„European Energy“ į planuojamą žalio kuro gamyklą Kretingos arba Akmenės rajonuose ketina investuoti 400 mln. eurų

Palangos tiltas, 2024-01-19
Peržiūrėta
726
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Pinigai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Pinigai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ į metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Kretingos arba Akmenės rajonuose ketina investuoti apie 400 mln. eurų – 1,6 karto  daugiau nei skelbta anksčiau.

Tai BNS penktadienį patvirtino „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis. Pasak jo, vietoj anksčiau planuotų 250 mln. eurų investicijų „European Energy“ į gamyklą ketina investuoti 400 mln. eurų – ji būtų didesnė nei planuota anksčiau.

„Šiek tiek apetitas padidėjo. Ta pati (gamykla – BNS), tik didesnė. (...) Dabar planuojame 400 (mln. eurų investuoti – BNS)“, – BNS sakė T. Konkovskis.

„European Energy“ vadovas patvirtino, kad gamyklai Lietuvoje ieškoma kelių vietų, tarp jų – Kretingos bei Akmenės rajonuose. Daugiau informacijos jis žadėjo pateikti artimiausiu metu.

Jis patvirtino, kad tokius planus Kretingos rajono gyventojams ketinama pristatyti kitą savaitę.

Apie planuojamą statyti gamyklą ir jos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) pradžią šią savaitę paskelbta Kretingos ir Akmenės savivaldybių interneto svetainėse. Galimos gamyklos vietos – Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Aksūdžio kaimas ir Akmenės rajono Naujoji Akmenė.

Pasak bendrovės, būsimoms statyboms svarstomos dar kelios teritorijos.

„Kai kuriose svarstomose vietovėse – Naujojoje Akmenėje ir Kretingoje – jau pradėti atlikti ekonominiai ir ekologiniai vertinimai. Remdamiesi jų rezultatais, taip pat tokiais kriterijais, kaip veikianti infrastruktūra, elektros tinklai, spręsime dėl vietovės tinkamumo gamyklos statybai“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė T. Konkovskis.

Bendrovė preliminariai planuoja, kad PAV procedūros užtruks apie metus, vietą gamyklai parinkti numatoma 2025 metais, o pradėti veiklą – 2028 metais.

Būsimoje gamykloje, kuri turėtų iškilti iki 15 hektarų teritorijoje bei užimti apie 5 hektarų plotą, per metus bus pagaminama 19,25 tūkst. tonų vandenilio ir 100 tūkst. tonų e-metanolio – šiuos žaliuosius degalus daugiausia turėtų naudoti laivybos įmonės.

Pasak bendrovės, tai bus galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.

Pasak T. Konkovskio, gamykla turėtų sukurti keliasdešimt naujų darbo vietų, ją statant būtų tvarkoma ir tos vietovės bei aplinkinių teritorijų infrastruktūra.

Kretingos meras: dalis žmonių nuogąstauja dėl taršos, kvapų

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius BNS teigė sulaukęs įvairių gyventojų nuomonių apie „European Energy“ planus rajone statyti žaliojo kuro gamyklą.

„Buvo visokiausių nuomonių – ir gerų, ir blogų. Vieni džiaugiasi, kad kuriasi gamyklos, kiti – prieš. Gyventojai nuogąstauja, kad gamykla galbūt bus tarši, bus kvapai ar dar kažkas“, – BNS teigė A. Kalnius.

Pasak mero, bendrovė gyventojus apie planus turi informuoti, kol dar nėra priimti konkretūs sprendimai bei nepradėti darbai.

„Todėl mes ėmėmės iniciatyvos, kad tos diskusijos neišvirstų į neigiamą ar kažkokią kitą priemonę, todėl nusprendėme kuo greičiau sukvieti gyventojus ir jiems pristatyti, kas yra daroma“, – sakė A. Kalnius.

„Ateis įmonė, viską pristatys. Jeigu gyventojai pasakys, kad kažkas yra blogai, reaguosime“, – pridūrė jis.

Su „European Energy“ atstovais prieš kelis mėnesius susitikęs A. Kalnius teigė palaikantis bendrovės planus.

„Kiekviena investicija rajonui yra naudinga. Tai yra darbo vietos, pridėtinė vertė, prie kiekvienos didelės gamyklos tuoj pat atsiranda mažesnių įmonių, kurios aptarnauja didžiąsias, ir maitinimo paslaugų sektorius, užsikuria visa pramonė“, – kalbėjo meras.

Mitrofanovas: „Man tai buvo naujiena“

Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas sako, kad „European Energy“ savo planų dėl gamyklos Naujojoje Akmenėje su savivaldybe neaptarė. Todėl, pasak jo, apie šį projektą pozicijos neturi nei rajono valdžia, nei gyventojai.

„Mes tik dabar bandome gilintis, kokia tikra ta situacija ir tada žiūrėsime, kokios pozicijos laikytis. Ar tikrai įtikinėti žmones, kad čia nebus jokių ekologinių trukdžių, kad su kvapais problemų nebus, nes mes jau kaip ir pripratę gyventi šalia „Akmenės cemento“, – BNS penktadienį sakė V. Mitrofanovas.

„Pamačius šitą skelbimą (apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią – BNS) man asmeniškai buvo naujiena“, – pridūrė jis.

Mero teigimu, sklypas, kuriame „European Energy“ svarsto statyti gamyklą, yra „Akmenės cemento“ teritorijoje. Pasak T. Konkovskio, sklypas yra nuomojamas iš cemento įmonės.

V. Mitrofanovas teigė taip pat kviesiantis „European Energy“ atstovus pristatyti savo planus vietos gyventojams bei neatmeta, kad su jais bandytų tartis dėl gamybos proceso metu išsiskiriančios perteklinės šilumos tiekimo miestui.

„Kai kur gal netgi tikimės išpešti kitokios naudos, nes dažniausiai tokios įmonės susijusios su pertekline šiluma. Gal bandyti tartis, kad jeigu tokios perteklinės šilumos bus, ją bus galima tiekti mūsų miesto šilumos tinklams, kad atpigintų šildymą gyventojams“, – sakė V. Mitrofanovas.

Jo teigimu, „European Energy“ Akmenės savivaldybę anksčiau buvo informavusi apie planus žaliojo kuro gamyklą bei 17 vėjo jėgainių parką statyti netoli Papilės miestelio. Vis dėlto, anot mero, tam savivaldybė nepritarė, nes tai prieštaravo rajono bendrajam planui.

Apie tai, kad Papilė svarstoma kaip galima šių projektų vieta, BNS penktadienį patvirtino ir „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas T. Konkovskis: „Tai kol kas tik kaip opcija, bet ji neprioritetinė“.

Jis taip pat patvirtino, jog apie gamyklos statybas „Akmenės cemento“ teritorijoje su rajono meru nebuvo diskutuota.

Apie planus Lietuvoje statyti gamyklą, kuri atsinaujinančių išteklių energiją paverstų į žaliąjį vandenilį, e-metanolį ar amoniaką, „European Energy“ pirmą kartą paskelbė 2022-ųjų rugsėjį, tačiau konkreti vieta iki šiol nebuvo įvardyta.

T. Konkovskis tuomet BNS teigė, kad gamyklos statybas norima pradėti 2025 metais.

„European Energy“ anksčiau skelbė, kad naudojant atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą e-metanolis ar žaliasis vandenilis būtų gaminami pagal specialią „Power-to-X“ technologiją, kuri taip pat subalansuotų į tinklus tiekiamą elektrą, gamintų šilumą. Toks žaliasis kuras galėtų būti naudojamas Lietuvoje, taip pat eksportuojamas į kitas šalis.

„European Energy“ taip pat vertina galimybes dalyvauti šią savaitę Lietuvos paskelbtame 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkurse. Įmonė jame dalyvautų kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“.

Bendrovė skelbia Lietuvoje ketinanti investuoti apie 1,6 mlrd. eurų į daugiau nei 1,6 gigavato (GW) bendros galios vėjo ir saulės parkų statybas.

Giedrius Gaidamavičius, BNS

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kaip žinia, Kretingos rajono savivaldybė sprendžia dėl galimybės Darbėnų seniūnijos ribose, Auksūdžio kaime, statyti didžiulę chemijos gamyklą. Auksūdžio kaimas yra 2 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų bei mažiau nei 20 km nuo Palangos. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, šiuo metu atliekamas Poveikio aplinkai vertinimas. Tik po jo, kaip skelbiama, bus galutinai apsispręsta. „Ar mes...


Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ į metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Kretingos arba Akmenės rajonuose ketina investuoti apie 400 mln. eurų – 1,6 karto  daugiau nei skelbta anksčiau.



Palangos verslininkai sako, kad populiarusis mūsų kurortas labai keičiasi.


 Pirmiausia renkantis kieto kuro katilą reikia nustatyti kuro rūšį ir degimo proceso technologiją (katilo konstrukciją). Anksčiau klientas spręsdavo dėl kuro prieinamumo ir jo saugojimo, šiais laikais sprendimų priėmimo procese didelį vaidmenį vaidina technologija ir su jais susijusios įsigijimo bei eksploatavimo išlaidos.


119 tūkst. 520 eurų per metus, arba 9 tūkst. 960 eurų per mėnesį – tiek pinigų už buvusios sovietmečio nomenklatūros vilos „Auska“ nuomą norėtų gauti pernai lapkritį iš Turto banko savo nuosavybėn ją nusprendusi perimti Palangos miesto savivaldybė. Vakar posėdžiavusi kurorto Savivaldybės taryba priėmė sprendimą išnuomoti šį turtą viešojo konkurso...


Kaip Palangos miesto savivaldybė atrodė šiais metais žvelgiant mokesčių surinkimo prievaizdo, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akimis? Kiek verslo liudijimų ir kokiai veiklai palangiškiai buvo šiemet išsiėmę? Kaip Palangoje surenkami labiausiai valstybės biudžetą papildantys gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiai (GPM ir PVM)? „Palangos...


Verslininkas Gediminas Gečas – jis valdo populiarias kurorto kavines „A-petit“ ir „Šilelis, Mokesčių inspekcijai nurodė, kad banke pernai turėjo 10 000 eurų, buto, kuriame gyvena, vertė yra vos 39 tūkstančiai eurų, kitų statinių – sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių – vertė yra 32 600 eurų, valdomų žemės sklypų vertė yra 76 000 eurų, yra...


Seimo narys Antanas Vinkus, atstovaujantis Seime Palangai ir daliai Kretingos, šiandien „Palangos tiltui“, patvirtino, jog ketina dalyvauti rudenį vyksiančiuose naujojo Seimo rinkimuose.


Degalai senka stovint – kai lauke šąla, tenka pasišildyti užkūrus variklį. Juk prieš akis – kelios stovėjimo ir nesibaigiančio laukimo valandos. Klientai dėl taksi nesimuša. Nesimuša jau seniai. Kaip sakoma, dabar žmogus lyjant, sningant ar griaudžiant, verčiau eis pėsčias – tingių klientų laikai jau tolima praeitis.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius