Išskirtinė Palangos miesto bibliotekos medžiaga „Palangos tiltui“: Palanga – profesoriaus Vlado Jurgučio gimtinė

Palangos tiltas, 2020-11-09
Peržiūrėta
4371
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

 Išskirtinė Palangos miesto bibliotekos medžiaga „Palangos tiltui“: Palanga – profesoriaus Vlado Jurgučio gimtinė

Šių metų lapkričio mėnesį minime kraštiečio Vlado Jurgučio – dvasininko, teologijos magistro, ekonomisto, ekonomikos profesoriaus, politiko, valstybės veikėjo, Lietuvos Steigiamojo Seimo nario, užsienio reikalų ministro, finansininko, Lietuvos finansų mokslo pradininko, finansų terminijos kūrėjo, pirmojo Lietuvos banko valdytojo, Lietuvos nacionalinės valiutos įkūrėjo, Kauno ir Vilniaus universitetų dėstytojo, Lietuvos mokslų akademijos pirmininko, akademiko, daugelio mokslinių straipsnių ir knygų autoriaus – gimimo 135-ąsias metines.

V. Jurgutis gimė 1885 m. lapkričio 5 d. Palangoje. 1890 m. tėvai išsikėlė gyventi į netoli Palangos esantį Joskaudų kaimą. 1897–1901 m. mokėsi Palangos progimnazijoje, kurioje išsiskyrė ypatingais gabumais. Už labai gerą pažangumą atleistas nuo mokesčio už mokslą. Jis labai mėgo skaityti, viskuo domėtis. Vladas per atostogas mielai mokydavo savo jaunesnius brolius ir seseris. Palangos progimnazijoje buvo įprastas dalykas, kad gabesnieji mokiniai už atitinkamą užmokestį pradžios mokyklos auklėtinius parengdavo stojimui į progimnaziją arba silpnesniems progimnazistams padėdavo mokytis papildomai. V. Jurgutis, tikėtina, tokiu būdu užsidirbdavo smulkioms išlaidoms, nes tėvai ne kažin kiek galėdavo jį paremti pinigais. Kol mokėsi progimnazijoje, V. Jurgutis gyveno pas giminaičius Smilgevičius bei nuomojosi būstą pas Bucevičius. Baigęs progimnaziją, V. Jurgutis vienerius metus mokė turtingų Palangos gyventojų vaikus.
Gabus jaunuolis 1906 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Ir ten buvo tarp pažangiausių, tad vadovybė pasirūpino, kad galėtų tęsti mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje. V. Jurgutis bendraminčiams pasiūlė įkurti ateitininkų organizaciją. 1908 m., atvykęs į Kauną, kartu su kunigais Mykolu Vaitkumi, Pranu Kuraičiu, Jurgiu Galdiku parengė organizacijos statutą ir priiminėjo narius į šią organizaciją. 1909 m. Žemaičių vyskupas Gintautas Cirtautas V. Jurgutį įšventino į kunigus. 1910 m. V. Jurgutis baigė Peterburgo dvasinę akademiją, gavo teologijos magistro laipsnį. Atsisakęs pasiūlymo su valdiška stipendija studijuoti teisės mokslus Romoje, išvyko į Miuncheną, universitete studijavo socialinius-ekonomikos mokslus.
1914 m., baigęs universitetą Miunchene, grįžo į Lietuvą, dėstė Kauno kunigų seminarijoje. Pirmojo pasaulinio karo metu dėstė Saratovo kunigų seminarijoje, klebonavo Astrachanėje. 1918–1920 m. V. Jurgutis – Kauno kunigų seminarijos profesorius, prefektas. Jis pasuko į politiką, įsitraukė į atsistatančios Lietuvos veiklą: 1919 m. įstojo į Krikščionių demokratų partiją, 1920–1922 m. buvo Steigiamojo Seimo narys (išrinktas Krikščionių demokratų partijos). Seimo darbe dalyvavo kaip Finansų ir biudžeto komisijos generalinis referentas, Užsienio komisijos narys. 1922 m. buvo Ernesto Galvanausko vadovaujamo Ministrų kabineto užsienio reikalų ministras. Šiose pareigose dirbo neilgai, bet kokia sudėtinga politinė situacija buvo tuo laiku!
1922 m. Steigiamasis Seimas priėmė Lito įstatymą ir Lietuvos banko įstatymą. Tais pačiais metais Lietuvos prezidentas paskyrė V. Jurgutį pirmuoju Lietuvos banko valdytoju. Nuo 1922 m. iki 1929 m. finansininkas buvo Lietuvos banko valdytojas, faktiškasis pinigų emisijos politikos vadovas. Jo vadovaujamas Lietuvos bankas 1922 m. įvedė tvirtą nacionalinę valiutą – litą, padengtą auksu. Teko rūpintis ir Lietuvos banko rūmų statyba Kaune.
1925 m. jis pasitraukė iš dvasininkijos institucijų ir visą savo erudiciją, ypatingą atmintį, darbštumą skyrė pasaulietinei veiklai. Vadovaudamas Lietuvos centriniam bankui, turėjo įtakos nepriklausomos Lietuvos ekonominei politikai. Jo paslaugomis, patarimais Lietuvos centrinis bankas naudojosi ir vėliau, jam nebesant banko valdytoju.
V. Jurgučio namuose Kaune lankydavosi daug žymių žmonių, dažniausiai bankininkų ir dvasininkų: Maironis, M. Vaitkus, J. Tumas-Vaižgantas, P. Kuraitis, vyskupas K. Paltarokas, profesorius J. Aleksa, bankininkai J. Paknys, Z. Starkus, kompozitoriai J. Naujalis, S. Šimkus ir kt.
1929 m., atsistatydinęs iš Lietuvos banko valdytojo pareigų, V. Jurgutis pasirinko akademinį darbą su jaunimu. 1925–1940 m. jis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Kaune profesorius (1925), nuo 1929 m. – Finansų katedros vedėjas. 1939 m. jam suteiktas Garbės daktaro vardas. 1940–1943 m. tapo Vilniaus universiteto profesoriumi, 1941–1943 m. – Ekonomikos fakulteto dekanas. Buvo labai pasišventęs dėstomam dalykui, teisingas studentams, visada didžiavosi savo mokiniais. Jaunimas mylėjo savo profesorių, kuris įskiepydavo jiems norą mokytis, mylėti tėvynę, būti žmoniškais, kultūringais, tauriais, siekti aukštesnių tikslų. V. Jurgutis pagarbiai atsiliepė apie savo kolegas.
Į Joskaudus, Palangą kraštietis atvažiuodavo ne tik, kai mokėsi seminarijoje, bet ir vėliau. V. Jurgutis globojo brolio dukrą Eleną Jurgutytę, leido ją į mokslus. Kai Elenutė baigė pradžios mokyklą Palangoje, dėdė Vladas ją išsivežė į Kauną, ten ji lankė gimnaziją. Dėdės ir dukterėčios ryšiai nenutrūko visą gyvenimą. Profesorius šelpė ne tik brolius ir seseris, bet ir visą Palangos parapiją. Dovanas ir pinigus iš V. Jurgučio visi dažniausiai gaudavo per Palangos kleboną kanauninką Juozą Šniukštą. Profesorius mylėjo Palangą, jūrą, mėgo ilsėtis kurorte. Žmonės jo laukdavo atvykstant į Palangą, mėgo klausytis gera iškalba sakomų pamokslų.
1942–1943 m. V. Jurgutis buvo Lietuvos mokslų akademijos pirmininkas, per karą kartu su kitais išgelbėjo nuo sunaikinimo Lietuvos MA biblioteką.
1943 m. dėl agitacijos prieš lietuvių mobilizaciją į Vokietijos kariuomenę buvo suimtas ir įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Čia įkūrė slaptą vadinamąją „Štuthofo akademiją“. Kalinių tarpe rado tinkamų dėstytojų, o kiti kaliniai klausė jų paskaitų, lavinosi. „Prieš nieką nekapituliuoti, niekam savo tautinės garbės neišduoti, savo lietuviškų papročių ir savo močiutės kalbos neišsižadėti“, – tokių nuostatų laikėsi V. Jurgutis ir jo draugai.
1945 m., stovyklą užėmus SSRS kariuomenei, V. Jurgutis, grįžęs į Lietuvą, buvo tardytas, kalintas Vilniuje. Profesorius iš koncentracijos stovyklos grįžo, praradęs sveikatą, pablogėjusia klausa, bet dvasiškai nepalaužtas.
Nuo 1945 m. rudens vėl dėstė Vilniaus universitete, buvo Finansų ir kredito katedros vedėjas. 1946 m. už sovietams nepriimtinos ideologijos skleidimą atleistas iš darbo, turėjo per mėnesį išsikraustyti iš universitetui priklausančio buto. Profesoriaus materialinė padėtis buvo sunki. Jam su dukterėčia kurį laiką teko gyventi viename kambarėlyje be jokių patogumų. Visą gyvenimą padėjęs kitiems, V. Jurgutis senatvėje turėjo pats atsidurti prašytojo ir šelpiamojo padėtyje. Tik 1957 m. jam buvo paskirta kukli pensija.
Iš V. Jurgučio rašytinio palikimo reikšmingiausi šie veikalai: „Finansų mokslo pagrindai“ (1938), „Pinigai“ (1938), „Bankai“ (1940), „Lietuvos finansų istorija“ (rankraštis) ir kt. V. Jurgučio namuose buvo labai turtinga biblioteka, ypač daug knygų ekonomikos klausimais. Eruditas mokėjo rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, anglų, italų, klasikines lotynų, graikų ir hebrajų kalbas. Kai V. Jurgutis mokėsi Palangos progimnazijoje, moksleiviai mokėsi rusų kalba, buvo dėstomos kelios užsienio kalbos: vokiečių, prancūzų, lotynų, graikų. Mokytojai buvo reiklūs, todėl progimnazistai kalbas gerai mokėjo.
Už darbą Lietuvos banke V. Jurgutis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1927), už darbą valstybės tarnyboje apdovanotas Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu (1934).
Mirus tėvams, V. Jurgutis šeimai Kaune užsakė paminklą, apmokėjo jo išlaidas ir 1928 m. atvežė į Palangos kapines. Jame iškaltas užrašas: „Joskaudų Jurgučių amžino atilsio vieta“. Apie tai, kad norėtų būti palaidotas Palangoje, šalia tėvų, kelias savaitės iki mirties profesorius prasitarė dukterėčiai Elenai Venckuvienei. V. Jurgutis mirė 1966 m. sausio 9 d. Vilniuje, palaidotas Palangos miesto kapinėse.
Kraštietis Vladas Jurgutis patyrė sudėtingą ir tragišką likimą: teko išgyventi carizmo priespaudą, lietuviškos spaudos draudimą, Pirmąjį pasaulinį karą, nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, Antrąjį pasaulinį karą, vokiečių okupaciją, koncentracijos stovyklos siaubą, sovietinius pokario metus, kai buvo nušalintas nuo profesinės veiklos. Kiekvieną sudėtingą gyvenimo tarpsnį jis pragyveno sąžiningai, oriai, dirbdamas tėvynės ir žmogaus labui. Profesorius Vladas Jurgutis – viena iškiliausių tarpukario Lietuvos asmenybių, daug nuveikęs savo krašto labui, kovojęs dėl Lietuvos ateities. V. Jurgutis tvirtai tikėjo, kad Lietuva vėl bus nepriklausoma. Tai buvo didelės erudicijos, nepaprastos dvasinės kultūros ir tolerancijos žmogus. Aplinkinius jis vertino pagal sugebėjimus ir atliktus darbus. Nepaprastai darbštus ir valingas žemaitis per trumpą laikotarpį sugebėjo daug pasiekti, vystydamas šalies ūkį, ugdydamas naują finansininkų kartą. V. Jurgutis bet kokioje gyvenimo situacijoje likdavo ištikimas savo principams ir idealams.
Profesoriaus atminimo įamžinimu tiek Vilniuje, tiek persikėlusi gyventi į Palangą, iki pat mirties rūpinosi jo dukterėčia E. Venckuvienė. Ji daug prisidėjo, kad būtų išleistos knygos apie profesorių V. Jurgutį (Laumenskaitė E. Vladas Jurgutis. Vilnius, 1994; Laumenskaitė E. Vladas Jurgutis: didis ekonomistas ir mokytojas. Vilnius, 2008), įamžintos pagrindinės vietos, kur gyveno, dirbo jos dėdė.
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, Vlado Jurgučio atminimas įamžintas Kaune (Lietuvos banko rūmuose ir Rotušės aikštėje Nr. 14), Vilniuje (Universiteto Didžiajame kieme ir Didžiosios gatvės Nr. 4 kieme). 1997 m. Palangos 2-ji vidurinė mokykla pavadinta Vlado Jurgučio vidurine mokykla (dabar – V. Jurgučio pagrindinė mokykla). Prie namo, kur gimė V. Jurgutis (J. Piktuižio g. 13), atidengta paminklinė stela (skulptorius R. Midvikis, architektas E. Benetis). 1993 m. namas įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Lietuvos banko ir lito 75 metų jubiliejus proga išleistos auksinės ir vario su nikeliu lydinio 1 lito monetos su V. Jurgučio atvaizdu, įsteigta Vlado Jurgučio vardinė stipendija ir Vlado Jurgučio premija (1997). Po nepriklausomybės atkūrimo vėl prisimintas Vladas Jurgutis, jo atlikti darbai, minimi jubiliejai.
Taigi Palanga davė Lietuvai iškilią asmenybę, kuri labai daug nuveikė tėvynės labui. Palanga priėmė savo sūnų ir amžinam poilsiui.


Bronislava Spevakovienė,
Palangos viešoji biblioteka

Fotonuotraukoje: Lietuvos banko vadovai su V. Jurgučiu. 1929 m. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

‎‎ Plačiau: https://sa.lt/kunigas-tapes-lito-tevu/

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Prasiplėtusiam „Gradiali“ pernai prireikė per 10 tūkst. kubų vandens daugiau ir per 2019 metus sunaudojęs apie 24,7 tūkst. kubų šis sveikatos centras tapo vandens pirkimo lyderis, kuris gerokai atitrūko 21 tūkst. kubų vandens ribos nepasiekusios "Palangos gintaro" sanatorijos bei "Palangos" viešbučių komplekso.


Šių metų lapkričio mėnesį minime kraštiečio Vlado Jurgučio – dvasininko, teologijos magistro, ekonomisto, ekonomikos profesoriaus, politiko, valstybės veikėjo, Lietuvos Steigiamojo Seimo nario, užsienio reikalų ministro, finansininko, Lietuvos finansų mokslo pradininko, finansų terminijos kūrėjo, pirmojo Lietuvos banko valdytojo, Lietuvos nacionalinės valiutos įkūrėjo...


Palangos galerijoje "Ramybė" atidarytos dvi parodos: Šiuolaikinės autorinės juvelyrikos paroda "Simbiozė" ir tapybos paroda "Multivitaminai".


Nuo 2020 m. birželio 3 d. Palangos kurorto muziejuje pradedama eksponuoti grafikės, kūrybinės grupės "Mostas" narės, Palangos miesto Garbės pilietės Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės paroda "Kalbuosi su žeme".


Jau šį penktadienį miestas taps dar gyvesnis - bus įjungtas muzikinis fontanas, fontanas miesto aikštėje prie parduotuvės "Maxima" ir fontanas Kastyčio ir Jūratės skvere. "Gegužės vidurys sutampa su kurorto sezono atidarymo švente. Nors jos šiemet dėl koronaviruso nebus, tačiau veikiantys fontanai yra miesto aktyviojo sezono ženklas ir...


Žmogus net ir su mažu kompiuteriniu raštingumu pasakys, kad atnaujinta Palangos miesto savivaldybės svetainė www.palanga.lt atrodo, švelniai tariant, neįspūdingai, net primityviai. Kaimyninių savivaldybių interneto svetainės yra žymiai labiau vizualiai patrauklesnės, jose lengviau ir mieliau naršyti. Palangos miesto savivaldybė tokią kuklią miesto interneto svetainę...


"Klausimas apie Tarybos sprendimų projektų skaičių man yra truputį keistas – skirtingų kadencijų Savivaldybės tarybos nerungtyniauja, kuri parengs daugiau sprendimų. Tarybos sprendimus diktuoja įstatymai, įstatymų pakeitimai, įvairios valstybės institucijų parengtos tvarkos," - "Palangos tiltui" pabrėžė meras Šarūnas Vaitkus.


Buvęs miesto Tarybos narys, buvęs Palangos turgaus direktorius ir vienas aršiausių mero Šarūno Vaitkaus kritikų, Eimutis Židanavičius, "Palangos tiltui" teigė, kad pirmuosius savo veiklos metus mininti miesto Taryba yra išskirtinė.


Startuoja nauja palangos miesto laikraščio "Palangos tiltas" rubrika: Skundų dėžutė.


Startuoja nauja palangos miesto laikraščio "Palangos tiltas" rubrika: Politikų, bendruomenės lyderių žodis.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius