Iš Vilniaus į Palangą perkelto Smetonos paminklo autoriai stebisi: į tą pačią balą brendama antrą kartą

Palangos tiltas, 2023-01-12
Peržiūrėta
961
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Paminklo A. Smetonai vizualizacija, projektas „622522“ (Autoriaus archyvas)
Paminklo A. Smetonai vizualizacija, projektas „622522“ (Autoriaus archyvas)

Po geros pauzės vėl prabilta apie pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos įpaminklinimą. Tačiau šioje situacijoje svarbios tampa nebe tik diskusijos, ar pati vieta paminklui (ne)tinkama, ir ar A. Smetonos asmenybė to (ne)verta, o faktas, kad prieš keletą metų toks konkursas jau įvyko, buvo paskelbti jo laimėtojai. Juo tapo projektas „622522“ ir autoriai Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas bei Indrė Rakauskaitė.

Paminklą anuomet planuota statyti Vilniuje, Gedimino pr. 13, kitapus Vinco Kudirkos aikštės. Visgi po ilgo proceso nuspręsta, kad Vilnius šio sumanymo atsisako. 2021-ųjų liepą nuspręsta jį statyti Palangoje. Anot projekto autorių, darbai jau vyksta, jau greit turėtų įvykti atidengimas. Visgi po šių patirtų peripetijų kūrėjai nebėra užtikrinti, kad Vilniuje organizuojant / skelbiant kūrybinius konkursus yra pakankamai sutvarkyta teisinė bazė.

Toje pačioje valtyje 

Vienas tuometinį konkursą laimėjusių A. Smetonos paminklo idėjos autorių, architektas Gediminas Antanas Sakalis pagyrė Palangos savivaldybę, kuri, anot jo, „gerai išmano savo darbą“. Tačiau dėl objektyvių priežasčių darbai šiek tiek užtrukę. „Nedėkingos sąlygos, norėjom gauti granitą iš Ukrainos, bet negalėjo pristatyti – objektyvūs sutrikimai, o dabar šalčiai – negali tęsti darbų dėl minusinės temperatūros. Bet šiaip – viskas sklandžiai juda“, – pasakojo G. A. Sakalis. 

Tačiau klausantis šiandieninių diskusijų, G. A. Sakalį labiausiai palietė buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainio Žalimo pareiškimas, kad „pastatę paminklą perversmininkui išduotume partizanus, pamintume demokratijos vertybes“.

„Esame vienoje valstybėje, toje pačioje valtyje, bet vienas atsistojęs pradeda mosikuoti rankomis – kalbėti ne ta tema, kurią išmano. Ir ką ta valtis tada ima daryti? Virsta. Iš esmės, nebūtų pikta, jei teisininkas nepirštų savo nuomonės. Aš jo galiu paklausti – ar viskas padaryta teisinėje sistemoje, kad lendama į kitą sritį ir aiškinama? Teisinėje sistemoje yra daug spragų. Tu gali išsakyti savo nuomonę, bet dabartiniu atveju – nuomonė peršama“, – pažymėjo G. A. Sakalis, pridūręs, kad tokio akibrokšto nesitikėjęs iš visuomenėje žinomo žmogaus.

Panašų „valties judinimą“ G. A. Sakalis įžvelgia vykstant ir Vilniaus savivaldybėje. „Tai nėra geras dalykas, tokia pati sistema. Kai Vyriausybė paskelbė, kad bus konkursas, savivaldybė rinko vietas, jos buvo numatytos. Dabar vėl paskelbtas konkursas, vėl [figūruoja] tos pačios vietos, iš naujo renkamos. Savivaldybė daro tą patį darbą du kartus. Kadangi pirmasis darbas neatliktas iki galo – savivaldybės vadovybė turėtų sugrąžinti pinigus į biudžetą, nes bergždžiai dirba. Koks gali būti kūrėjų pasitikėjimas? Visiškai jokio. Niekas nešneka apie juridinę bazę“, – pabrėžė pašnekovas.

