Jau greitai kelionė iš Vilniaus į Palangą taps gerokai paprastesnė – pasakoja apie svarbius pokyčius

Bendrovė „Ignitis“ pranešė ketinanti per artimiausius metus investuoti iki 115 mln. eurų į elektromobilių tinklo plėtrą Baltijos šalyse. Pagrindinis tikslas – įrengti daugiau elektromobilių įkrovimo stotelių.

„Ignitis“ elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta Delfi ryte sakė, kad elektromobilių tinklo infrastruktūros gerinimas yra vienas iš įmonės strateginių tikslų. 

Planuojamas didžiulė plėtra ne tik Lietuvoje 

„Iki 2026 metų Baltijos šalyse mes tikimės įrengti apie 3 tūkstančius įkrovimo taškų. Lietuvoje, Susisiekimo ministerijos statistikos duomenimis, yra apie 600 įkrovimo stotelių. Iki 2030 metų jie tikisi, kad Lietuvoje atsiras apie 6 tūkstančius įkrovimo stotelių – augimas dešimt kartų. Tai mes norime prie to prisidėti, skatinti elektrinį mobilumą ir judėjimą su, kaip įmanoma, ekonomiškesnėmis ir ekologiškesnėmis transporto priemonėm“, – sako E. Balta.

Suplanuotos investicijos išties įspūdingos. 

„Iki 115 milijono eurų per 3–5 metus mes planuojame investuoti į pačią infrastruktūrą, į tai, yra susiję vien tik su įkrovimo stotelėmis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Jau turime nemažą patirtį Lietuvoje – pirmosios stotelės atsirado dar 2018 metų pabaigoje. Norime plėsti tinklą ir keisti požiūrį. Elektromobiliais nereikia važinėti tik mieste, nors dažnai galvojama, kad tai tik miesto automobilis. Mes jau sujungėme ne tik miestus, bet ir šalis ir tikimės, kad tas judėjimas Baltijos šalyse bus dar geresnis“, – įvardija pašnekovas.

Plėtra leis aiškiau planuoti keliones 

Automobilių ekspertas, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius sako, kad po Lietuvą išties galima judėti elektromobiliais, tačiau pabrėžia, kad tai ne visuomet patogu, tad krovimo stotelių plėtra – itin reikalingas sprendimas. 

„Labai svarbi ši iniciatyva, nes man tenka važiuoti ne tik Lietuvoje ir išvažiavus jau į Vakarų Europą – Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse, ten važiuoti yra patogu, patogu keliauti. Mieste, turbūt visur yra patogu, nėra problemų tokiame mieste, kaip Vilnius, bet stotelių plėtra Lietuvai labai svarbi. Jei esu Palangoje, yra didžiulė problema, nes yra tik dvi greitojo įkrovimo stotelės. Tai blogai tokiam automobilių kiekiui, koks susirenka į kurortinį miestą, ypatingai savaitgaliais“, – sako V. Milius. 

Kelionę elektromobiliu per Lietuvą pats išbandę V. Miliaus sako, kad yra didžiulis skirtumas nuo kelionės vidaus degimo variklius turinčiu automobiliu. Elektromobilio sąnaudos labai stipriai priklauso nuo greičio. 

„Jei elektromobiliu norime nuvykti nuo Vilniaus iki Palangos, važiuojant vasarą leistinu greičiu, su dauguma naujų modelių perkart nenuvažiuojamas atstumas. 130 kilometrų per valandą atstumas yra nenuvažiuojamas. Yra modelių, su kuriais jau ir tokiu greičiu gali nuvažiuoti, bet jie yra išskirtiniai, tokie, kaip „Mercedes-Benz EQS“, bet jis kainuoja 160 tūkstančių eurų ir tai ne būtinai geriausias pavyzdys plėstis eletromobilumui, nes ne kiekvienas gali tokius pinigus išleisti automobiliui. Važiuojant 110 kilometrų per valandą greičiu jau įmanoma su dauguma elektromobilių, bet tai yra 110, o žmonės, įprastai, važiuoja šiek tiek greičiau ir tą leidžia taisyklės. Tai reiškia, kad važiuojant elektromobiliu yra tam tikros išlygos – arba važiuoti lėčiau, arba reikia sustoti“, – įvardija V. Milius.

Pašnekovas sako, kad būtent sustojus jau ieškoma greitojo krovimo stotelių, o jų labiausia ir trūksta. 

„Greitojo krovimo stotelių galėtų būti ne tik daugiau, bet ir daugiau vienoje vietoje. Blogiausias scenarijus yra kai tau baiginėjasi elektra, atvažiuoji, o ten vienas stovi, kraunasi, kitas stovi, laukia, o tu trečias ir supranti, kad 40, plius 40, plius 40 minučių – yra stipriai per daug“, – įvardija pašnekovas. 

Žmonės nori ir patogumo 

Stotelių vystymo plėtra, anot V. Miliaus, išties labai reikalinga, tačiau būtų idealu, kad elektromobilio krovimo vietoje būtų ir kokių nors veiklų žmonėms, kad jie galėtų išnaudoti laiką: galėtų pavalgyti, ar dar ką nuveikti. 

„Gali ištraukti kompiuterį ir dirbti, bet ne visi tuo laiku norės išsitraukti kompiuterį. Geriau, kad ta infrastruktūra vystytųsi jau įrengtose degalinėse, vietose, kur jau yra kavinės, kažkokie centrai, kur žmonės gali praleisti laiką nesėdėdami automobilyje ir nežiūrėdami į telefoną“, – įžvalgomis dalijasi V. Milius.

Kalbino Titas Atraškevičius, parengė Rita Gečiūnaitė

DELFI