Į Seimą kandidatai taikosi tradiciškai – socialiniais tinklais ne itin pasitiki

 Būti matomam – vienas svarbiausių politikų tikslų. Ypač tai aktualu artėjant rinkimams į Seimą. Atsiradus modernioms technologijoms, pakito ir politinė komunikacija, kuri vis labiau skverbiasi į virtualų pasaulį. Bet kandidatai iš Palangos skaitmenine erdve pasitiki ne itin – dauguma labiau linkę prie tradicinės komunikacijos. „Net komunikacijos specialistai patarė nesureikšminti socialinių tinklų ir komunikacijos internete reikšmės,“ –prasitarė vienas jų.

Daug rinkėjų nesinaudoja internetu

Partijos Tvarka ir teisingumas kandidatas į Seimą Pranas Norvilas sako, kad socialinius tinklus naudoja ne tik asmeniniais, bet ir politiniais sumetimais. Apie savo veiklą nevengia rašyti savo „Facebook“ profilyje. Taip pat tame pačiame socialiniame tinkle turi atskirą paskyrą, skirtą vien tik kaip kandidatui į Seimą. Čia jis turi apie pustrečio šimto sekėjų.

Kūrimo stadijoje yra ir jo asmeninis internetinis puslapis.

„Socialiniai tinklai pilno efekto neduos. Internetu labiau naudojasi jaunimas. 30-40 procentų rinkėjų internetu nesinaudoja, ypač konservatorių auditorijoje. O į rinkimus, kaip žinome, labiau eina vyresnio amžiaus žmonės, kurie labiau naudojasi tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis – ne socialiniais tinklais“, – sakė P. Norvilas.

Pasak jo, gyvas susitikimas, bendravimas su žmonėmis duoda didžiausią efektyvumą.

„Todėl ketinu susitikinėti su žmonėmis kuo daugiau“, – sako „tvarkiečių“ kandidatas.

Komentaruose išsilieja

Kad gyvas kontaktas su rinkėju yra efektyvesnis, pritaria ir Palangos savivaldybės tarybos bei Lietuvos socialdemokratų partijos Palangos skyriaus pirmininkas Danas Paluckas.

Jis taip pat yra kandidatas į Seimą Pajūrio rinkiminėje apygardoje.

Kad labiau pasiektų žmones ir būtų labiau pastebimas, kandidatas yra paskyręs priėmimo valandas socialdemokratų būstinėje, susitinka su žmonėmis įvairiuose renginiuose.

„Gyvo kontakto nėra ko lyginti su virtualiu. Tačiau dabar tokie laikai, kad žmonėms paprasčiau naudotis internetu, viską sužinoti dabar juk gali ir naršant savo mobiliajame telefone. Tai yra patogu“, – teigė D.Paluckas.

Savo asmeniniame „Facebook“ profilyje jis nevengia diskutuoti ir politiniais klausimais, bet šį puslapį pats pašnekovas priskiria labiau asmeniniam naudojimui. Tame pačiame socialiniame tinklapyje politikas turi kaip Palangos visuomeninio veikėjo gerbėjų klubą. Ten, kaip jis prisipažino, talpina informaciją apie paties veiklą. Ši paskyra kol kas teturi daugiau nei 70 gerbėjų.

Politikas pasidžiaugė, kad žmonės komentuoja įrašus.

„Visokių būna atsiliepimų: nuo labai gerų iki pašiepiančių. Turbūt būna prastos nuotaikos, todėl išsilieja“, – šyptelėjo D.Paluckas.

Naudosis aktyviau

Į Seimą kandidatuojanti Palangos tarybos narė Genoveita Krasauskienė kol kas labiau propaguoja gyvą bendravimą su rinkėjais.

Šiuo metu ji naudoja tik populiariausią socialinį tinklą „Facebook“. Tačiau kol kas jame ne aktyviai reiškiasi.

„Šiuo metu ruošiuosi aktyviau reikštis virtualioje erdvėje”, – teigė G.Krasauskienė.

Ji pripažino, kad labiau šia erdve naudojasi jaunimas, todėl apie efektyvumą dėl rinkėjų jai sudėtinga buvo atsakyti.

„Individualiai nuo žmogaus priklauso. Yra ir pagyvenusio amžiaus žmonių, kurie naudojasi internetu ir yra pasiekiami”, – svarstė politikė.

Pažįsta savo rinkėjus

Seimo narys ir vėl į Parlamentą Kretingos rinkimų apygardoje ketinantis patekti Vaidotas Bacevičius prisipažino, kad naujausiomis technologijomis naudojasi retai.

„Kretingos apygardos žmonės labiau vertina gyvus susitikimus ir bendravimą. Nėra taip, kad išvis nepasitelkiu interneto. Naudoju ir socialinį tinklalapį „Facebook“, bet minimaliai. Visą dėmesį kitokiam bendravimui su rinkėjais skiriu“, – kalbėjo politikas.

Kalbėdamas apie komunikacijos būdus, jis sako didžiausią dėmesį skiriąs regioniniams laikraščiams.

„Nėra jokių tyrimų, tačiau pakankamai gerai pažįstu savus žmones ir žinau, kad jie patikimiausiais laiko du Kretingos leidinius bei tiesioginį bendravimą“, – tikino pašnekovas.

Buvęs ministras aktyvus

Liberalų ir centro sąjungos narys Raimundas Palaitis, nesunku pastebėti, kad socialiniame tinklapyje „Faceebook“ reiškiasi gana aktyviai. Kaskart įmeta nuotraukas apie organizuotas akcijas, politinę ar visuomeninę veiklą, komentuoja sportinius įvykius.

Politikas turi beveik 900 „Facebook“ draugų.

Jis prisipažino, kad šį socialinį tinklą labiau naudoja asmeninei, o ne politinei komunikacijai.

„Konsultavausi su specialistais ir supratau, kad politikams nėra itin naudinga naudotis tik socialiniais tinklais, didelės sėkmės jie neatneša. Nebent reikia kryptingai metus tęsti tokią komunikaciją. Politinio efekto neduoda. Tokios buvo ekspertų išvados“, – teigė pašnekovas.

Jis paminėjo, kad Artūras Zuokas yra aktyvus „blogeris“.
„Bet „blogą“ ne jis pats rašo, o 5-6 specialistai”, – teigė pašnekovas.

Pasak jo, didesnį efektą rinkėjams daro plakatai, publikacijos laikraščiuose, diskusijos radijuje ar televizijoje, ar bendravimas su žmonėmis.

Susisiekti su Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų kandidatu Pajūrio rinkiminėje apygardoje Pranu Žeimiu nepavyko.

Jis yra sakęs anksčiau, kad pirmenybę teikia susitikimams su žmonėmis ir tradicinėms žiniasklaidos priemonėms.

Su Centro partijos kandidatu į Seimą Nerijumi Stasiuliu taip pat nepavyko susisiekti.

Pasaulio lyderių analizė

Kai kurie pasaulio lyderiai išnaudoja visas mikrotinklaraščio „Twitter“ galimybes savo idėjų sklaidai, tačiau kiti tarptautiniai veikėjai šios terpės vengia.

Tokios išvados paaiškėjo po komunikacijos bendrovės „Burson-Marsteller“ atlikto tyrimo. Daug šalių vadovų aktyviai naudoja „Twitter“ viešajai diplomatijai. Tačiau  Kinijos, Saudo Arabijos, Indonezijos bei Italijos valstybių vyriausybių vadovai vis dar neprisijungę prie „Twitter“.

Beveik du trečdaliai pasaulio lyderių naudojasi šiuo mikrotinklaraščiu, tačiau mažiau nei pusė jų „Twitter“ naudoja bendrauti su kolegomis.

Europos Sąjungos prezidentas Hermanas van Rompuy daugiausiai kontaktų užmezgęs politikas, sekantis 11 savo kolegų bei sekamas jų.

Tačiau 35 pasaulio lyderiai, tarp jų – ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, neseka jokių kitų „Twitter“ naudotojų.

Tyrimo, kuriame analizuota 264 vyriausybių paskyrų 125 šalyse, duomenys taip pat rodo, kad daugiau kaip ketvirtadalis seka JAV prezidento Baracko Obamos žinutes.

Pats B. Obama seka dviejų kitų šalių vadovus: Norvegijos premjerą Jensą Stoltenbergą ir Rusijos premjerą Dmitrijų Medvedevą.

Tyrimas taip pat parodė, kad politikai į „Twitter“ atsigręžia per rinkimines kampanijas, tačiau kai būna išrenkami, jų mikrotinklaraštyje įsivyrauja tyla.

„Twitter“ paslaugomis naudojasi ir mažos šalys, norinčios įsitvirtinti pasaulio žemėlapyje. Pavyzdžiui, Dominykos Respublikos prezidentas Danilo Medina bendrauja su 71 pasaulio lyderių.

Ir nors prezidentas B.Obama yra labiausiai sekamas lyderis politikos srityje, su 17 mln. „Twitter“ sekėjų minia jis užima šeštą vietą.

Vienu laipteliu aukščiau už jį – dainininkė Britney Spears, o pirmoji vieta priklauso 27 mln. sekėjų turinčiai Lady Gaga.