Disharmoniška situacija 

Anot jo, dėl tokių sisteminių klaidų valstybėje atsiranda disharmoniška situacija. „Skelbiamas konkursas, politikai pasiima pliusus, o dailininkai, kūrėjai, – kurie įsigilina į esmę – atsisako dalyvauti konkursuose. Savivaldybė nusispjauna į Vyriausybės nuomonę (Vilniaus miesto savivaldybės komisija reikalavo stabdyti paminklo prezidentui A. Smetonai statybas, nors konkurso laimėtojas jau buvo aiškus). Tris mėnesius Gediminas Jaunius (Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisijos vadovas – aut. past.) bėgioja su rašteliu: „Darom peticiją, kad nereikia Smetonos.“ Tris mėnesius „prakišinėjamas“ raštelis į Tarybą, kol galų gale dauguma nubalsuoja – mums nereikia. Kas čia yra? Už mūsų pinigus sėdi išrinktieji, vietoj to, kad spręstų transporto problemas“, – nusivylimą miesto valdžia išsakė G. A. Sakalis.

Anot jo, pasitikėjimas sistema visiškai nusmukęs: „Niekas nebetiki sistema, tai yra pats blogiausias dalykas. Trūksta Smetonos kumščio į stalą! Idėja, su kuria pereini konkursus, išlošęs turi laukti pusantrų metų, kad kažkas kažkur paaiškės, visiškas absurdas!“ 

Konkursas, G. A. Sakalis tęsė, yra būdas geriausios idėjos išsiaiškinimui. „Geriausi skulptoriai tame konkurse nebedalyvaus – jau žinau asmeniškai. Neužbėgu už akių, gal koks studentas sukurs ką nors gero, bet tie, kurie dirba, turi vardą kūrybiniame pasaulyje, jie nebedalyvaus. Geriausias pavyzdys – Sapiegos rūmai. Savivaldybė organizavo konkursą, ir ką? Architektai pateikė vieną darbą. Savivaldybė dirbdama visuomenei sukuria bjaurų mechanizmą. Aukščiausio lygio konkursuose niekas nebedalyvauja. Palaukit, kam tada tokia savivaldybė reikalinga? Man pavyzdžiui, nereikalinga, o jums?“, – retorinį klausimą kėlė jis.

Pašnekovas stebėjosi, prie ko privesta sistema. „Paminklo Lietuvos gyventojams, gelbėjusiems žydus nacių okupacijos metais, skulptūrinės-architektūrinės idėjos sukūrimo ir įgyvendinimo konkursas liko be pirmosios vietos laimėtojo – pasiūlyta skelbti pakartotinį konkursą. Šio konkurso dalyviai kreipėsi į teismą. Savivaldybė mušasi į krūtinę – padarysime, padarysime. Padarė... Lukiškių aikštėje naujas konkursas, ir ką? Juridinė bazė, kad išloštas konkursas būtų įgyvendintas – tuščia vieta, – pastebėjo jis. – Konkurso laimėjimas kaip juridinis faktas metamas į turgaus lygį. Paimkime kūrėjo idėją, padarykime kūrybines dirbtuves, tada pakviesime į komandą... Konkurso esmė kapitališkai pažeidžiama. Kas pigiau parduoda – kaip turguje. Valdžioje susirinkę turginiai.“

Adaptuojamas kitoje terpėje 

Iškilus naujiems debatams dėl paminklo A. Smetonai šalia Vilniaus senojo teatro, Kultūros ministras Simonas Kairys BNS sakė, jog į procesą nesikiš, anot jo, „ministerijos dalyvavimas diskusijoje – neperspektyvus.“ G. A. Sakalio manymu, visgi ministerija šiame procese turėtų dalyvauti.

„Netgi perkeliant kūrinį į Palangą, mums buvo dilema – pradėti ar ne. Gerai, kad Palangos komanda suteikė visą reikiamą informaciją, susirinko sprendimo galią turintys žmonės, galėjome klausti, ką ir kaip daryti, gaudavome atsakymą bet kokiu metu. Po pusmečio nusprendėme projektą įgyvendinti, sutikome po ilgų ieškojimų – visiškai kita struktūra, kita idėja, šviesos problemos, ir kt. Kūrinys sukurtas, tu galvoji, kaip jį įgyvendinti kitoje vietoje – laiko gaišatis! Gerai, kad meno akcentas toks naujoviškas, lengviau adaptuojamas kitoje terpėje. Toks pliusas naujesnio kūrinio, bet yra ir daug minusų – architektūros situacija, nes jau buvo suformuota aplinka. Pats sudėtingiausias dalykas adaptacija. Tad tame kūrybinės atrankos procese būtų malonu, jei būtume pasirašę trišalę sutartį su Kultūros ministerija, – ji turi vadovauti tuose kūrybiniuose procesuose“, – įsitikinęs pašnekovas.

Išsakomi tie patys argumentai – brendama į tą pačią balą 

Skulptorius Kazys Venclovas pastebėjo, kad šiandieninė situacija labai panaši į tą, kuri jau buvo susiklosčiusi. „Diskusijose išsakomi tie patys argumentai, kokie buvo atsisakant mūsų projekto – Smetonos paminklo skulptūros sprendimo. Man atrodo, kad brendama į tą pačią balą, – keistokai“, – stebėjosi fenomenu skulptorius. 

Reaguodamas į dabarties įvykius, K. Venclovas tikino vis prisimenantis Lukiškių aikštės paminklą. „Yra ir kitų pavyzdžių, bet čia pats ryškiausias. Tris kartus laimėtojas buvo išrinktas, įdomus reiškinys. Pas mus, bent jau Vilniuje, yra tokių polinkių“, – į susidariusią situaciją pašaipiai žvelgė jis.

K. Venclovas dar kartą prisimindamas savąją istoriją sakė, kad „visi tai mato, ir visi žino“. „Yra komisija, paskelbtas konkursas – geriausi, kompetetingiausi savo srities profesionalai nusprendžia, išrenka, o vėliau, žmonės, kurie nėra profesionalai – nusprendžia, kad netinka. Tai kaip dabar kūrėjams dalyvauti? Aišku, čia turbūt tam tikra politika, – darė išvadą kūrėjas. – Kažkas iš kūrėjų gerai parašė: vėlgi ta pati diskusija – ar mums reikia Smetonos paminklo su vienaip padėtu katiliuku rankoje, ar katiliuku ant galvos? Pasirėmusiu lazda, ar laikančio lazdą rankoje? Jis pasiūlė visai originalią idėją, bet, aišku, kad reikalas sukasi apie tai, kad ta figūra atsirastų, vis dėlto. Nenoriu užbėgti už akių, bet – nori figūros. Mūsų skulptūros sprendimas – ne figūrinis, truputį kitoks.“

Smetonos asmenybė vertinama įvairiai 

A. Smetonos asmenybė, anot K. Venclovo, įvairiai vertinama, todėl ir reikia ieškoti kitokio sprendimo, kad nebūtų tiesmukiškai klasikinė figūra, kuri išaukština. 

„Atrodė, kad mano kompozicija kartu su architektūriniu sprendimu – jinai ir buvo truputį kitokia, atliepianti daugiaplanę asmenybę. Kitokią veiklą, ne vien tik prezidento. Skulptūra labiau demokratiška – galėtų net su purškiamais dažais apipurkšti plokštę, nuo to geležis nenukentėtų, kaip tik įgautų daugiau gyvybės. Bet, atrodo, bus kitaip – netiko Vilniui“, – konstatavo K. Venclovas.

Skulptorius apmaudavo, kad viskas taip pasisuko. „Buvo visokių diskusijų, pasisakė ir Kultūros ministras, ir Seimo Kultūros komiteto posėdis buvo, visi dalyvavo, stebėjosi, kaip čia dabar taip. Nesvarbu, kas ką sako – realybėje vyksta kitaip. Nesvarbu, kad Seimo Kultūros komitetas stebisi, nesupranta, kaip taip galėjo atsitikti, bet, va yra kažkokios jėgos, praktika kasdieninė, kuri labiau nulemia... Na, svarbu, kad greit skulptūra bus atidengta Palangoje, beliko tik užbaigiamieji darbai“, – sakė jis.

DELFI

Jūsų komentaras:

Architektas 2023-01-15 06:40 (IP: 172.68.138.118)
Ir dar klaida - 1921 m. Atsiprašau.

Architektas 2023-01-14 08:19 (IP: 172.68.138.4)
Atsiprašau - PALANGOJE!

Architektas 2023-01-14 08:19 (IP: 172.68.138.4)
Prezidentas A. Smetona yra baigęs Palangos progimnaziją. Antra, A. Smetona vadovavo Lietuvos delegacijai, kai 2921 m. J. Simpsono komisijoje buvo sprendžiamas Palangos likimas (Lietuvos -Latvijos sienos nustatymas. Jau antras šimtmetis prasidėjo, kai Palanga yra Lietuvos sudėtyje. Ar dar bus klausimų, ar Prezidentas A. Smetona "nusipelnė" atminimo/paminklo Pakangoje?

djsj 2023-01-13 12:18 ([email protected] / IP: 162.158.86.156)
keistas tas pons Sakalis, ar jis nepersa savo nuomones? Kita vertus, jis duoda suprasti, kad jis ir Palangos sav. yra ekspertai. O teises profesorius, kas jis?!? tfiu:))))) Zodziu, Sakalis- suinteresuotas zmogus. o jo nuomone tai tik jo nuomone tik gerai butu, kad jis ja taip nemanipuliutu. p.s. Nemanau, kad Smetona nusipelne paminklo ir ypac Palangoj.

Taip pat skaitykite

Po geros pauzės vėl prabilta apie pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos įpaminklinimą. 


Saulėtą gruodžio 10-ąją, šeštadienį, apie du šimtus prie Palangos baseino susirinkusių palangiškių antrą kartą per 2022-uosius tvirtai pasakė, kad savo baseino privatininkui neatiduos, nors to reikalauja Konkurencijos Taryba.


Vairavimo mokyklos „Kretingos rida“ mokytojas Romanas Vizgaudas didžiausiu nesusipratimu vadina prieš kelerius metus įrengtą ženklą Žemaitės alėjoje, ties susikirtimu su Rožyno gatve. Tokio ženklo, jo teigimu, Kelių eismo taisyklėse išvis nėra. Kretingos mieste, kaip pastebėjo akylūs vairuotojai, įrengta kelio ženklų, kurie neatitinka realios eismo situacijos, o vieno jų išvis net nėra Kelių...


Sausio 15-ąją, minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 99-osios metinės. Žuvusieji 1923-iųjų sausio 15-ąją Didžiosios Lietuvos organizuotoje karinėje operacijoje, pavadintoje Klaipėdos sukilimu, buvo palaidoti senosiose miesto kapinėse. 1925 metų rugsėjo 27 dieną Šaulių sąjungos iniciatyva jiems buvo pastatytas paminklas, kuris išliko iki šių dienų. Prie paminklo pradėtos rengti...


Konkursą laimėjusį prezidento Antano Smetonos paminklą ir 250 tūkstančius eurų Vilnius atidavė Palangai, bet dabar Lietuvos sostinės valdžia susizgribo, kad į valdžią per perversmą atėjusiam tarpukario prezidentui paminklo reikėtų ir joje. Tačiau Palanga su savo paminklu A. Smetonai jau spėjo įšokti į traukinį – mūsų miestas iš Kultūros ministerijos jam jau gavo 25 tūkstančius eurų. O kada ir...


Esant dabartinei situacijai, kai ketinama uždrausti menkių žvejybą ištisus metus, kai žvejai prakalbo apie pasiryžimą pjaustyti savo laivus ir trauktis iš verslo, Palangos savivaldybės pradedamas antras Šventosios uosto atstatymo etapas, iš esmės skirtas žvejams, iššoko kaip Pilypas iš kanapių. Vieni sveikina tokį ryžtingą žingsnį, kiti sako...


Rugsėjo 21 d. Palangos Kultūros ir jaunimo centro choras „Jūrų šauliai“, o taip pat kiti palangiškiai šauliai dalyvavo paminklo Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjui ir pirmajam jos vadovui Vladui Putvinskiui Putviui (1873 – 1929) atidarymo iškilmėse Kelmėje.   


Paskutinį liepos savaitgalį (29-30 dienomis) Palanga vėl sukvies įvairiuose šalies miestuose gyvenančius vaikus, nė karto nemačiusius jūros – kurorto Savivaldybė antrą kartą inicijuoja socialinę akciją „Pasveikink jūrą Palangoje“. Ši akcija organizuojama jungiantis prie Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos...


„Žuvusieji nebus pamiršti“, „Laisvę Ukrainai“, „Mes su Tavim, Ukraina“, – tokie žodžiai sekmadienio pavakarę skambėjo prie paminklo generolui J. Žemaičiui. Čia, brangioje ir simbolinėje visiems palangiškiams, branginantiems kritusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą, vietoje pagerbti žuvusiuosius Maidane, siekiančius gyventi laisvoje ir...


Gargždų kapinėse pagaliau buvo deramai įamžintas Lietuvos partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimas – paminklo granito plokštėje buvo iškalti jo artimųjų vardai, gimimo bei mirties datos: Petronėlė (1886-1961), Jonas (1872-1953). Paminklą atidengė P. ir J. Žemaičių anūkės Rūta ir Aušra Juškytės.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius