G. Juršėnė: „Lengvatos panaikinimas reiškia didesnes sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį“

Linas JEGELEVIČIUS, 2017-05-22
Peržiūrėta
176
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

G. Juršėnė: „Lengvatos panaikinimas reiškia didesnes sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį“

Rekordiškai ilgas šildymo sezonas sujaukė skaičius gyventojų sąskaitose už šilumą ir karštą vandenį, tačiau, vidutiniškai, palangiškiai ir už šildymą, ir už karštą vandenį 2016–2017 metų šildymo sezoną mokėjo mažiau už 1 kWh. Metų pradžioje prie miesto įmonės „Palangos šilumos tinklai“ vairo stojusi Giedrė Juršėnė jį vadina sėkmingu ir jau planuoja naujus darbus. Gerą nuotaiką temdo lengvatos panaikinimas šildymui. „Neišvengiamai brangs ir šiluma, ir karštas vanduo“, – „Palangos tiltui“ sakė G. Juršėnė. Pokalbyje su ja dalyvavo ir UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas technikos reikalamsTomas Auryla.
– Tai buvo jūsų pirmasis šildymo sezonas, kai jūs stovėjote prie UAB „Palangos šilumos tinklai“ vairo. Ar buvo sunkus iššūkis jums? Ar viskaspavyko?
G. Juršėnė: – Patikslinsiu: pradėjau dirbti direktore sausio pradžioje, tad aš jį ne pradėjau, o tęsiau ir užbaigiau. Esu reikli sau ir kitiems –tam tikrų pastabų turiu, bet turint omeny, kad perimti vadovavimą įmonei teko be didesnio įsibėgėjimo, kardinalių pasikeitimų negalėjau planuoti – šildymo sezonas buvo geras ir yra sėkmingai užbaigtas. Pasibaigus šildymo sezonui, mūsų laukia daug darbų.
– Šis šildymo sezonas buvo rekordiškai ilgas....
G. Juršėnė: – Išties, taip. Vienas iš rekordiškai ilgų – buvo ilgesnis 18 dienų nei pernai. Būdinga jam buvo ir tai, kad jis buvo ir šaltesnis 1 laipsniu. Dėl to atskirais mėnesiais buvo ir didesnės sąskaitos už šildymą. Kai kuriems gyventojams pasirodė, kad jie moka daug, bet vėl gi –taip buvo dėl šaltesnio oro.
– Svarbiausia galutiniam vartotojui, kad šilumos ir karšto vandens kainos Palangoje 2016–2017 metų sezoną vidutiniškai buvo mažesnės. Priminkite kiek?
G. Juršėnė: – Palyginti su praėjusiais metais, vidutinė šilumos kaina šiemet buvo 23 procentais žemesnė, o karšto vandens – 15 procentų. Šiais mokestiniais metais pastebime ir gerokai mažesnes dujų transportavimo išlaidas – dėl nupirkto didesnio dujų kiekio, nors sąnaudos liko tos pačios. Bet Seimo sprendimai dėl lengvatos šilumai panaikinimo labai optimistiškai nenuteikia. Priminsiu, kad visi gyventojai už šilumą šalyje, ir Palangoje, iki šiol mokėjo 9 procentų pridėtinės vertės mokestį. O nuo liepos 1 dienos, kaip žada įstatymų leidėjai, bus taikomas 21 procento PVM.
– Kaip jis paveiks palangiškių ir visų šalies gyventojų sąskaitas?
G. Juršėnė: –Jos neišvengiamai didės. Brangs ir šildymas, ir karštas vanduo. Galima spėti, kad daugės gyventojų, kuriems reikės kompensuoti išlaidas šildymui ir karštam vandeniui. Bet apie tai dar ankstoka kalbėti – kompensacijų tvarka kol kas nėra patvirtinta. Akivaizdu, kad gyventojams kitam sezonui reikės sukaupti daugiau pinigų šioms paslaugoms.
– Ar „Palangos šilumos tinklai“ turi vidinių resursų amortizuoti, regis, neišvengiamą kainų augimą?
G. Juršėnė: –Šiai dienai mes tvirtinamės bazinę kainą. Yra du būdai sumažinti galimą šilumos ir karšto vandens kainos augimą. Pirma, didinti vartotojų – tai yra prisijungiančiųjų prie miesto centrinės šilumos tinklų sistemos – skaičių. Prisijungus naujiems vartotojams su dideliu šilumos ir karšto vandens suvartojimo poreikiu, mažėtų pastoviosios sąnaudos 1 kWh ir atitinkamai – šilumos kaina. Esame paskaičiavę, kad prie miesto centrinio šildymo papildomai prisijungus vienam procentui daugiau vartotojų, šilumos kainą potencialiai galima sumažinti iki 0,07Eur centų už vieną kilovatvalandę.
T. Auryla: – Kaštų mažinimas be abejonės remiasi ir į investicijas. Dirbame ta linkme, galvojame apie dar vieno biokuro katilo statybą, kuris dar labiau sumažintų šiai dienai brangių gamtinių dujų suvartojimą. Kol kas tai – planai, kuriuos tikimės realizuoti.
G. Juršėnė: –Kalbant apie kitus sąskaitų mažinimo būdusuž šilumą ir karštą vandenį, atkreipčiau dėmesį į daugiabučių renovacijos svarbą. Renovacija – vienas iš efektyvių būdų mažinti šilumos suvartojimą.Gyventojai tų daugiabučių namų, kurie buvo renovuoti prieš 2016–2017 metų šildymo sezoną ir jo metu už šilumą mokėjo mažiau nuo 40 iki 53 procentų. Tai– ženklu. Įrengti šilumos skaitikliai bei šilumos dalikliai suteikia galimybę gyventojams patiems kontroliuoti paduodamos šilumos kiekį į būstą – tai svarbu.
