Gyventojų skolos Lietuvoje pasiekė 3,7 mlrd. eurų ir auga, palangiškiai – tarp mažiausiai įsiskolinusių

Bendra gyventojų skolų  suma šalyje per metus išaugo 92 mln. eurų ir šiuo metu siekia 3,659 mlrd. eurų. Skolų koncentracija skirtingose savivaldybėse skiriasi 3–4 kartus. Nerimą kelianti tendencija – kad daugiausiai pradelstų skolų susikaupė rečiau apgyvendintuose periferijos regionuose, ypač pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Tai atskleidžia jau antrus metus iš eilės Lietuvos antstolių rūmų (LAR) sudarytas gyventojų skolų žemėlapis. 

„Skolų mastas Lietuvoje išlieka labai didelis. Vidutinės kreditoriams negrąžintų skolų sumos taip pat didėja. Tad finansinė našta sunkėja ne tik skolininkams, bet ir kreditoriams“, – sako LAR prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis.

Išieškojimo tempams lėtėjant, skolos auga 

Vidutinė antstolių išieškomos skolos suma per metus padidėjo 81 euru – nuo 2697 iki 2778 eurų. Paradoksas: per beveik metus nuo „skolų atostogų“ starto bendras legaliai dirbančių skolininkų skaičius sumažėjo 1,8 proc., nors šia priemone siekiama skatinti skolų turinčius žmones trauktis iš nelegalaus darbo „šešėlio“. Akivaizdu, kad naujieji palengvinimai skolininkams neatneša sisteminių pokyčių. 

Sulėtėjus skolų grąžinimui, kartu mažėja ir išieškojimo efektyvumas. Per 10 šių metų mėnesių antstoliai užbaigė 168,3 tūkst. vykdomųjų bylų, o tai 12,2 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Skaičius sėkmingai įvykdytų bylų, kai kreditoriams pavyko sugrąžinti visas reikalautas skolas, sumažėjo 10,8 proc. 

„Matome, kad tokios teisinės iniciatyvos kaip „skolų atostogos“, nors ir grindžiamos socialiniu jautrumu, dažniau tampa paskata piktnaudžiavimui, bet ne paskata pradėti grąžinti skolas. Skolininkams taikomos nuolaidos reikšmingai sumažina atsakomybę, daugėja galimybių sulaukti senaties ir taip išsisukti nuo administracinių baudų mokėjimo, o ir kitų skolų grąžinimas dažnai atidedamas neribotam laikui“, – komentuoja I. Gaidelis.

Alimentų skolos – viena iš skaudžiausių problemų

Tarp visų skolų rūšių bene labiausiai išsiskiria alimentų skolos. Nors šios rūšies procesų skaičius per metus sumažėjo beveik 4 proc., bendra skolų suma ūgtelėjo beveik 28 mln. eurų, arba 19,3 proc. Vaikams laiku nesumokėtų alimentų skola šiuo metu siekia 204,5 mln. eurų. 

„Pradelstų alimentų problemos gilėja, tėvai vis labiau įsiskolina savo vaikams. Daugelis jų sąmoningai slepia pajamas, dirba neoficialiai, perrašo turtą giminaičiams, kad tik išvengtų prievolės išlaikyti savo vaikus. Nors vengimas mokėti alimentus yra nusikaltimas, dažnas alimentų skolininkas apie tai nesusimąsto ir tvirtina negalintis mokėti vaiko motinai, nes ji pinigus išleisianti savo reikmėms“,– teigia antstolė, LAR prezidiumo narė Asta Stanišauskaitė. Anot jos, didėjančios alimentų skolų sumos yra ženklas, kad vaikų išlaikymo prievolės ignoruojamos vis labiau. 

Per didelio nuolaidžiavimo alimentų skolininkams kaina kasmet viršija 20 mln. eurų, ir šią kainą sumoka visi sąžiningi mokesčių mokėtojai. Tai valstybės mokamos vaiko išlaikymo išmokos vaikams, negaunantiems viso ar dalies teismo nustatyto išlaikymo (2025 m. maksimali išmoka –126 eurai).

Pasak antstolės A. Stanišauskaitės, problemai spręsti reikia kompleksinių priemonių, vieni antstoliai situacijos nepakeis. „Turime visi kartu ugdyti atsakingą požiūrį į prievolę išlaikyti vaikus. Taip pat svarbu formuoti sistemą įvairių apribojimų, kurie alimentų nemokančiam asmeniui neleistų jaustis komfortiškai“,– sako A. Stanišauskaitė. 

Bendras gyventojų pradelstų skolų skaičius per metus padidėjo tik 0,6 proc. – nuo  1 190,7 tūkst. iki 1 197,7 tūkst. Tai galėtume vertinti kaip stabilią situaciją, jei ne kontrastai tarp skirtingų skolų rūšių. Jeigu vidutinė piniginė skola, palyginti su 2024 m. duomenimis, šiemet yra 484 eurais mažesnė, tai vidutinė alimentų skola padidėjo net 1 064 eurais. 

Pasienio regionai – tarp labiausiai įsiskolinusių

Kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai išieškomų skolų tenka tūkstančiui Pagėgių savivaldybės  gyventojų (847 bylos). Toliau rikiuojasi Varėnos (722 bylos) ir Radviliškio (700 bylų) rajonai. Radviliškio rajonas šiemet pakeitė pernai „antirekordininkų“ trejetuke buvusį Šalčininkų rajoną.

„Dvi iš trijų minėtų savivaldybių – Pagėgių ir Varėnos – yra pasienio regionuose, besiribojančiuose su Rusija ar Baltarusija. Tokiose vietovėse paplitusi šešėlinė ekonomika, neoficialus užimtumas, kontrabanda. Tai tiesiogiai mažina išieškojimo galimybes. Kai žmogus pajamas gauna nelegaliai, jo skolas išieškoti vargiai įmanoma“, – pripažįsta A. Stanišauskaitė.

Mažiausiai skolų – Birštono, Palangos ir Utenos savivaldybėse

Mažiausiai skolų tenka tūkstančiui Birštono (238,5 bylos), Palangos miesto (251,2 bylos) ir Utenos rajono (268 bylos) savivaldybėms. Tai toks pat trejetukas, kaip ir 2024 m., tik Palangos miesto savivaldybė šiemet pakilo į antrąją vietą, o Utenos savivaldybė nusileido į trečiąją.

„Didesnį atsparumą prasiskolinimui veikiausiai lemia stabilesnės socialinės ir ekonominės sąlygos šiose savivaldybėse – tai didesnis užimtumas, aukštesnės pajamos. Galiausiai – ir atsakingesnis požiūris į skolas“, – teigia antstolė A. Stanišauskaitė

Skolų žemėlapis sudarytas klasifikuojant VĮ Registrų centro viešai skelbiamus Antstolių informacinės sistemos duomenis, aktualius 2025 m. rugsėjo 30 d.