų žurnalistų būrelio narė

 Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos atviroje jaunimo erdvėje „Be stogo“ net ir karantino metu veiklos nestinga – vyksta individualūs susitikimai su lankytojais, įvairios veiklos nuotoliniu būdu ir lauke. Siūloma ir pramogų – pavyzdžiui, norintieji aktyviai leisti laiką gryname ore, kviečiami į teminius pasivaikščiojimus Palangoje.


Birželio pradžia buvo ypatinga visiems Palangos jaunuoliams, kurie iki karantino buvo įpratę pokalbiams, žaidimams ir kavos rinktis Palangos kultūros ir jaunimo centro (Kurhauzo) palėpėje – ši kurorto jaunimo erdvė „Be stogo“ vėl veikia ir laukia „senų“ ir naujų bičiulių.


Nuo birželio vėl kviečia Palangos atvira jaunimo erdvė

"Palangos tilto" informacija, 2020 06 03 | Rubrika: Miestas

Šis pirmadienis buvo ypatingas visiems Palangos jaunuoliams, kurie iki karantino buvo įpratę pokalbiams, žaidimams ir kavos rinktis Palangos kultūros ir jaunimo centro (Kurhauzo) palėpėje – ši kurorto jaunimo erdvė „Be stogo“ vėl veikia ir laukia „senų“ ir naujų bičiulių.


Iš gyvenimo pasitraukė žinomas Palangos šefas

"Palangos tilto" informacija, 2019 10 26 | Rubrika: Miestas

Vakar, spalio 25-ąją, iš gyvenimo pasitraukė žinomas Palangos kurorto šefas, restorano „Barbarosa“ vadovas Mykolas Paleckis. Gastronomijos meistras pernai su savo komanda išsikėlė iš viešbučio „Kerpė“ – PT šaltinio teigimu, dėl padidintos nuomos – į restoraną „RIVASTAR.“ Vakar „Barbarosos“...


Gegužės 1-7 dienomis visoje Europoje ir Lietuvoje bus švenčiama jau aštuntoji Europos jaunimo savaitė. Į veiklas įsitraukti kviečiamas ir Palangos jaunimas. Jaunieji palangiškiai šiemet gali teikti idėjas, kaip jie supranta bendradarbiavimą. Idėjos bus pristatomos gegužės 3 d., o gegužės 6 d., minint Europos dieną, bus organizuojamos orientacinės varžybos.


Šią savaitę prakaitą liejo kurorto vandentiekio įmonės UAB „Palangos vandenys“ darbininkai – antradienį trūko 500 metrų vandentiekio magistralė Vytauto gatvėje, šalia miesto savivaldybės, o ketvirtadienį trasa plyšo toje pačioje gatvėje šalia „Palangos tilto“ redakcijos. „Vandens sistemai šioje gatvėje yra apie 30-40 metų...


Vasarį Palanga pakliuvo net į šalies žiniasklaidos dėmesį, kai iš Palangos kultūros ir jaunimo centro (PKJC) vadovo pareigų pasitraukė Žilvinas Kažys, kartu su savimi „išsivesdamas“ dar šešis darbuotojus. Tarp pasitraukusiųjų buvo ir vadybininkas, kurorto renginių „siela“ Nerijus Stasiulis, bet jis apsigalvojo ir šiandien...


Palangoje jau nuo trečiadienio rungiasi geriausi šalies jaunimo boksininkai – vasario 24-27 dienomis kurorte vyksta Lietuvos jaunimo bokso čempionatas.


Praėjusį antradienį, rugpjūčio 12-ąją, pasaulis minėjo Tarptautinę jaunimo dieną. Renginių, skirtų jaunimui, netrūko ir Palangoje. Gražiai ir turiningai į šiuos renginius įsiliejo pernai Palangoje Darbo biržos patalpose duris atvėręs Jaunimo darbo centras, pakvietęs jaunuosius palangiškius į kompleksinį seminarą „Internetinis verslas – teorija ir praktika“.


Prieš kelerius metus Kaune per vieną savaitę iš gyvenimo pasitraukė trys 15-17 metų paauglės. Paaiškėjo, kad jos yra jaunimo subkultūros emo propaguotojos. Neturite „žalio“ supratimo apie ta? Gerai. Pastebėjote gatvėje vaikiną ar merginą juodais dažais išryškintomis akimis, pabrėžtinai išbalintu veidu, vilkinčius juodais drabužiais...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius