Išrinktieji – už tiesioginius mero rinkimus, bet tik dalis ryžtųsi susikauti

Ar rinkti merus tiesioginiais rinkimais, ar ne? Vakar Seimui buvo pateiktas Konstitucijos pataisų projektas, kuriuo siekiama įteisinti Lietuvoje tiesioginius merų rinkimus. Diskusijos dėl tiesioginių mero rinkimų vyksta ne vienerius metus, tačiau ilgai buvo nesutariama, koks turėtų būti tiesiogiai išrinkto mero statusas, kokie būtų jam suteikti įgaliojimai ir kaip sureguliuoti savivaldybių institucijų santykius. Iki šiol tiesioginių merų rinkimų idėjos kratėsi valdančiojoje Vyriausybės koalicijoje esantys konservatoriai, bet Palangos savivaldybės valdančiosios koalicijos konservatoriai ir ne tik jie – už tokius rinkimus.

Svarbiausia – mero galios

Palangos meras Šarūnas Vaitkus sako, kad „labai palaiko“ tiesioginių mero rinkimų idėją.

„Geriausia, kad žmonės galėtų rinkti merą ne pagal partinę priklausomybę, o pagal jo nuopelnus bendruomenei, miestui. Manau, tokia pataisa tai užtikrintų. Įsivaizduoju, kad meras privalėtų turėti ir vykdomąją valdžią, kaip yra kitur“, - sakė Š. Vaitkus „Palangos tiltui“.

Tarybos narys socialdemokratas Danas Paluckas sakė, jog palaikąs tiesioginių mero rinkimų idėją. „Svarbiausia, kad meras turėtų galių. Šiai dienai mero rinkimuose nedalyvaučiau, tačiau, manau, kad esu vertas palangiškių pasitikėjimo. Tai patvirtina faktas, kad priklausau miesto tarybai. Save kaip politiką vertinu gerai“, - sakė D. Paluckas.

Svarbiausia tiesioginių mero rinkimų dalimi – didesnių galių suteikimą, įvardijo ir Nerijus Stasiulis: „Balsuoju už šią idėją abiem rankomis. Meras turėtų spręsti ūkinius, buitinius visuomenės klausimus, ne tik būti miesto tarybos pirmininku. Atstovaudamas visuomenės interesus meras didintų pasitikėjimą politine sistema“.

Centristas N. Stasiulis mero rinkimuose nedalyvautų. „Iki miesto mero posto man dar toli – daug košės dar turėčiau suvalgyti“, - juokavo N. Stasiulis. „Matau vertesnių kandidatų. Palangiškių pasitikėjimo nusipelno tie politikai, kurie gerbia save. Tai taip pat priklauso ir nuo savęs vertinimo. Mero kėdė niekada nebuvo mano siekiamybė ir nemanau, kad kada nors bus. Esu patenkintas savo dabartinėmis pareigomis. Per tuos 15 metų, kuomet gyvenu Palangoje, įgijau milžiniškos patirties“, - sakė N. Stasiulis.

Tiesioginiuose mero rinkimuose dalyvautų vicemeras kurorto liberalcentristų vadas Saulius Simė: „Palaikau idėją dėl tiesioginių mero rinkimų. Ar esu vertas miestiečių pasitikėjimo, parodytų balsuodami palangiškiai“.

Miesto vadovo darbas sudėtingas

Miesto tarybos narys konservatorius Giedrius Šatkauskas laikraščiui sakė, jog tiesioginiams mero rinkimams pritartų, tačiau pats nedalyvautų. „Svarbiausia – mero atsakomybių paskirstymas. Jų turi būti nei per daug, nei per mažai“.

Mero kėdėje taip pat nenorėtų atsidurti ir valdančiosios koalicijos atstovas konservatorius Mindaugas Skritulskas. „Net nesu svarstęs galimybės siekti mero posto. Tai atsakingas darbas, reikalaujantis daug jėgų. Per daug gerai žinau, ką reiškia būti meru. Balsuočiau už tiesioginius rinkimus, jeigu miesto vadovas turėtų atitinkamas galias“, - atviravo M. Skritulskas.

Darbo partijos Palangos skyriaus pirmininkė Irena Neniškytė „Palangos tiltui“ sakė, jog miesto mero postas – ne jai.

„Esu už tiesioginius mero rinkimus, tačiau pati juose nedalyvaučiau. Pagrindinė to priežastis – pralaimėjimas šiuose savivaldos rinkimuose. Miesto meru žmonės renka jiems žinomą politiką, kuriuo pasitiki“, - kalbėjo I. Neniškytė.

Idėją miesto merą rinkti tiesiogiai palaiko kurorto liberalsąjūdiečių pirmininkas Julius Tomas Žulkus. „Pačią mintį palaikau, tačiau mero padėtis – dviprasmiška. Abejoju, ar tiesioginiai mero rinkimai suteiktų jam daugiau galių. Kadangi tai sudėtingas bei atsakingas darbas, nežinau ar norėčiau juo tapti“, - laikraščiui sakė J. T. Žulkus.

„Kiekvienas politikas siekia žmonių pasitikėjimo ir tai įrodo rinkimų rezultatai“, - pabrėžė J. T. Žulkus.