– Gal šilumos lengvatos panaikinimas paskatins gyventojus, kurių daugiabučiai namai dar nėra renovuoti, to siekti artimiausiu metu?
G. Juršėnė: –Kažin ar čia yra tiesioginis ryšys: gyventojai, kurie neturi pinigų sumokėti už šilumą su 21 procento PVM, nelabai jų turės ir renovacijai. Žinoma, kitus gali paskatinti renovuoti savo būstą. Nerenovuotuose namuose ne tik daugiau šilumos suvartojama, bet juose yra prastesnė ir karšto vandens kokybė dėl užkalkėjusių ar surūdijusių vamzdžių.Vamzdžiai nusidėvėję, juos reikia dažnai remontuoti pačių gyventojų lėšomis, bet šis klausimas nesprendžiamas iš esmės. Tai – problematiška. Esu įsitikinusi, kad šilumos tiekėjai turėtų dalyvauti renovacijos procese – išduodant technines sąlygas, taip pat šildymo ir karšto vandens vidaus sistemų renovacijos procese. Tik pakeisti magistralinius šilumos ir karšto vandens vamzdynusnepakanka, reikia sutvarkyti ir namų vidaus šilumos ir karšto vandens sistemas.
– Minėjote, kad pasibaigus šildymo sezonui, bus atliekami remonto darbai. Kokie?
G. Juršėnė: – Vienas iš esminių remontų darbų: dabar yra stabdomas senesnisbiokuro katilas, jis bus defektuotas – įvertinta, kokius remonto darbusreikės atlikti. Taip pat panaikinti boilerinę Nr. 4, o esamus vartotojus prijungti prie miesto šilumos tinklų.
T. Auryla: – Remonto darbai – itin svarbūs. Neremontavus šilumos trasų vasarą, žiemą matytumėme liūdną vaizdą. Dalį darbų atliekame nešildymo sezono metu, kiti remonto darbai mūsų įmonėje atliekami nuolat. Efektyviam išteklių panaudojimui yra sudaromi remonto darbų planai.
– Ar jau patvirtinote šilumos trasų hidraulinių bandymų grafiką?
G. Juršėnė:– Taip. Mes jį esame paskelbę vietos spaudoje, taip pat savo tinklapyje. Hidrauliniai šilumos trasų bandymai jau vyksta. Praėjusią savaitę (gegužės 8-14 d.) įvyko du šilumos trasų trūkymai, kurie buvo suremontuoti.
– Nekart buvo rašyta, kad šilumos trasose prarandama iki 30 procentų visos pagamintos šilumos. Ar įmonė numačiusi jų keitimo darbus? Ar tam planuojama gauti europinių lėšų?
G. Juršėnė: –Šilumos sistemos atskiras trasas mes remontuojame.Šiai dienai mieste yra renovuota apie 20 procentų viso šilumos vamzdyno. Renovuoti planuojame ir likusias – tikimės, kad tokiems darbams vykdyti galėsime pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis. Dar laukiame kvietimo teikti paraiškas.
– Kaip veikia naujoji biokuro katilinė? Prisimenu, kad ją statant buvo tikėtasi, jog jos gaminamas šilumos kiekis visame pagamintos šilumos kiekyje sudarys apie 60 procentų. Koks tas kiekis yra iš tiesų?
T. Auryla: – Visa šilumos gamyba iš biokuro mieste sudarė apie 80 procentų, naujajam katilui teko maždaug apie 30-35 procentai šio kiekio.
G. Juršėnė:– 15 procentų kuro struktūros sudaro gamtinės dujos. Dujos turėjo tendenciją praėjusį sezoną brangti – dėl pastoviųjų mokesčių: augo Suskystintų gamtinių dujų (SGD) mokestis, kuris naudojamas SGD infrastruktūrai Klaipėdoje palaikyti. Šiai dienai biokuras yra apie triskart pigesnis nei dujos.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybosinspekcija prie Aplinkos ministerijos jau išdavė naujosios biokuro katilinės statybos užbaigimo aktą. Katilinės įrengimai yra suderinti, veikia stabiliai, būtent ji miestui gamins karštą vandenį vasarą.
– Ar biokuro kainos biokuro biržoje, iš kurios perkate biokurą katilinei, daug nesvyravo?
G. Juršėnė: –Žiemą stebėjome biokuro kainos didėjimą – tai normalu. Baigus šildymo sezoną, kaina mažėja. Palyginti su praėjusiu šildymo sezonu, biokuro kainauž 1 tne (tona naftos ekvivalentu) buvo 4,13 proc. didesnė.
– Kaip sekasi išmokėti paskolą, paimtą „Palangos šilumos tinklų“ biokuro katilinės statybai? Kiek pati paskola? Iki kada ji turi būti išmokėta? Ar išmokėjus paskolą, gali mažėti šilumos kaina mieste?
G. Juršėnė: –Paskola biokuro katilinės statybai šiai dienai sudaro 1 mln. Eur. Šiai dienai 300 tūkst. Eur jau yra grąžinta. Iki 2022 metų spalio mėn. planuojame grąžinti visą paskolą. Paskolos palūkanos pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką priskiriamos nebūtinosioms sąnaudoms ir į šilumos kainą nėra įskaičiuojamos.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Jau – kovo vidurys, tad Palanga vis labiau žvalgosi į kurorto sezono pradžią. Koks jis bus, jeigu koronaviruso grėsmė lakinai trikdo mūsų visų kasdieninį gyvenimą? Tačiau Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus yra optimistiškas. "Prisiminkime, kad mūsų tėvai ir seneliai savo gyvenime įveikė dar didesnes negandas, tad, įsitikinęs, kad ir mes visi bendromis jėgomis...


Geriausias įvertinimas visiems turėtų būti švarus ir tvarkingas miestas, tačiau, kad jis būtų toks, reikalingi dar darnesni ir operatyvesni atitinkamų Palangos tarnybų – „Palangos komunalinio ūkio“, Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus, Rinkliavų centro ir aplinkosaugininkų – veiksmai, įsitikinęs UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius...


„Ar jūs galite įsivaizduoti, kad šiais laikais žmogus gali miesto centre gyventi be vandens“, – į redakciją užsukusi retoriškai klausė palangiškė Laimutė, gyvenanti Vytauto g. 98 name. Moteris, gyvenanti socialiniame būste, patikino, kad sąlygos ir taip ten ne kokios, o trečiadienio ryte dar atjungė ir vandenį, tad visai rankos nusviro. Nesulaukusi...


Rekordiškai ilgas šildymo sezonas sujaukė skaičius gyventojų sąskaitose už šilumą ir karštą vandenį, tačiau, vidutiniškai, palangiškiai ir už šildymą, ir už karštą vandenį 2016–2017 metų šildymo sezoną mokėjo mažiau už 1 kWh. Metų pradžioje prie miesto įmonės „Palangos šilumos tinklai“ vairo stojusi Giedrė...


Šiųmetis ruduo buvo išties dėkingas šildymo atžvilgiu, tačiau paspaudus šaltukui ne vienas patapšnojame radiatorių ar dujinę krosnelę. Miestui vėluojant į darbą paleisti biokuro katilą, kuris tikima, jog galėtų šildymo sąskaitas sumažinti apie 10 ar net 15 procentų, Palanga ir toliau lieka tarp dešimties šalies savivaldybių, kur...


Apie 30 proc. Lietuvos gyventojų kasdien vartoja šachtinių šulinių vandenį. Kaip rodo tyrimai, dalies jų vanduo yra užterštas ir maistui jo nereikėtų vartoti. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai primena, kad pavasarį būtina ypatingą dėmesį skirti šulinių priežiūrai, apsaugai nuo taršos ir bent vieną kartą...


Daugiabučiuose gyvenančių palangiškių apsisprendimą jų namų administratoriumi pasirinkti UAB „Palangos komunalinis ūkis“, teismams skundžiančiai ir prašančiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti sprendimą dėl administratoriaus keitimo, – UAB „Palangos butų ūkis“ pačiai teks pajusti, kas yra laikinosios apsaugos...


UAB „Palangos vandenys“ direktorius Pranas Madzajus, vadovaujantis įmonei jau 11 metų, liūdnai skėsčioja rankomis: dienraščio žurnalistei neteisingai supratus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) tinklalapyje UAB „Palangos vandenys“ išvadas dėl faktinių sąnaudų ir paskelbus straipsnį, kad neva palangiškiai gerokai permokėjo...


Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad palangiškiai permokėjo už vandenį, kurorto meras Šarūnas Vaitkus iškart kreipėsi į bendrovės „Palangos vandenys“ vadovą Praną Madzajų. „Sureagavęs į viešai pateiktą informaciją, kad palangiškiai už vandenį permokėjo 450 tūkstančių litų, paprašiau, kad iki rytojaus man ant...


Palangiškiai plūsta kompensacijų už šildymą

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 09 09 | Rubrika: Miestas

Sparčiai artėjantis šildymo sezonas kelia galvos skausmą ne tik palangiškiams suskubusiems pildyti prašymus kompensacijai už šildymą ir karštą vandenį gauti, bet ir socialinės rūpybos skyriaus darbuotojams. Dėl kompensacijų prašančių žmonių antplūdžio specialistai pradėjo vykdyti išankstinę gyventojų registraciją. Miestiečiai su nerimu...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius